Žali vaisiaus vandenys gimdymo metu (6)

Vaisiaus vandenys įprastai būna bespalviai arba gelsvo atspalvio, tačiau kartais dar būdamas įsčiose vaikelis pasituština mekonijumi (pirmosiomis išmatomis), tad vandenys atitinkamai nusidažo žalia spalva. Kartais mekonijus nekelia jokio pavojaus, tačiau gali išsivystyti ir patologinė būklė – mekonijaus aspiracijos sindromas.

Mekonijus – kas tai ir kodėl jo patenka į vaisiaus vandenis?

Mekonijus yra pirmosios naujagimio išmatos. Jis yra tirštas, lipnus, klampus, panašus į degutą, sudarytas iš ląstelių, gleivių, tulžies ir kitų medžiagų. 

Naujagimiai mekonijumi įprastai pasituština per pirmąsias 48 val. po gimimo, tačiau kartais jie išskiria mekonijų gimdymo metu, jis patenka į vaisiais vandenis, todėl naujagimiams kyla pavojus įkvėpti šios lipnios medžiagos.

Dažniausiai mekonijaus į vaisiaus vandenis patenka dėl šių priežasčių:

• Nepakankamumai funkcionuojančios placentos;
• Gimdymas buvo skatinamas, taikytas vaisiaus vandenų nuleidimas (amniotomija);
• Buvo atliekamas epidurinis gimdymo nuskausminimas;
• Gimdymo metu buvo ilgai gulima ant nugaros;
• Padidėjusio gimdyvės kraujospūdžio (diagnozuota nėščiųjų hipertenzija) ir preeklampsijos;
• Per mažo vaisiaus vandenų kiekio (oligohidramniono);
• Rūkymo nėštumo metu;
• Narkotikų vartojimo ir kitų priežasčių.

Kokie požymiai rodo, kad vaisiaus vandenyse gali būti mekonijaus?

Vaisiaus vandenys, į kuriuos plyšus vaisiaus vandenų maišeliui pateko mekonijaus, būna nuo šviesiai žalsvos iki žalsvai rudos ar net juodos spalvos. Taip pat naujagimio, pabuvusio nusidažiusiuose vaisiaus vandenyse, oda ir nagai gimimo metu gali būti gelsvi.

Mekonijaus aspiracijos sindromas

Į naujagimio kvėpavimo takus patekęs mekonijus gali sukelti aspiracijos sindromą – būklę, kai kvėpavimo takai gali užsikimšti, tulžies druskos ir fermentai, esantys mekonijuje, pažeidžia plaučius, plaučiuose padidėja kraujo spaudimas.

Pasireiškus mekonijaus aspiracijos sindromui sutrinka naujagimio kvėpavimas, kvėpuoti jam tampa sunku, taip pat pasireiškia plautinė hipertenzija (padidėjęs spaudimas plaučių kraujagyslėse).

Mekonijaus aspiracijos sindromo dažnis

Mekonijus į vaisiaus vandenis patenka 12–20 % visų gimdymų, o mekonijaus aspiracijos sindromas išsivysto maždaug 2–10 % naujagimių.

Kas sukelia mekonijaus aspiracijos sindromą? 

Mekonijaus aspiraciją gali nulemti įvairios priežastys, tačiau dažniausia iš jų yra naujagimio patiriamas stresas. Stresą gali sukelti infekcija arba mažas deguonies kiekis. Patyręs stresą vaikelis pradeda stipriai, giliai kvėpuoti, tad į plaučius įkvepia vaisiaus vandenų. Tad natūralu, kad jei vaisiaus vandenyse yra mekonijaus, nemaža tikimybė, kad jo pateks į plaučius. Įkvėptas mekonijus užpildo kvėpavimo takus ir mažyliui tampa sunkiau kvėpuoti.

Mekonijaus aspiracijos sindromo simptomai

Įkvėpti mekonijaus gali būti pavojinga. Apie mekonijaus aspiracijos sindromą įspėja šie simptomai:

• Sutrikęs kvėpavimas;
• Sulėtėjęs širdies ritmas;
• Melsvo atspalvio oda (cianozė);
• Padažnėjęs kvėpavimas;
• Užkimimas, niurzgėjimas;
• Vangumas, sumažėjęs raumenų tonusas.

Kaip diagnozuojamas mekonijaus aspiracijos sindromas?

Jei gimdymo namų personalas mekonijaus aptinka vaisiaus vandenyse, jie stebės, ar po gimimo nepasireiškė aspiracijos požymių. Tiesa, jei vaisiaus dar prieš gimdamas išskiria mekonijaus, tai dar nereiškia, kad jis būtinai įkvėps juo užterštų vandenų.

Pirmasis žingsnis diagnozuojant mekonijaus aspiracijos sindromą – atidi naujagimio stebėsena.

Tyrimai, padedantys diagnozuoti mekonijaus aspiracijos sindromą:

• Krūtinės ląstos rentgenograma. Medikai gali atlikti krūtinės ląstos rentgeno tyrimą. Rentgenogramoje matosi skysčių sankaupos vaikelio plaučiuose.
• Kraujo dujų tyrimas. Diagnozę patvirtinti padeda ir deguonies anglies dioksido kiekio kraujyje nustatymas, kiti kraujo tyrimai.

Mekonijaus aspiracijos sindromo gydymas

Mekonijaus aspiracijos sindromo gydymą lemia mekonijaus kiekis ir konsistencija bei naujagimio kvėpavimo sutrikimų mastas. Jei naujagimis gimė aktyvus, verkia, dažnai gydymo neprireikia.

Tačiau jei vaikelio būklė sunkesnė, pirmiausia vaisiaus vandenys iš kvėpavimo takų išsiurbiami: ligoninės personalas mekonijų iš naujagimio burnos, nosies ir gerklės pašalina specialiu siurbtuku. Gali prireikti įkišti vamzdelį į naujagimio gerklę: taip mekonijaus likučiai visiškai pašalinami iš kvėpavimo takų. Jei naujagimiui vis dar sunku kvėpuoti, gali būti dedama deguonies kaukė.

Kartais naujagimius gali prireikti gydyti intensyviosios terapijos skyriuose. Juose taikomos įvairios gydymo metodikos:

• Dirbtinė plaučių ventiliacija;
• Skiriama antibiotikų, padedančių sumažinti infekciją;
• Ekstrakorporinė membraninė oksigenacija – pažangi laikino gyvybės palaikymo sistema, skirta kvėpavimo ir (arba) širdies veiklai palaikyti;
• Palaikomas nuolatinis teigiamas slėgis kvėpavimo takuose;
• Naudojamas šildytuvas, padedantis kontroliuoti naujagimio kūno temperatūrą.

Mekonijaus aspiracijos sindromo komplikacijos

Ilgalaikės komplikacijos pasireiškia retai.

Įprastai ši būklė suvaldoma per kelias dienas, tačiau naujagimiams didėja rizika susirgti šiomis ligomis:

• Plaučių uždegimu;
• Astma;
• Naujagimių plaučių hipertenzija;
• Plaučių kolapsu;
• Gali pasireikšti hipoksija.

Mekonijaus aspiracijos sindromo prevencija

Mekonijaus aspiracijos sindromo išvengti neįmanoma, tačiau galima sumažinti jo riziką, kontroliuojant ją didinančius veiksnius. Keli ją didinantys veiksniai:

• Vaisiaus pernešiojimas / užsitęsęs nėštumas (42+ savaitės);
• Nėščiųjų diabetas arba aukštas kraujospūdis nėštumo metu;
• Sunkus arba užsitęsęs gimdymas;
• Sumažėjęs vaisiaus aprūpinimas deguonimi;
• Vaisiaus augimo sulėtėjimas.