MAMOS ISTORIJA. Pagimdžiau netikėtai ir be skausmo (dalykimės patirtimis komentaruose) (372)

Autorius: tevu-darzelis.lt,

Publikuota: 2022-09-21

Natalia Deriabina | Shutterstock.com

Dažnai gyvenime būna taip: bijome ko nors, kuriame liūdniausias prognozes, nerimaujame taip stipriai, kad net kinkos dreba. Ir štai... atsitinka gimdymas. Nelauktai, netikėtai ir be galo lengvai. Tiesiog paima ir susiklosto.

Taip sklandžiai ir sėkmingai, kaip negalėjome net pagalvoti. Panašią staigmeną gyvenimas paruošė ir man. Patikėsite ar ne – pagimdžiau vos per tris minutes. Ir visai be skausmo. Nors jau buvau pasiruošusi blogiausiam.

„Vienas lengviausių gimdymų“

Pirmąjį savo sūnų – Ąžuolą – pagimdžiau per keturias valandas. Anot medikų, tai buvo vienas lengviausių ir sklandžiausių gimdymų per visą jų praktiką. „Tikriausiai juokaujate“, – atšoviau, vos tą išgirdusi. Sąrėmiai, baimė, panika... su tokiu chaosu mintyse tos keturios valandos man pasirodė lyg keturios savaitės. Ir, pasakysiu atvirai, nieko nuostabaus: tai buvo mano pirmas gimdymas.

Vaikai ateina netikėtai

Puikiai atsimenu tą pavakarę. Kai išplovusi indus pagaliau priguliau pažiūrėti mėgstamiausio serialo. Ir staiga... nubėgo vandenys! Akimirksniu supratau, kad jokio serialo čia nebus... tiksliau, prasideda kitas mano likimo epizodas... gyvenimo „kulminacija“...

Greitai atsistojau, negalėdama patikėti savo akimis: „Nejaugi ta akimirka jau atėjo, – galvojau, – taip greitai?“ Puoliau skambinti vyrui, kad greičiau grįžtų iš darbo. Nes juk šiose linksmybės norėjosi dalyvauti ne vienai.

„Atsidarė 8 cm, gimdysime be nejautros“

Kai vyras atvežė mane į ligoninę, išgirdau baisų (kaip man tada atrodė) gydytojo verdiktą: „Kaklelis atsidaręs jau 8 cm, nejautros nebus.“ „Kaip tai nedarysime?!..“ Kibau gydytojui į atlapus: „Man reikia epiduro!“ Dabar, prisimenant tą akimirką, šlaunys iš gėdos pašoka. Bet tada man rūpėjo tik vienas dalykas pasaulyje: nuskausminimas.

Matyt, reikalavau epiduro labai aršiai, nes savo pasiekiau. Nuskausmino, aplinkinis pasaulis akimirksniu pasidarė gražus. Tiesa, neilgam. Netrukus prasidėjo stūmimas... o tada, it kokia narkomanė, ėmiau reikalauti papildomos dozės. Gydytojas tik šyptelėjo ir pasakė, kad nebereikia: vaikelis jau pakeliui.

„Daugiau niekada gyvenime negimdysiu“

Kaip dabar atsimenu: gulėjau po gimdymo, žiūrėjau į lubas ir kartojau, kad daugiau niekada gyvenime negimdysiu, užteks ir vieno. Ir, nors tuo metu jaučiausi laimingiausia mama pasaulyje, tvirtai nusprendžiau, kad tos laimės man pilnai pakanka.

Bet praėjo metai... ir mudu su vyru pasiekė žinia, kad, pasirodo, jau laukiame ir antrojo mūsų gyvenimo stebuklo – Eglės.

Per gimdymą tikėjausi blogiausio

Po lengvo (pasak gydytojo ir akušerių), bet be galo skausmingo (nes sąrėmiai buvo išties stiprūs) pirmojo gimdymo, be galo bijojau panašios patirties. Ką ką, bet tą pragarą antrą kartą patirti norėjau mažiausiai. Skausmo bijojau kaip tikro velnio. Bet... šį kartą apsirikau. Ir ačiū Dievui.

Gimdymas įvyko netikėtai

Viskas įvyko nelauktai. Nieko nesitikėdama, jau susiplanavusi vakarą (su vyru buvome sutarę važiuoti pavakarieniauti), lankiausi pas gydytoją. Buvo graži, saulėta popietė, iki gimdymo likusios dar kelios dienos. Eilinė apžiūra, ir jos metu girdžiu gydytojos balsą: „Kaklelis atsidaręs jau 3 cm, gal norėtumėte gimdyti?“ Visa laimė, kad tuo metu gulėjau. Jei bučiau sėdėjusi – ko gero, būčiau apalpusi, garbės žodis. Ką gi, vakarienę teko atidėti.

Pagimdžiau greičiau nei pirmąkart

Bet tai buvo dar ne pats didžiausias siurprizas. Kur kas didesnė staigmena laukė gimdykloje, nes pagimdžiau... vos per 3 minutes! Ir visai be skausmo. Kad tik būtumėte matę gydytojo nuostabą, kai, jam pasiūlius žadėtą epidurą, atšoviau: „O kam? Nereikia man jokios nejautros. Taigi neskauda!“

Drąsinkime kitas mamas: ne visos istorijos skausmingos

O kaip gimdyti sekėsi jums? Ar gimdymas buvo sklandus? Gal prisimenate kokių kuriozų prieš gimdymą, kurie iki šiol kelia šypseną? Galbūt sava patirtimi pavyko paneigti sklandžiusius mitus, kurių prisiskaitėte ar prisiklausėte iki gimdymo? Padėkime viena kitai palaikydamos savomis patirtimis.

#mamosbemitu

lengvas gimdymas, gimdymas be skausmo, greitas gimdymas

Naujausi komentarai

justeene prieš 2 m.

Mūsų dukrytė taip pat greitai atėjo į šį pasaulį. Pamenu, kad kiek po 17 val pakalbinau vyrą, kad eitume į parduotuvę nusipirkti užkandžių. Norėjau pasiruošti gimdymui, nes jau po poros dienų buvo paskirta diena skatinti. Įėjus į parduotuvę pajutau, kad kažkas bėga. Žengiu žingsnį ir jaučiu, dar žingsnis ir vėl. Pasakiau vyrui ir palikau jį šoke toliau pirkti užkandžių. Pati bėgte namo. Gerai, kad jie tik kitoje gatvės pusėje. Skubėdama dar iš dalies neigiau, ar tikrai bėga vandenys, nes pirmas gimdymas, nežinojau... Ligoninėj buvom po kokios 1,5 val, apžiūrėjo ir pasirodo jau yra 6 cm. Gydytoja paklausė, kada buvo paskutinis saremis, o aš "koks saremis?". Va tada išsiaiškinau, kad esu iš 10-15% laimingųjų, kurios nejaučia saremių! Tik į pabaigą pradėjau juos jausti, nors dabar manau, kad jie buvo gan lengvi Pasisekė, tačiau vienas dalykas gasdino - aš nežinojau ką ir kada daryti. Nejaučiau noro stumpti, gydytojas greičiau pastebėdavo saremį nei aš pati. Reikėjo kirpti. Džiaugiuosi, kad viskas vyko greitai, gydytojas sakė ką daryti ir be nuskausminamųjų pagimdžiau. 22:06 išgirdau dukrytės verksmą ir pasakėme viena kitai labas <3
ievaviva prieš 1 m.

Sveikos! Noriu pasidalinti teigiama gimdymo patirtimi, kad, galbūt, jeigu bijote gimdymo kaip aš, išgirstumėte, jog tai gali būti graži patirtis (kas man atrodė neįmanoma).

Kas? Kaip? Kur?
🏥 Kaunas
💛 Pirmas gimdymas
🍀 Gražią patirtį lėmė dulos dalyvavimas gimdyme, kuri padėjo pagimdyti natūraliai

Po termino viskas prasidėjo tuo, jog paguldė į stacionarą dėl aukšto spaudimo bei mažo vaisiaus vandenų kiekio. Tuo momentu baimė gimdyti, jausti skausmą dingo, nes supratau, kad mažiui gali būti blogai pas mane ir laikas gimti.

Vakare palatoje padariau 90 minučių "miles circuit" pratimą pagal YouTube video, kad prasidėtų sąrėmiai. Na, ir po kelių valandų jie prasidėjo 😊 Naktį, po 4 valandų turėjau 4cm atsivėrimą ir ryte iškeliavau į gimdyklą. Pranešiau dulai, kad šiandien jau bus ta diena ir labai laukiu jos.

Gimdykloje sąrėmiai beveik visiškai sustojo... Per kelias valandas jokio progreso. Gydytojai siūlė nuleisti vandenis ir leisti skatinamuosius (po kurių, kiek esu girdėjusi, skausmas tampa intensyvesnis)... Išsigandau, tačiau tuomet dula pasiūlė pabandyti kelis pratimus. IR JIE PADĖJO! Sąrėmiai vėl pamažu sugrįžo, tavo intensyvesni ir ėmė vykti progresas. Dėl intensyvumo - judėjimas bei kvėpavimas padėjo; tačiau tikrai nepatiko, kad skaudėjo ir nugarą (ji mano probleminė vieta)... O bet tačiau, dula buvo šalia, stengėsi padėti kaip gali, atlikti masažą, kuris nuėmė tą spaudimą nugaroje... Ir taip kažkaip ėjo laikas... Paskutines akimirkas išbandžiau vonią, tačiau nors tai šiek tiek nuėmė intensyvumą, negalėjau pakęsti buvimo vietoje bei šilumos, tad greit išlipau ir jau buvo 9cm atsivėrimas ir beveik laikas stumti. Paskutines akimirkas buvau apsikabinusi dulą - tiesiog žmogiškas artumas suteikė saugumą, ramybę...

Kai atėjo laikas stumti, visas skausmas dingo ir taip, po 12 valandų natūralaus veiksmo (atmetus tą pauzę be sąrėmių) pamačiau tas gražias naujo žmogaus akis, kuriose telpa visas pasaulis 🥺❤️

Jau tą pačią dieną sėkmingai judėjau, neprireikė vaistų nuo skausmo.

---

Tiesą sakant, jei ne dula, tai turbūt viskas būtų pasibaigę skatinimu, epidūru, o gal net cezario pjūviu... Kadangi neturiu žinių, tai tiesiog būčiau paklausiusi medikų pasiūlymų, o dula pasiūlė alternatyvas ir man jos padėjo.
hope2 prieš 1 m.

Sveikinu visas sulaukus savo dziaugsmeliu🙌 aš irgi pagaliau turiu savo stebukleli🙌💕 istorija tokia:
Pradėjo mane skatinti prostaglandinais del preeklampsijos. Skausmus pradėjau jausti 4val po to. Atsikankinus 20val skausmu t.y 24val po skatinimo buvau atsiverus tik 1,5cm tai ačiū Dievui daktaras sutiko daryt cezari nes jau meldziausi per kiekvieną kad Viešpats padetu istverti dar viena saremi🙏 plėšė nugarą ir priekį kaip menesiniu skausmas bet žiauriai stipresnis, taip blogai buvo + dar kiti simptomai - Mano spaudimas po pilnos tabletes nuo spaudimo 168/101 pulsas119, nenumaldomas galvos skausmas jau buvo daugiau nei savaitę, blurred vision, sirdi spaudzia, shortness of breath dar diegiantys skausmai po sonkauliais prasidėjo kokie buvo kai kepenų veikla sutrikus buvo, vaiko sirdis jau visa laika virs 165beats/min, nu žodžiu galvojau mirstu. Nu mane pagaliau isveza operacijai, bet istorija tuo nesibaigia. Leliu istraukia o jis neverkia daktare po to pasake kad jis buvo strese kai gime, turejo daug skyscio kvėpavimo takuose ir jiems teko nemazai nusiurbti kol pradejo verkti. Tada dar dave biski deguonies kad atsigautu. Viskas sitas uztruko tik iki minutes bet vistiek 😱ir tada dar is to streso pirmą valandą daug verke. O kai paklausiau dėl ko, tai sako galejo buti del hypertenzijos🤯
Nu tai aišku as kankinausi, vaikas kankinosi o man visi daktarai ta pati vis sakydavo kad viskas gerai 😡 bet ačiū Dievui turime sveika ir miela sūnų 🥰
Nu tai kaip gerai kad vis dėlto as pasitikiu savo kunu, nuojauta, instinktais ir kovoju💪lenkiu galvą prieš visas natūraliai gimdziusias ir nepamirskit kad jus ne ka ne blogesnė motina ir nesvarbu kaip gimdet ir kaip maitinot visos per nestuma perejom su savo skausmais/vargais ir istorijom💐
meile0823 prieš 11 mėn.

Pirmas gimdymas: termino dieną, 3h nakties atsibudau ir negalėjau užmigti, jausmas, kad tikrai kažkas vyksta toks lyg blogumas, lyg nuojauta, kad gimdysiu kol susiruošiau, pažadinau vyrą, prasidėjo sąrėmiai (bet vandenys nebuvo nubėgę). Prieš 4h buvau apžiūros kabinete, gimdos kaklelis buvo atsivėręs 2cm. 4h jau buvau gimdymo palatoje pradidėjo sąrėmiai, vis stiprėjo. Gimdymo palatoje, sesutė nuleido vandenis ir liepė guleti ant nugaros, neleido keltis, gulėti ant šono, o aš iš skausmo neturėjau kur dingti. tikrai skausmas sąrėmių buvo didelis, norėjosi nuskausminamųjų, bet sako neduosim, nes veikla sustojo. Sąrėmiai toliau tik stiprėjo. Už valandos ar dviejų, gimdos kaklelis jau atsivėrė dar kelis cm ir 9h ryto gavau epidiūrą Tada dingo visi skausmai, atsirado nuotaika, su vyru juokavom, kalbėjom, buvo taip ramu už valandos jausmas, kad noriu "kaku", sakau einu į tuoletą, vyras palydėjo, bet sesutė sako, baikit juokus, gimdot. Sugrąžino mane į lovą ir subėgo rezidentai ir gydytoja. Kirpo tarpvietę. 2 stūmimai ir 10:03 gimė mano dukrelė 3,890g. (53cm ūgio)
Cavy prieš 11 mėn.

Pirmas gimdymas 2008m. 2val nakties pradėjau eiti į wc ir nieko nepadarydavau, nesupratau kas vyksta. 9ryto buvom lig -3cm. Skatinamieji. Neleido miegoti, liepė vaikščioti. Prakirpo vandenis. Ilga, skausminga kankynė ir 18,45 gimė sūnus 57cm 3660g.
2023 antras gimdymas. 7 ryto prasidėjo kažkas panašaus į sąrėmius, neskubėjau, susiruošiau. Maniau vėl ilgai teks kankintis. 10 kilom į ligoninę(60km iki jos). Pamkršau dokumentus, grįžom. Bandėm kviesti greitąją, važiuoti patiems neleido sako laukit kur esat, o man jau sąrėmiai kas 4min(1,5min sąrėmis). Greitoji važiuoja iš už 80km + 60 iki ligoninės. Tai ją atšaukė ir vyras lėkė pats. Nes aš jau kaip sliekas ant kabliuko raičiausi. Tik jį raminau, kad nepagimdysiu, kol vandenys nenubėgo. Likus 15km iškviečiau vėl greitąją(šįkart važiavo iš vietos) ir jie per 6min nuvežė tiesiai į gimdyklą. Stumti bandžiau jau greitojoje. Gimdykloje prakirpo vandenis(buvo žali, pasirodo hipotrofija) ir po 3 stūmimų gimė dukra 50cm(bet tiek tikrai nebuvo, gal 46kokie) ir 2,620kg. 3paros reanimacijoje, 3 neišnešiotukuose(nors išnešiota) ir grįžome namo.