Gimdymo istorijos (be komentarų!)

Komentuoti
  1. Mažiausiasis 2 m. 8 mėn.
    Mažesnis 5 m. 4 mėn.
    Mažas 8 m. 2 mėn.

    2018.03.01 11:10 (prieš 9 mėn.)

    Sveikos, maniškiai jau paaugę. Bet paskaičiusi šią temą, panorau papasakoti ir mūsų istoriją
    Kadangi apie tai rašiau savo bloge, kopijuoju tiesiog visą tekstą Linkėjimai visoms skaitančioms!

    Visi trys mūsų vaikai gimė greitai. Sakydama greitai turiu minty ne 8 ir ne 4 valandas. Net ne dvi. Labai norėčiau, kad apie tokius gimdymus būtų pasakojama kursuose. Nes kai visų galvos prikimštos statistikos, tuomet būna visokiausių nesusipratimų ir bereikalingos sumaišties.

    Bet apie viską iš pradžių.

    Laukiantis pirmojo apsiskaitėm ir sudalyvavom kursuose. Nukrypdama į šalį galiu pasakyti, kad iš visos paskaitos naudingiausia ir praktiškai panaudojama buvo info apie sąrėmius ir kvėpavimą jų metu – “sąrėmis yra kaip banga“. Taip pat patarimai taupyti jėgas ir klausyti gydytojų. Visa kita info buvo daugiau mažiau žinoma. O vėliau paaiškėjo, kad visai ne apie mus.

    Taigi vieną šeštadienio vakarą su vyru nusprendėme gaminti vakarienę, pakilau eiti į virtuvę ir manyje kažkas susiūbavo – nubėgo vandenys. Vakarienę teko atidėti. Kadangi buvau apsišvietusi, tai žinojau, kad turiu pakankamai laiko, dar nuėjau į dušą, o vyras jau krovė paskutinius daiktelius į tašę. Visgi iš dušo jau vos išlipau ir apsirengiau tik su vyro pagalba, nes tiesiog pasipylė intensyvūs, itin dažnai besikartojantys sąrėmiai. Vyras sako, paskaičiuokim, kaip tai dažnai labai atrodo… kas dvi minutės! Sėdom į automobilį ir išvažiavom. Prie gimdymo namų durų pasitikusi darbuotoja stebėjosi, kad negaliu iššokti iš mašinos ir ristele pribėgti – negi taip skauda? Pirmas gimdymas? Oi, tai laiko dar daug turit… Taip… iš kur aš galėjau žinoti, kad čia ne šiaip sau sąrėmiai, o stangos? Prie gimdymo namų buvome 19:40, o 20:10 man ant krūtinės paguldė pirmagimį. Čia įskaitant tą laiką, kai niekas neskuba priimti dokumentų, kai liepia palaukti, kol mane kas nors apžiūrės ir vis stebisi, ko čia aš taip nerimstu… sąrėmis surakina visą kūną, o priėmusi jauna gydytoja net neduoda rankos įsitverti, bet įsakmiai liepia gultis apžiūrai. Išlaukiu sąrėmį, per tą laiką ji keletą kartų man pakartoja gultis, šiaip ne taip atsigulu… ir po to paaiškėja, kad GREITAI į gimdyklą, nes 10! Subėga personalas (tada jau visi skuba). Vyras pasirašinėjo dokumentus, o aš vienas du ir pagimdžiau. Man parodė aukštai iškėlę sūnelį, o aš pasimečiau – čia jau viskas? Nuo vandenų nubėgimo iki gimimo 1,5 val. Gimdykloje dešimt minučių. Ir po šio gyvenimą keičiančio viesulo aš nemiegojau visą naktį ir žiūrėjau į tą murkiantį per sapnus žmogutį, kuris toks neįtikėtinai mažas ir tuo pačiu toks didelis, kad iki šiol nesuvokiu, kokiu būdu tilpo manyje.

    Antras nėštumas. Pusę laiko turėjau gulimą ręžimą. Daug skaičiau apie natūralų gimdymą ir apie gimdymą su šypsena. Žmonės vis kartojo, kad viską žinau, gi jau antras vaikelis. O aš jaučiausi nežinanti nieko. Juk net priešgimdyvinėj palatoj nebuvau… ir ruošiau save tam, jog nebūtinai viskas bus taip greitai. Gal tai buvo tik debiutanto sėkmė? O tiksliau, tai turbūt buvo išimtis, o štai dabar jau reikia ruoštis tiems gimdymams, kurie dažniausiai aprašomi, apie kuriuos pasakoja kursuose, rodo filmus (mokomuosius). Kadangi jau buvo ir gimdžiusių draugių istorijų, skaičiau ir apie cezario pjūvius ir kada jie neišvengiami, o kada nėra būtini, kad būčiau pasiruošus, jei ką. Vieną dieną nuo pat ryto jaučiausi žiauriai pavargusi. Sūnelis išpiešė man ranką, o aš vakare piešinio nenuprausiau. Dar šyptelėjau sau veidrodyje, kad ligoninėje gerai atrodyčiau… turbūt tai buvo vidinė nuojauta, nes 4:40 nubudau nuo sąrėmio, atsikėliau ir nuėjau į WC, dar vienas sąrėmis, žadinu vyrą – dar vienas… kviečiam greitąją, jis skambina mamai, kad ateitų pabūti su greitai vyresniuoju broliu tapsiančiu mūsų pirmagimiu. Atvyksta greitoji per kokias 7-10 min., man lipant iš antro aukšto subanguoja du sąrėmiai. Medikė klausia, kur anksčiau buvom. Sakau, kad miegojom. Juk tai tiesa!!! Lekiam su švyturiukais per brėkštantį rytą ten, kur arčiausiai, “tuo trumpuoju keliu“. Medikė ramina mane, kad spėsim, nors jaučiu, kad raminti labiau reikia ją. Aš tik kvėpuoju vieną sąrėmį po kito. Spėjam. Tiesiai į gimdyklą, su raudonais batukais tiesiai ant TO stalo, subėga personalas, du pastūmimai ir gimsta mažylis. Akimirką šmėsteli klausimas – kodėl neverkia? Ir tada pasigirsta kniurksėjimas, paguldo ant krūtinės raukšlėtą ateiviuką ir sako, kad bus laimingas – su vandenų pūsle išplaukė, “su marškinėliais“. O man didžiausias rūpestis, kad jo niekur neišneštų. Medikė sako, kad jei mama pageidauja, tai neišneša. Bet dažnai mamos nori pailsėti be naujagimio… tikrai? Kaip galima norėti iškart skirtis su tuo, pasimatymo su kuriuo laukei bent 38 ar 40 savaičių? Bet turbūt kiekvienam savo ir savaip… Atskuba vyras ir jau juokiamės, kad vėl pavėlavo sudalyvauti. Skaičiuojam pirštukus ir minutes, kada galėsim visiems pranešti naujieną: nuo šiol jau mes keturiese! Nuo pirmo pajausto sąrėmio iki gimimo – 1 val. 10 min. Gimdykloje vėl dešimt minučių ir, žinoma, po to dar pora valandų pirmiems pieno lašams, apsiuostymui ir susivokimui.

    Draugai kikena, kad jei bus trečias, vyrui reikės mokytis priiminėti gimdymą.

    Trečias. Žinią apie nėštumą pasitikau dvejopų emocijų sūkury. Džiaugiausi dar vienu stebuklu, nes tik taip ir galiu vadinti gyvybę, kuri užsimezga iš akiai nematomų grūdelių ir tampa asmeniu su daugybe svajonių ir galimybių. Ir siaubingai bijojau… nespėti į ligoninę. Tikrai. Baimė kaustanti. Aš iš tų, kur gimdymo namie net nesvarstau, net jei tai ir būtų leista. Nors mano atveju, tai turbūt būtų logiškiausia išeitis. Taigi, visas nėštumas praėjo dirbant su savimi ir galvoje/ mintyse dėliojant visokius scenarijus ir taip raminant save. Į nėštumo pabaigą jau buvau rami ir nusiteikusi vėl su greitąja pralėkti per Vilnių. Suėjus 37 savaitėms gydytoja patvirtino, ką jaučiau jau ir pati – galvytė nusileidusi, vaikutis pasiruošęs gimti.

    Ir vėl vieną gražų rytą pasijutau neišpasakytai pavargusi. Su vyru apkalbėjom, kad organizmas ruošiasi ir kaupia jėgas. Visą dieną buvau atidi – gal koks sąrėmis? Nes po antro gimdymo akušerė sakė, kad man tik pilvą suspaus ir jau lėkt į ligoninę. Nieko. Atsigulėm visi miegoti. 3:20 nubudau nuo sąrėmio. 4 val. jau turėjau gimusį sūnelį. Kas vyko tas 40 min.? Vyras iškvietė greitąją, paskambino mamai, nes ji mūsų vaikų sergėtoja ekstra atvejais. Mano sąrėmiai pasipylė vienas po kito kaip ir ankstesniais kartais. Kai vyras pamatė į kiemą įsukančią greitąją, sulaukiau atslūgstant sąrėmį ir išėjom, kad būtų greičiau. Greitosios medikai mus pasitiko laiptų apačioje, o mane užliejo dar vienas sąrėmis… pajutau stipriai pasisukantį mažylį ir sustojau. Sakau, viskas, pagimdysiu čia pat. Tvirti vyrai užkėlė mane ant neštuvų ir gimė mūsų trečiasis sūnelis. Taip taip, gerai perskaitėt, čia pat, kieme, po žvaigždėtu balandžio dangum. Kelyje nuo namų iki greitosios. Gimė pats, be mano pastangų, taip pat “su marškinėliais“. Greitoji mus nugabeno į ligoninę apklotus, apmūturiuotus, neįtikėtinai besijaučiančius… mažylis ramiai prigludęs ir plačiai atmerkęs akis, aš kažkokiam palengvėjimo rūke. Rytas, jokių gimdyklų, jokių stalų ir nepatogių pozų – tik pavasaris… Dabar jau su vyru juokiamės, kad bent šiame gimdyme jis sudalyvavo nuo iki. Gerai, kad kaimynai kaip visi žmonės, ketvirtą ryto miega, nes taip pat būtų sudalyvavę…

    Šis tekstas atsirado todėl, kad tik pagimdžiusi trečią ir pagimdžiusi taip, kaip pagimdžiau, aš išgirdau daugiau istorijų apie tai, kaip kažkas nespėjo į ligoninę. Nors priėmimo skyriuje sulaukiau kreivų žvilgsnių, tipo natūralistė, šita namie gimdė ir pan. Bet vėliau, kai paaiškėdavo situacija, tada palinguoja galva ir sako: mano pažįstama…, va mano mama…, o štai buvo klientė… visos jos gimdė greitai, viena prie lifto, kita taksi, trečia ant sofos ir t.t.

    Galvoju, kodėl apie tai nepasakoja kursuose? Ar todėl, kad statistiškai tai labai retas atvejis? Mano pirmasis gimdymas kortelėje įrašytas kaip normalus, 12 val.trunkantis. Antrojo įrašo neatsimenu, bet tikėtina, kad ten taip pat kažkas panašaus. O tiesa ta, kad šį tekstą rašiau ilgiau, nei gimdžiau visus tris kartu sudėjus ? Tad ką reiškia toji statistika?

    Dabar likusi didžiulė nenusakoma emocija apie tai, kas būna, kai gimdai šiek tiek netipiškai. Ši emocija užima kvapą ir šiurpuliu nueina per visą kūną. Ji susisuka kažkur pilve ir žaibu pakyla per širdį iki gerklės. Sako, kad su laiku pasimiršta ir geri, ir blogi dalykai, bet kolkas visus gimdymus atsimenu iki menkiausių smulkmenų. Turbūt ir senatvėje progai pasitaikius pasakosiu vaikams apie tai, kaip jie gimė, nors jie tas istorijas jau mokės atmintinai. Tegu būna tikri, kad aš kiekvieną jų pasitikau kiek galėdama labiau pasiruošusi. Tuo pačiu tai buvo triskart netikėta ir triskart praūžė viesulu. Tai buvo trys stebuklingos patirtys, per kurias atėjo jie. Trys iš kojų verčiantys pirmieji pasimatymai.

    127
  2. 2 m. 3 mėn.

    2018.03.14 09:56 (prieš 9 mėn.)

    Sveikos Mes gimėme rugsėjo 29d. 04:15 Kamilė 3705kg ir 56 cm. Viskas nutiko taip kad sausio 23 diena pagaliau pamačiau dvi teigiamas juostelės nestumo teste, tada nežinau, visokių emocijų buvo ir džiaugsmo ir nerimo, nors su vyru šį stebuklą planavome . Visas neštumas buvo lengvas ir malonus. Taigi atėjo ta diena, kai ji pradėjo norėti išvysti mus ir vakare 28 pradėjo skaudėti pilvą, pradėjau sekti laiką. Kai galiausiai kas 5 minutes pradėjo reguliariai skaudėti. Nuvykom į gimdymo namus apžiūrėjo ir pagaliau mus lydėjo į palatą kur turėjom ruoštis susitikimui su Kamile. Einant man nubėgo vandenys... Ir pasirodo jie buvo žali. Gimdymas praėjo sklandžiai ir be komplikacijų, mergaitė nebuvo prigerusi daug žalių vandenų. Bet taip ir nesupratau kodėl jie žali nors gimdymo data pagal mm buvo 26d. O pagal ekoskopa 23d. Nejaugi čia didelis nenešiojimas? Gydytoja nieko nepasakė ir nebebuvo jau tas galvoje, kai pamačiau savo stebuklą tik dabar kyla klausimų, nejaugi blogai nustatė gimdymo data?

    2
  3. 2018.04.10 19:50 (prieš 8 mėn.)

    Sveikos. Praejus 7savaitem po gimdymo pagaliau radau laiko prisesti parasyti savo istorija. Kadangi kai laukiausi, perskaiciau visa sia tema ir galvojau 'nu kai as pagimdysiu, tikrai parasysiu' tai va. Iskart ispeju, esu linkusi issiplesti, jei neturit kantrybes, nepradekit skaityti

    Viso nestumo metu buvau labai narsi, kadangi laukiausi pirmagimes, nezinojau, ko tiketis, ne kiek nebijojau gimdymo, jei atvirai jau nuo kokios 35sav labai jo laukiau ir nekantravau, kokia 36sav pradejau net 'naturaliai skatintis'-valgiau ananasus, kuopiau namus ir tt. Gimdymo plane viskas labai grazu: planuojamas gimdymas vandenyje, be nuskausminamuju, naudojant tik kvepavima dujomis, vyras sake gimdyme dalyvaus. Artejant terminui vis galvoje deliojausi kaip viskas atrodys, kaip man nubegs vandenys ir mes vaziuosim i ligonine, kaip skambinsiu vyrui, jei jis bus darbe ir taip toliau. Mes planuojam, o Dievas juokiasi, kaip sakoma.

    Artejant prie Didziosios Dienos. Visa nestuma mano pilvas buvo labai mazas, kaskart nuejus eiliniam patikrinimui akuseres issigasdavo ir skubiai mane siusdavo papildomai echoskopijai. Pirmi kartai aisku buvo pilni baimes, kodel gi toks mazas tas pilvas.. I nestumo pabaiga jau vaziuodavau i poliklinika, zinodama, kad mane sius i ligonine dar vienam echo, nes pilvo dydis buvo zemiau kritines ribos pagal savaites. Mazylei kaskart viskas budavo gerai, sake ji siek tiek i mazesne puse. Eilini karta pamatavus mano pilvo apimti 38sav patikroj, mane akusere uzrase papildomam echo po savaitgalio, ne kiek jau nebenustebau. Kadangi labai jau norejau gimdyti sekmadieni visa diena sukausi virtuveje, viriau balandelius, kepiau meduoli, bet viskas stovejo vietoje. Pirmadienio ryta issikuopiau namus, ko tik atsikelusi dazniausiai nedarau, bet kazkaip kilo didelis noras viska sudelioti i vietas. Apie pietus nuvaziavau i savo echoskopija, velgi atrodo viskas gerai, galvyte seniai nusileidusi, mazyle atrodo sveika tik i mazesne puse. Kazkaip manes paklause apie judesiukus, sakau kazkaip ji neturi pastovumo ir niekad neturejo, bet va vakar judesiuku maziau buvo. Iskart vel skambutis i ligonine, as jums atsiusiu mamyte, judesiukai apmazeje, patikrinkit tonus del viso pikto, pilvo apimtis maza ir vaikelis mazokas. Galvoju nu kas mane uz liezuvio trauke apie tuos judesius sakyti, juk viskas gerai buvo.. ir vel i ligonine trenktis, kaip ir po kiekvieno echo, jau buvau be nuotaikos, vel i traukini(as Londone) vyrui parasiau, kad vaziuoju iki ligonines, jau nebenustebo net ligonineje viskas pazistama, sedejimas eileje pora valandu, tonu klausymas, viskas gerai, kaip visada, tada laukimas konsultacijai su gydytoja. Jau vyrui rasau, nespesiu grizt vakarienes, pasisildyk balandelius, keikiu save, kad pries iseinant tik jogurto suvalgiau. 18val priimamasis uzsidaro, manes gydytoja ten priimti nebespes, bandziau sakyt, jei tonai geri gal nereikia, bet cia tokia sistema, jei atvykau i ligonine, turiu tureti pokalbi su gydytoja, kad mane galetu isleisti namo, siuncia mane i gimdymo skyriaus priemima, nes jis dirba vis para, ten mane pasodino ir pasake lauksi. Ir laukiau. Gal kokias dar dvi valandas. Girdejau, kaip koridoriaus gale moteris gimde, stauge, kaip skerdziama, kaip siaubo filme, tai buvo pirmas kartas, kai issigandau, tuo metu susirasinejau su uosve, kad nebutu nuobodu, ji sako, tai gal jau tiesiogine tranciliacija is tavo gimdymo turim? 'oj nene, nejuokaukit, as rami, kaip belgas, niekas nevyksta'. Belaukiant atvyko dar viena nescioji, kuri nualpo namie, o apziuros metu jai nubego vandenys, nu nemoku pasakyti, kaip atrode jos vyro veidas! ziuri i mane issprogusiom akim 'tai vyksta' koridoriaus gale moteris vis dar staugia(gimdyma priiminejusi gydytoja turejo pasikalbeti su manim), katik atvykusi moteris jau stenejo saremius, as sedziu sau su suknyte ant lovos krasto lyg as cia nepriklausau nuejus i tualeta, kazkas lyg ir man keistai buvo, tada maniau jau cia man psichologiskai taip atrodo, nes cia aplink tiek veiksmo(o dabar manau, kad tai galejo buti gleiviu kamstis). Taigi sulaukiau pagaliau gydytojos, zodziu del tonu ji nesijaudina, del judesiu jei man gerai-jai gerai, del vaikelio svorio-tai, kad jis mazas-nieko baisaus, nes nera per mazas, bet kas ja neramina yra tai, kad to svorio nuo paskutines echoskopijos priaugta per mazai(sitai isgirdau pirma karta), sake turi pasikonsultuoti su savo kolega ir greit gris, grizo ir tada jau per migla nezinau ar is alkio ar is kylancio streso girdejau ja snekant, kad jie su kolega nusprende, kad priaugtas svoris yra per mazas, vadinasi vaikeliui gali kazko trukti, kadangi man jau lygiai 39sav, vaikeliui butu saugu ir galima bandyti ji 'iskrapstyt', zodziu siulo skatinti gimdyma. Pradejo man aiskinti kokia yra skatinimo eiga ir kas manes laukia. Sedziu as vis dar ant lovos krasto su savo suknele, stiklinem akim, tai jau viskas? Namo nebevaziuosiu? Nebevaziuosi. Kadangi naktis buvo ziauriai itempta ir buvo daug gimdyviu, man sake teks palaukti valandele kita kol gausiu lova. Tuo tarpu as pranesiau uosvei ir vyrui, kad lieku skatinimui. Vyras sako nesuprates 'tai jau viskas? be vaiko negrisi?' ne sakau, vezk daiktus. Buvau tikrai pasimetusi, tada atrode, kad as super rami, nes juokavau dar visiem, ejau ieskoti kavines, nes liepe uosve kazka suvalgyt, atejau as ten ir nusipirkau buteliuka pepsio nors visa diena nevalgius Grizau i priimamaji, po kurio laiko mano lova buvo paruosta, sulaukiau akuseres ir gydytojos, subliusko mano svajones gimdyti vandenyje, nes skatinamas gimdymas automatiskai yra komplikuotas, o su komplikacijomis i vandeni neleidzia, subliusko greiciausiai ir del nuskausminamuju, nes iprastai skatinamas gimdymas skausmingesnis.

    21val. akusere man padare(sweep), ir idejo tampona skatinimui. Sake kaklelis jau trumpas ir prasiveres 1,5cm. Gera pradzia. Sake kol suveiks tamponas gali uztrukti iki 24val, jei ne tada des dar viena ir jei po dar 24val nieko tada nuleis vandenis. 24val man neprireike, po 5min, kai idejo tampona man pradejo maudenti pilva, nuo sweep'o pasirode siek tiek kraujo. 22val atvaziavo mano vyras su daiktais, saremiai buvo isisiubave, sake atrodau is veido keistokai jau. Atveze man jogurto ir vaisiu, prisiverciau suvalgyti jogurta. O vandeni pyliau i save litrais, man regis nuo to skatinimo uztroskino neblogai. Kadangi ligonine pergrusta, gulejau tokioj palatoj, kur buvo gal dar 4 moterys be manes, atskirtos tik uzuolaidom, sofos vyrui numigti nebuvo, tik labai nepatogi kede, kadangi jis buvo pervarges po darbo, sutarem, kad vaziuos namo numigti, jeigu kas-paskambinsiu. Dabar, kai prisimenu atrodo, kaip as ji paleidau, nes saremiai jau buvo gan rimti, tada vis dar stengiausi vaidinti, kad viskas labai smagu. Vyras buvo su manimi iki vidurnakcio, sedeti ir guleti tiesiog negalejau, vaiksciojau, sukau klubus(labai padejo, ko dar tik laukia viskas-pabandykit), spiruokliavau ant kamuolio, jau pries isvaziuojant vyrui uzeidavo toks skausmelis, kad stverdavaus uz jo rankos, bet vis tiek ji isleidau. Buvau pervargusi. Isjungiau sviesa, bet miegoti nepavyko, tarp saremiu uzsnusdavau, bet atsibusdavau nuo skausmo, bandziau matuoti daznuma saremiu su programele, bet jei atvirai taip ir nesupratau as ar matuot nemokejau ar kaip, nes buvo ziauriai nereguliarus ir isvis atrode, kad man istisai skauda, o ne tarpais, bet mazdaug daznumas buvo 4-7min. tai isivaizduojat, kaip as 'pasnausdavau' jau tiesiog atsijunginejau is nuovargio ir tiek. Dar greta esanciai palatos draugei nubego vandenys, tai garsai, kuriuos ji leido nepadejo ir neguode. Kartais islipdavau is lovos palinguoti klubais ar paspiruokliuoti ant kamuolio, taip tikrai skaudejo maziau, bet tiesiog tokia buvau pavargusi, kad grizdavau i lova, kur gulejau tik ant sonu, nes gulint ant nugaros skausmas daresi nebepakeliamas. Akusere sake, kad jei noresiu ateiti paprasyti vaistu nuo skausmo. Apie 2 nakties susiradau ja koridoriuj ir paprasiau. Tai buvo dvi paracetamolio tabletes. Turbut net nereikia sakyti, kad ne kiek nepadejo. 4ryto atejo matuoti tonu, turejo matuoti 20min, bet kazkaip isbuvau dvi valandas su matuokliais, kas man jau buvo kancia, per skausmus raitydavausi, nes reikejo guleti ant nugaros. 6-7ryto niekas nieko nesako, tik kad tonai geri, kokie dazni saremiai neklausia, kaklelio netikrina, o as jauciu, kad man jau darosi vis sunkiau ir sunkiau. Pati paprasyti apziuros neisdrisau. Nusvitus ryte supratau, kad tai diena, kai isvysiu savo kudikeli ir pasisemiau siek tiek pozityvo, susirasiau su vyru, kuris jau buvo pakeliui i ligonine(sake ne velnio jis nepamiegojo, buvo visas isitempes) 8 ryte atvyko mano mylimasis, papusryciavome drauge, as daug stovejau ir vaiksciojau, kazkaip skausmai didejo, bet su juo bunant man buvo lengviau, mes juokavom, kalbejomes.

    Apie 11:30 praalkom, prisedau ant lovos valgyti sumustini ir isgirdau pilve toki 'pokst' garsa, maniau dujos kaupiasi ar kazkas tokio, bet taa pajuta, kad slampu. Nuejau i tualeta-rozinis vandenelis. Ateinu pas vyra sakau nubego vandenys, einu paieskosiu akuseres. Va ir prasidejo smagumai. Iskart. Susiradau koridoriuje viena is akuseriu, sakau man regis man nubego vandenys. 'Gerai' . Viskas, daugiau nieko ji man nesake, sake ateis uz poros valandu patikrinti. Grizau pas vyra i palata, apie sedejima kalbos nebera, sukioju klubais, bet nelabai padeda, saremiai su kiekvienu vis daznesni ir skausmingesni daresi, ant kamuolio visai nebepatiko, kazkoks lyg spaudimas susidarinejo ten ir buvo nemalonu, As jau trypcioju, sakau vyrui man reik kazko nuo skausmo, tegu suleidzia kazka. Isejo jis ieskoti akuseres, grizes sake, kad sake 'ateisiu' as jau nuo saves plesiau rubus, nes muse karstis, vandeni geriau, kaip pasiutusi, pyliau ji ant saves, bego per burna(beje turejau purskiama avene thermalini vandeni nusipirkus-geriausias daiktas mano ligonines taseje!) . Atsivilko ta akusere su dviem paracetamolio tabletem man, jau vyras is mano zvilgsnio suprato, kad tegu jis sneka, nes as ja prismaugsiu uz tokius bairius jis taip grziai paklause gal galit jai kazka suleisti, nes jai tikrai labai skauda. Atsakymas: ne, nes cia priesgimdyvine palata, cia yra tik akuseres, nera daktaru, todel jokiu vaistu jie neleidzia. As jau kitoje planetoje. Su kiekvienu saremiu smunku ant zemes, klaupiuosi prie lovos, nezinau, man taip instinktyviai gavosi, norejau klupeti. jau su kojom dauziausi i zeme is skausmo, su vyru sneket nebegalejau. Atejo akusere pamatuoti vaiko tonus ir patikrinti kakleli, sako gulkis ant lovos, sakau tikrai tikrai ne, man ziauriai skauda, kai guliu ant nugaros, vis tiek priverte mane atsigulti, saremio metu ji man kakleli norejo tikrinti, sakau palauk tu zodziu buvau labai pikta patikrino sake apie 6cm. Tonus suderinom, kad matuotu man atsiklaupus ant zemes. Jau saremio metu radejau skleisti garsus. Staugt nestaugiau bet dejavau. Kandau sau i ranka, kandau vyrui i ranka. Uzsimaniau i tualeta dideliam reikalui, pasibaigus saremiui nuejau, nespejau apatiniu nusimauti vel saremis, pradejau steneti, girdziu akuseres uz duru klausia vyro kur as, 'tualete' jos pradejo draskyt duris, kad atidaryciau, bijojo turbut, kad pradesiu stumti tualete(veliau vyras pasakojo, kad jos sake mes nenorim kudikio ten). Pasiule man kvepuoti dujomis, nes mate, kad jau as neberimstu vietoje. Oooo palenvejimas, kazkaip pusiau ant zemes pusiau ant gimnastinio kamuolio, atsigulusi vyro glebyje apsvaigau nuo duju ir gavom proga pasikalbeti. Pasakiau jam, jeigu taip ir toliau man reikia epiduro, pasakyk jom, kad man reikia epiduro. Dar jis perklause ar tikrai, bet man grizo skausai ir su manim susisneketi vel buvo neimanoma. Saremiu metu jau dejavau ir stumiau. Taip, ant grindu palatoje, kuri nepritaikyta gimdymams, be gydytoju as jutau, kad stumiu, aisku, apsidirbau i savo pampersa, bet man jau buvo nesvarbu. Vyras mate, kad as agonijoje, nors dujos siek tiek padejo, kviete kas penkias minutes tas akuseres, klause ar jau atsilaisvino palata kokia nors. Atsakymas vienas-ne, kentekit. As buvau visiskoje neviltyje, nieko neprisimenu, man rodesi, kad jos nesupranta, kad as gimdau. Cia jau viskas kaip per migla, bet tik atsimenu atejo viena is akuseriu ir piktai pasake, kraukites daiktus, atsilaisvino palata. Vyras viska sumete staigiai, atejo musu pasiimti gydytoja ir gimdyma stebesianti studente. Pasirodo, kad ieskojo vezimelio man nugabenti iki gimdymo palatos, o as kazkaip isgirdusi palatos numeri, pati ten nubegau galima sakyti, ibegus i palata parklupau ant keliu ir kentejau dar viena saremi. O cia jau prasidejo normalus rupestis gimdyve. Gydytoja sako lipk ant lovos, mes padarysim ja tau taip, kad ir ant jos galesi klupoti, atsiklaupiau ant lovos nugara i jas, vyras visa laika buvo mano pasoneje, manes dar peklause ar as tikrai noriu epiduro, sakau tikrai taip, as nepagimdysiu pati. Saremiu metu jau stumciojau, visa laika kvepavau dujomis, jos skausmo nenueme, bet daug prisikvepavus taip duodavo i galva, kad realiai tas skausmas jau buvo dzin. Atejo anesteziologas pradejo man kalbeti apie epiduro pasekmes, kurias man reikejo isklausyti ir aiskino man, kaip vyks procedura. Tada atejo skyriaus vedeja, apziurejo mane ir is kito sono priejusi sako nereik tau jokio epiduro, tu tuoj turesi savo kudiki, jei imsi epidura viskas tik uzsites. Reikejo nuspresti. Bet jau turbut epidurui buvo tiesiog per velu isvare ta anasteziologa is ten taip greit, kad as net nepastebejau Gavau leidima stumti saremiu metu, ka as jau dariau ilga laika naturaliai. Nuo duju man buvo siek tiek haliucinaciju, pezejau belenkokias nesamones. Kazkiek stumdavau, bet man rodos as truputi bijojau tai daryti iki galo, tad niekas nevyko, isgirdau studente sakant gydytojai, kad kai as prisikvepavusi dujomis maziau galvutes islenda, tad is manes ateme dujas, tada as jau pradejau panikuoti, stumiau per silpnai, ne iki galo, tada atejo skyriaus vedeja paziureti, kaip sekasi, sako viskas, jeigu nepagimdo pati per 5min kerpam ir traukiam, vaiko tonai pradejo kristi, man gydytoja sako, vaikelis pradeda pavargti, nebegalim ilgiau testi, tai isgirdes vyras sueme mane i rankas sako as jau matau galvyte, kai tau saremis, nebedaug liko, turi pagimdyti. Man liepe atsisukti i jas(nes juk klupojau keturiom), kazkuriuo momentu tarp saremiu man suleido nejautra, kad nejausciau, kai kirps, bet pasiziurejau i studente, kuri buvo siaip jau nuostabi visa laika, man nereikejo nieko jai sakyti, as i ja pasiziuredavau baimes pilnom akim, o ji man tokiu raminanciu zvilgsniu atsakydavo 'zinau' ir ta karta ji tiesiog zvilgsniu pasake 'viskas bus gerai', tada dar tvirciau isikibau i vyro ranka ir atejus saremiui stumiau is visu jegu, uzgime puse galvutes, per tarpa tarp saremiu spejau persimest pora zodziu su vyru, sake, viskas 'ten' atrodo vau ir tada is visu jegu stumiant pavyko isstumti galvyte, o su sekanciu saremiu ir as pagimdziau savo angela, pasigirdo verksmas, ta maza vaikeliuka man uzdejo ant krutines, verke ji, verkiau as, verke vyras. Tas jausmas, tas staigus palengvejimas.. Neikainojamas jausmas. Kazkur fone girdziu gydytoja sakant '14:58, turim mergaite' prie manes jaukiai glaudziasi mano mazytis zmogutis, tai buvo geriausios mano kadanors verktos asaros... Kai manes paklause, kaip jauciuosi atsakiau 'buvo verta'. Taip, buvo skausminga, baisu, bet verta... Daviau mazylei zisti, ir ji iskarto puole tai daryti, zindo apie valanda laiko, kadangi turejau antro laipsnio plysimu ir netekau daug kraujo, mane tvarke ant tos pacios lovos dar ilgai, vis ta laika mano mazyle valge. Nuotraukos, zinutes artimiesiems, kadangi mes Uk, ten Lietuvoje visi buvo kaip ant adatu jau nuo kokiu 12val, kai mes dingom nuo rysio. Mazyle mano buvo mazute 2945g ir tik 45cm. Tas pirmas vakaras ir naktis buvo magija. Sakiau vyrui, kad gimdymo metu pamilau ji is naujo... Aciu tau dieve uz galimybe isgyventi sias nuostabias akimirkas ir uz mano nuostabia dukrele, kuri siuo metu miega pietu miegeli man ant krutines, tai-palaima...

    90
  4. 2018.06.09 11:16 (prieš 6 mėn.)

    O čia mano istorija. Požymių jokių nebuvo prieš tai, labai gerai jaučiausi iki pat galo, taip pat nebuvo jokių paruošiamųjų, pilvas kabojo aukštai, buvo 38+6sav., todėl galvojau, kad aš būsiu iš tų, kurios dar ir pernešioja, bet! Kūnas vis dėlto ruošėsi, kelias dienas prieš aš nežmoniškai norėjau valgyt, matyt organizmas kaupė jėgas ir atsargas, tačiau tą dieną instinktyviai mažai valgiau, o vakarienei tiesiog daržovių sriubos, labai lengvai. Na ir ką, dieną prieš labai daug laiko praleidau lauke, vaikščiojau, laipiojau laiptais ir pan. Nuėjau miegot 12h nakties. 2h pabudau nuo sąrėmio, bet jie buvo labai lengvi, kartojosi kas 7min., be to, maudimas buvo vos vos, tai pagalvojau, kad čia nieko tokio, paruošiamieji, gulėjau iki 4h ryto pusiau snausdama, tada pradėjo kartotis kas 5-7, po to tarpai kas 10, žodžiu, stengiausi užmigt. Iki 4 nepraėjo niekas, nusprendžiau keltis, eit į dušą, nu maža ką. Vis dar sąrėmiai lengvi, ne itin intensyvėja, tai nesuprantu ant kiek tai rimta. Nuėjau į dušą, nusimaudžiau, pasidariau depiliaciją, pradėjus judėt sąrėmiai suintensyvėjo ir skaudesni pasidarė. Vanduo nemalšino nieki, todėl jau supratau, kad ta diena atėjo, tik klausimas, kada važiuot. Labai nenorėjau nuvaizuor per anksti, nes maloniau namuose kentėt, nei ten po to tos apžiūros ir pan. Pasidariau arbatos dar, susitvarkiau kojų, rankų nagus ir įsijungiau serialą, sąrėmiai tęsėsi toliau, tačiau vis tiek kas 5min, kartais kas 3.o kartais kas 7,zodziu, nesuprantu kiek čia gali būt tų cm., nes turi intensyvet, o čia suoliuoja rečiau dažniau. Susidėjau dar daiktus kelis, pasižiūrėjau viską ir nusprendžiau 6h kelt vyrą, kadangi vėliau gali būt kamščiai Vilniuje, nors taip dar būčiau buvus toliau namie. Pakėliau vyrą, pradėjau vaikščiot, ruoštis, pradėjo labiau skaudėticir viskas intensyviau vėl, vyras pamatė kaio suėmus sąrėmiui atsitupiu ir susiriečiu- labai išsigando nes kai pakėliau, tai neskubėjo, nuėjo į dušą, bet pamatęs mane tokia, baisiai persigando. Klausia kas yra, gal jau gimdau, o sąrėmio metu labai kalbėt kaip tik norisi nežinau kokiu žaibo greičiu jis sunešė daiktus ir mes pajudėjom. Mašinoj sąrėmiai darėsi skaudesni. Važiavom pro kažkokią gamyklą, visa masina paskendo dūmuose, mane supykino, užėjo saremis ir vemiau viską - vandenį /arbatą, kurią išgėriau. 7h buvom gimdymo namuose. Užėjom į priimamąjį, mačiau, kad dar kita pora tvarkosi popierius, dar viena pora šaltais veidais sėdėjo sau ramiai (gal planinis cp), o aš tuo tarpu žinojau kad jau tuoj bus saremis, nubėgau į vc ir ten prakentejau. Atėjau atgal kol sutvarkėm viską - vėl saremis, įsitempiau visa, nusisukau nuo žmonių, nws nenorėjau ten per daug issiduot. Pakvietė apžiūrai, nulius nuo kėdės sakau tik jūs nesakykit kad kokiu 3 cm dar, gydytojas išsižiojo, akao nu ir kantri mama - 8cm. Perkėlė į gimdykla, kol susiruošėm, vyras sulakstė dėl palatos. Aš draugei parašiau, kad čia jau labai rimta. Keitėsi pamainos, tai tik atėjus gydytoja prisistatė ir paklausė ar reikia pagalbos /vaistų, pasakiau ne, išėjo, liepė pakviest jei norėčiau stumt ar kažko reiks. Su vyru apžiūrėjom gimdyklą, sąrėmiai vis dar ne tokie ir skaudūs, tai vis laukiau to kažko wow baisaus, ką 100x girdėjau, bet pajaučiau, kad noriu stumt... Lyg ir... Sakau, eik pakviesk gydytoja, nors gal ne, o gal... Vyras neveklause išėjo ir pakvietė. Tada pasipylė personalas ir aš tada tikrai išsigandau, kūną sukaustė baimė, kas dabar bus, sumišimas ir kiti jausmai, kad JAU. Jau tuoj susitiksim. Buvo puse 9 ryto, gydytojas sako po 9:10 tirkai bus, nuleido vandenis, visi ruošiasi. Man buvo kažkodėl labai šalta, visa drebeaju, man atrodė kad į tą lovą pajungta elektra ir mane krato, ar nuo streso ar nuo to tikrai kad salta aš taip drebeaju visa. Prasidėjo gimdymas, nebuvo malonu tikrai, bet nieko baisaus. Labai padėjo gidytohas, kuris aiškiai vardijo kaip stumt kur koncentruoti jėga, pertraukos tarp sąrėmių nebuvo trumpos, spedavau atsigaut. 8:58 gimė įis mano mažasis pirmagimis vaiaks. Mamos. Kurios negimdė, neprisigalvokit pee daug, nebuvo nei sunku bei labai baisu, o po 5men praėjusių mėnesių isvis jau kažkur viskas labai toli atrodo, kaip sapnas. neprireikė nei vaistų nei jokių procedūrų.vos vos nubrozdino,bet čia tik smulkmena!

    39
  5. 2018.06.10 16:19 (prieš 6 mėn.)

    mano istorija tokia: vakare pamaudeno pilva, labai nesmarkiai, dar fb savo mazyles forume pasiklausiau mamu, ar ir joms maudena- visos pritariamai parase- normalu
    kita diena viskas tvarkoj, vakare sedziu ant kamuolio, siunciu mamai savo foto- sakau trys karaliai ryt, sventes praejo, galiu gimdyt mama atraso- jau is foto visai nepanasu, kad tu cia greitu metu gimdysi. atsiguliau apie 23 val miegot( vyras kaip tycia kitam kambaryje miegojo, nes man vis trukdo jo knarkimas ) prabudau 2val nakties nuo staigaus skausmo pilve. nu galvoju- paruosiamieji gal jau kokie uz pusvalandzio skausmas tik stipreji ir daznejo. 2.30 atsisiunciau saremiu programele- ziuriu pagal ja kas 2-3 min saremiai ir gana skaudus. galvoju reikia gal kelt vyras pakeliau apie 3 val. nuejau i dusa, wc- skausmas jau labai stiprus buvo, vyras sako cia jau gimdai ar kaip? sakau nezinau... bet ziauriai skauda, gal vaziuojam tegu apziuri bent mane. pasukom vyro tevams, kad pas vyreneli atvaziuotu. jau kol sulaukiau vyro tevu atsiremus i skalbimo masina dejavau, nes skausmas kas min suimdavo vis... masinoj visa gerkle rekiau: stok!!! gimdau!!! tai aciu Dievui vyras nestojo, o spaude link ligonines ivarom i priimamaji, sako sesute kitai moteriai- uzleiskit gal vieta jus, as pirma cia apziuresiu. as jau pakeltu tonu aiskinu: as gimdau, stumu jau! seseles pasiziurejo kaip i durnele( matyt pripratusios prie tokiu “gimdyviu” ). nu ir ka? as nespejau kojos pakelt apziurai, tik skardziu balsu akusere: i gimdykla!!! i mane atsisukus: laikyk!!! tai kol vyras Santariskese nuo priemimo patrauke masina, i gimdyma sugrizt nebespejo... ileido tik virkstele nukirpt. nuo atvykimo i ligonine per kelias min pagimdziau tad 4.26 mane jau pasveikino dukrytes verkimas
    zodziu- “kankinausi” nepilnai 3 val tik, tad mamos, kurios gimdo ilgiau- tikros saunuoles! o po to dar 2 dienas vis seseles ejo ir sake- na jus spartuole, kita karta bent 10min anksciau atvykit

    43
  6. 2018.06.10 21:00 (prieš 6 mėn.)

    Pas mane buvo numatytas skatinimas, bet pora dienų prieš prasidėjo sąrėmiai. 3h nakties. Pradžioje galvojau gal paruošiamieji, atsiverčiau knygą, kurioje buvo surašyti skirtumai tarp paruošiamųjų ir tikrųjų sąrėmių. Vis tiek nieko nepadėjo tada prisiminiau gydytojos žodžius: jei užmigti negali, tikri sąrėmiai. Tai va, nebeužmigau.. paskui dieną ėjau tvarkytis kambarius, kad būtų tvarka grįžus iš ligoninės, laukiau kada skaudės, kada prasidės reguliarūs. 20h sulaukiau reguliarių. išvažiavome į kauno klinikas, buvo jau 4cm prasivėrę. Likom. Prasidėjo skausmingi sąrėmiai. pripylė vonią, nepadėjo nuo skausmų. belenkaip kankinaus. Gulint siaubingi buvo sąrėmiai. padėjo minimaliai tik vaikščiojimas. Suleido epidūrą, nesuveikė. Paskui atsirado noras stumti, nieko ten man nesisekė, jaučiau, kad nebegaliu gulėti, nes išprotėsiu. Paprašiau, kad leistų gimdyti stovint. dar pabandėm tupint ant specialios kėdės, nesąmonė. Galutiniam variante stovėjau, atsirėmusi į lovą ir stūmiau. tada pradėjo viskas sklandžiau vykti. Na ir pagimdžiau 1h nakties. minimalus plyšimas, viena siūlė. Na o paskui prasidėjo tikrieji vargai .. bet čia jau kita, vaiko priežiūros, istorija

    4
  7. 2018.06.11 00:41 (prieš 6 mėn.)

    Kaip pradejom planuoti antra vaikuti, labai norejau, kad jis gimtu liepa (kadangi pirmo sunaus gimtadienis geguze, vyro-birzeli, mano-rugpjuti). Suzinojau, kad laukiuosi. Gimdymo data nustate birzelio 27d, eh galvoju nepavyko nes nuojauta kuzdejo, kad pagimdysiu anksciau. Atejo nustatyta termino diena. Ramybe... Birzelio 30d apie 5 ryto jaust pradejau lengvus maudenimus, galvoju gal paruosiamieji. Kaip tik buvo paskirtas vizitas patikrai, nuvaziavau sako patikrinkim kakleli. Patikrina ir pasako, kad atsidarymas 3 cm, kaklelis minkstas. Pasiule atsigulti ir laukti gimdymo. Nesutikau, sakau jei ka atvaziuosiu. Gryzus namo vis jauciau lengvus pamaudenimus ir supratau, kad gimdysiu. Na ka galvoju i liepa neikopsim. Pamaudenimai lengvi vyrui leidziu dirbt kaip visad. Gryzo vyras, atvaziavo mano tetis ir jie kartu rinko vyresneliui nauja lova. O man skausmai stiprejo. Apie 21:40 galvoju reik parsisiust saremiu programele. Uzfiksuoju kelis saremius ir atsiranda uzrasas vykti i ligonine. Skausmai pradejo dideti, vyrui sakau keliaujam. Truputi po 22 val buvome ligonineje. Patikrino 5cm. Nuvede i gimdykla. Akuserei iskart sakau noriu epiduro. Sako, gerai ateis daktare patikrint ir pakviesim anesteziologe. Daktare atejo po 2 val!!! Patikrina sako vis dar 5 cm... Aiskiai sakau noriu epiduro! Patikina, kad tuoj ateis suleist. Praeina dar pusvalandis, vyrui liepiu eit ieskot. Vel ta pati istorija: tuoj ateis... Neistveriau ir pamelavau, vyrui sakau eik pasakyk, kad man silpna, galvoju gal atves pagsliau ta anesteziologe. Atejo gyd patikrina 9cm, jokio epiduro... Ruosiames stumti... Sake buvau apalpus. Pastate lasaline. Atejo laikas stumti, bet saremio metu pajegiau stumti tik po viena karta...Atejo dar viena gydytoja. Sako: manau suprantat, jei neisstumsit prireiks vaakumo. Na bandau vel... Nieko... Jau girdziu kalba jos ten kazka. Baisiai issigandau, kad ims vaakuma... Atejo saremis sako stumk. Pradejau stumt ir ikirpo, bet tai padejo... Gime musu sunelis ❤️ 4100 gr 55cm. 1:34 val. Ispilde mamos nora ir gime liepos 1d. Kadangi pirmas gime su cp pagalba, tik antro sunelio gimimo metu pajauciau visa gimdyma ir neapsakoma malonuma po jo. Drebejau visa is laimes. Esu begalo laiminga salia turedama du nuostabius sunelius❤️❤️

    22
  8. Matas 9 mėn.
    Edgaras 4 m. 8 mėn.
    Aurėja 7 m. 9 mėn.

    2018.06.11 09:07 (prieš 6 mėn.)

    Sveikutes papasakosiu savo 😃buvo kovo 18 naktis pabudau nuo skausmo pilvo apačioje patryniau praėjo uzmigau tada apie 3valanda vėl užėjo patryniau vėl praejo uzmigau 😃 prabudau 5ryto nes leliukas malesi labai su vyru kavos atsigerem kol pasidariau valgyt su maudimais atėjo 9 vyras su vyresneliais uzsime perenge nuprause kol jis rengė vaikus užėjo saremis kvepuoju praėjo skaiciuoju tarpą tarp saremiu tai 15min tai 30min tai valandą praeina paguliu praeina vėl krypuoju kaip ančiukas po namus taip iki pusė 12 vyrui sakau rytoj j darbą jau neisvaziuosi 😀😁 sako tai pagimdysi pagaliau nereiks darban nuvarius bijoti 😃po to užėjo sąrėmiai kas desim minučių pasiskambinau greitajai atlėkė per 5min su švyturėliais greitojoj turėjau 3skausmingus saremius nuvaziavom i gimdymo namus sesutės pasitiko kol popierius užpildė aš persirengiau palydėjo į gimdykla aš tiesiu taikiniu į lovą 😁atėjo daktarė va sako atvažiavai nereikėjo antradienio (Buvo numatyta jei per savaitgalį nepagimdau guldo į ligoninę ) patikrino 4cm jau guliu laukiu užeina sąrėmiai kvepuoju giliai preina sesute sako trečias gimdymas viską žinai sakau taip patikrinus išeina apie 15val ateina patikrinti daktare sako 7cm 😮😮taip greit klausiu nes tikrino 13val tai jei toliau taip atsidarines sako greitai pagimdysi ☺už 5min prakirpo vandenis ejus patikrino sako 8cm keltis nebeleido susirinko sesutės aparatus susinese po vandenų kirpimo praėjo valandą gera o man atrodė kaip 5min nes tada užėjo tikrieji skausmai (gerai kad neilgai) ir liepė stumti isstumiau galvyte sako pailsek pailsėjus nesulaukiau saremio paklausiau ar galvutė išlindus sako taip paimiau ir isstumiau vaikiuka lauk pasigirdo verkimas toks mielas širdžiai sesute sako berniukas 😘😍😘😍😘😍😘 daktare sako jei būtum sulaukus saremio būtum neplysus sakau sugis žaizdos 😃 pavere pamatavo 16.50 gimė mano berniukas Matas sveriantis 3610g ir 53cm ūgio 😘😍😘😍😘😍😘😍

    7
  9. 15 m. 9 mėn.

    2018.06.12 12:34 (prieš 6 mėn.)

    Pavakary pradejau jausti svelnius maudimus.po to seke jau stipresni saremiukai.supratau kad arteja gimdymas.vidurnakcio sulaukiau ir raginau vyra jau vaziuoti.labai neskubejom nes ligonine nlb toli.po apziuros sake 7cm, paklause tonus ir t.t.gimdykloj buvome apie 2h, akusere sako vyrui, kad greitai tai nesitikekit labai.kokia valandele,dvi saremiai daznyn daznyn.ir staiga skausmas atslugo , noriu stumt.palatoj vieni su vyru.sakau varyk surask personala.matyt kambarely sedejo daktare iskviete, pamatavo sako turim 10cm.greit pakeite lovos gala ir per kelias stangas ant krutines maziukas.sklandus gimdymas neprailgo.buvo vasara,karsta, svajojau gimdyti nakti ir mano noras issipilde.

    8
  10. 2018.06.13 00:16 (prieš 6 mėn.)

    Gimdymo terminas buvo 04.15-18 dienomis.
    Kovo 31 d. 23:00 atsigulusi pradėjau jausti reguliarius nesidelius maudenimu, tačiau palaikiau juos kaip visada paruošiamaisiais ir dar užmigau. Apie 01:00-02:00 nakties jau pakilau nuo stipresniu, reguliarių maudenimų kas 5-7minutes, dušas nepadėjo, dar priguliau, tačiau apie 04:00 su vyru jau pajudėjome link gimdymo namų nes kas 5 minutes vis stipresnius skausmus.
    Gimdymo namuose priemime fiksavo reguliarius saremius, taciau kaklelio nepatikrino (gydytoja buvo uzimta) - nusiunte tiesiai i gimdyklą.
    Gimdykloje sarėmiai tik stiprėjo tačiau kaklelis 1,5 cm, taip sąrėmiavau kažkur iki 16:00 valandos, skausmas vis stiprėjau, buvau gavusi vaistų į veną. Tačiau nors saremiai stiprėjo ir buvo kas 5-6 minutes, kaklelis nesivėrė, buvo 2-2,5 cm.
    Kadangi buvo 37 savaites skatinti nenorejo, dave zvakute nuo skausmo, sako jeigu skausmas per valanda praeis reiskia saremiai tik paruosiamieji, taciau po zvakutes skausmai tik padidėjo. Tad apie 17 valandą prie 2,5 cm atsidarymo buvo suleistas epidūras, kaip ir pirmo gimdymo metu epidūrinė nejautra man suveikė puikiai, organizmas atsipaaidavo ir kaklelis emė vertis, netrukus po epidūro prie 4 cm patys nubėgo vandenys.
    Iki 20:00 kaklelis prasivėrė pilnai, pradėjo kristi vaiko tonai, tad su vakumo pagalba stūmiau apie 5 kartus ir per keliolika minučių gimė sveikas sūnelis 3230 kg, tonai krito nes aplink kaklą pulsuojančiai buvo apsivijusi virkštelė, mane šiek tiek kirpo.
    Gumbas nuo vaiko galvos pradingo akyse. Po gimdymo per pora valandų buvome perkelti i privačią palatą, jaučiausi puikiai.
    Ačiū gydytojai už tai jog klausėsi manęs, tikėjo manimi ir priėmė pačius geriausius sprendimus, jaučiuosi labai dėkinga už tokią pagalbą ir profesionalumą, bei žaibišką reagavimą! Gimdžiau Vilniaus gimdymo namuose

    8
Žinutės parašytos:

Naujas komentaras