Gimdymo istorijos (be komentarų!)

«1 20 30 3234 35 38 Kitas »

Kami22

9 m. 7 mėn.

2018.03.14 09:56 (prieš 8 m.)

Sveikos Mes gimėme rugsėjo 29d. 04:15 Kamilė 3705kg ir 56 cm. Viskas nutiko taip kad sausio 23 diena pagaliau pamačiau dvi teigiamas juostelės nestumo teste, tada nežinau, visokių emocijų buvo ir džiaugsmo ir nerimo, nors su vyru šį stebuklą planavome . Visas neštumas buvo lengvas ir malonus. Taigi atėjo ta diena, kai ji pradėjo norėti išvysti mus ir vakare 28 pradėjo skaudėti pilvą, pradėjau sekti laiką. Kai galiausiai kas 5 minutes pradėjo reguliariai skaudėti. Nuvykom į gimdymo namus apžiūrėjo ir pagaliau mus lydėjo į palatą kur turėjom ruoštis susitikimui su Kamile. Einant man nubėgo vandenys... Ir pasirodo jie buvo žali. Gimdymas praėjo sklandžiai ir be komplikacijų, mergaitė nebuvo prigerusi daug žalių vandenų. Bet taip ir nesupratau kodėl jie žali nors gimdymo data pagal mm buvo 26d. O pagal ekoskopa 23d. Nejaugi čia didelis nenešiojimas? Gydytoja nieko nepasakė ir nebebuvo jau tas galvoje, kai pamačiau savo stebuklą tik dabar kyla klausimų, nejaugi blogai nustatė gimdymo data?

2018.04.10 19:50 (prieš 8 m.)

Sveikos. Praejus 7savaitem po gimdymo pagaliau radau laiko prisesti parasyti savo istorija. Kadangi kai laukiausi, perskaiciau visa sia tema ir galvojau 'nu kai as pagimdysiu, tikrai parasysiu' tai va. Iskart ispeju, esu linkusi issiplesti, jei neturit kantrybes, nepradekit skaityti

Viso nestumo metu buvau labai narsi, kadangi laukiausi pirmagimes, nezinojau, ko tiketis, ne kiek nebijojau gimdymo, jei atvirai jau nuo kokios 35sav labai jo laukiau ir nekantravau, kokia 36sav pradejau net 'naturaliai skatintis'-valgiau ananasus, kuopiau namus ir tt. Gimdymo plane viskas labai grazu: planuojamas gimdymas vandenyje, be nuskausminamuju, naudojant tik kvepavima dujomis, vyras sake gimdyme dalyvaus. Artejant terminui vis galvoje deliojausi kaip viskas atrodys, kaip man nubegs vandenys ir mes vaziuosim i ligonine, kaip skambinsiu vyrui, jei jis bus darbe ir taip toliau. Mes planuojam, o Dievas juokiasi, kaip sakoma.

Artejant prie Didziosios Dienos. Visa nestuma mano pilvas buvo labai mazas, kaskart nuejus eiliniam patikrinimui akuseres issigasdavo ir skubiai mane siusdavo papildomai echoskopijai. Pirmi kartai aisku buvo pilni baimes, kodel gi toks mazas tas pilvas.. I nestumo pabaiga jau vaziuodavau i poliklinika, zinodama, kad mane sius i ligonine dar vienam echo, nes pilvo dydis buvo zemiau kritines ribos pagal savaites. Mazylei kaskart viskas budavo gerai, sake ji siek tiek i mazesne puse. Eilini karta pamatavus mano pilvo apimti 38sav patikroj, mane akusere uzrase papildomam echo po savaitgalio, ne kiek jau nebenustebau. Kadangi labai jau norejau gimdyti sekmadieni visa diena sukausi virtuveje, viriau balandelius, kepiau meduoli, bet viskas stovejo vietoje. Pirmadienio ryta issikuopiau namus, ko tik atsikelusi dazniausiai nedarau, bet kazkaip kilo didelis noras viska sudelioti i vietas. Apie pietus nuvaziavau i savo echoskopija, velgi atrodo viskas gerai, galvyte seniai nusileidusi, mazyle atrodo sveika tik i mazesne puse. Kazkaip manes paklause apie judesiukus, sakau kazkaip ji neturi pastovumo ir niekad neturejo, bet va vakar judesiuku maziau buvo. Iskart vel skambutis i ligonine, as jums atsiusiu mamyte, judesiukai apmazeje, patikrinkit tonus del viso pikto, pilvo apimtis maza ir vaikelis mazokas. Galvoju nu kas mane uz liezuvio trauke apie tuos judesius sakyti, juk viskas gerai buvo.. ir vel i ligonine trenktis, kaip ir po kiekvieno echo, jau buvau be nuotaikos, vel i traukini(as Londone) vyrui parasiau, kad vaziuoju iki ligonines, jau nebenustebo net ligonineje viskas pazistama, sedejimas eileje pora valandu, tonu klausymas, viskas gerai, kaip visada, tada laukimas konsultacijai su gydytoja. Jau vyrui rasau, nespesiu grizt vakarienes, pasisildyk balandelius, keikiu save, kad pries iseinant tik jogurto suvalgiau. 18val priimamasis uzsidaro, manes gydytoja ten priimti nebespes, bandziau sakyt, jei tonai geri gal nereikia, bet cia tokia sistema, jei atvykau i ligonine, turiu tureti pokalbi su gydytoja, kad mane galetu isleisti namo, siuncia mane i gimdymo skyriaus priemima, nes jis dirba vis para, ten mane pasodino ir pasake lauksi. Ir laukiau. Gal kokias dar dvi valandas. Girdejau, kaip koridoriaus gale moteris gimde, stauge, kaip skerdziama, kaip siaubo filme, tai buvo pirmas kartas, kai issigandau, tuo metu susirasinejau su uosve, kad nebutu nuobodu, ji sako, tai gal jau tiesiogine tranciliacija is tavo gimdymo turim? 'oj nene, nejuokaukit, as rami, kaip belgas, niekas nevyksta'. Belaukiant atvyko dar viena nescioji, kuri nualpo namie, o apziuros metu jai nubego vandenys, nu nemoku pasakyti, kaip atrode jos vyro veidas! ziuri i mane issprogusiom akim 'tai vyksta' koridoriaus gale moteris vis dar staugia(gimdyma priiminejusi gydytoja turejo pasikalbeti su manim), katik atvykusi moteris jau stenejo saremius, as sedziu sau su suknyte ant lovos krasto lyg as cia nepriklausau nuejus i tualeta, kazkas lyg ir man keistai buvo, tada maniau jau cia man psichologiskai taip atrodo, nes cia aplink tiek veiksmo(o dabar manau, kad tai galejo buti gleiviu kamstis). Taigi sulaukiau pagaliau gydytojos, zodziu del tonu ji nesijaudina, del judesiu jei man gerai-jai gerai, del vaikelio svorio-tai, kad jis mazas-nieko baisaus, nes nera per mazas, bet kas ja neramina yra tai, kad to svorio nuo paskutines echoskopijos priaugta per mazai(sitai isgirdau pirma karta), sake turi pasikonsultuoti su savo kolega ir greit gris, grizo ir tada jau per migla nezinau ar is alkio ar is kylancio streso girdejau ja snekant, kad jie su kolega nusprende, kad priaugtas svoris yra per mazas, vadinasi vaikeliui gali kazko trukti, kadangi man jau lygiai 39sav, vaikeliui butu saugu ir galima bandyti ji 'iskrapstyt', zodziu siulo skatinti gimdyma. Pradejo man aiskinti kokia yra skatinimo eiga ir kas manes laukia. Sedziu as vis dar ant lovos krasto su savo suknele, stiklinem akim, tai jau viskas? Namo nebevaziuosiu? Nebevaziuosi. Kadangi naktis buvo ziauriai itempta ir buvo daug gimdyviu, man sake teks palaukti valandele kita kol gausiu lova. Tuo tarpu as pranesiau uosvei ir vyrui, kad lieku skatinimui. Vyras sako nesuprates 'tai jau viskas? be vaiko negrisi?' ne sakau, vezk daiktus. Buvau tikrai pasimetusi, tada atrode, kad as super rami, nes juokavau dar visiem, ejau ieskoti kavines, nes liepe uosve kazka suvalgyt, atejau as ten ir nusipirkau buteliuka pepsio nors visa diena nevalgius Grizau i priimamaji, po kurio laiko mano lova buvo paruosta, sulaukiau akuseres ir gydytojos, subliusko mano svajones gimdyti vandenyje, nes skatinamas gimdymas automatiskai yra komplikuotas, o su komplikacijomis i vandeni neleidzia, subliusko greiciausiai ir del nuskausminamuju, nes iprastai skatinamas gimdymas skausmingesnis.

21val. akusere man padare(sweep), ir idejo tampona skatinimui. Sake kaklelis jau trumpas ir prasiveres 1,5cm. Gera pradzia. Sake kol suveiks tamponas gali uztrukti iki 24val, jei ne tada des dar viena ir jei po dar 24val nieko tada nuleis vandenis. 24val man neprireike, po 5min, kai idejo tampona man pradejo maudenti pilva, nuo sweep'o pasirode siek tiek kraujo. 22val atvaziavo mano vyras su daiktais, saremiai buvo isisiubave, sake atrodau is veido keistokai jau. Atveze man jogurto ir vaisiu, prisiverciau suvalgyti jogurta. O vandeni pyliau i save litrais, man regis nuo to skatinimo uztroskino neblogai. Kadangi ligonine pergrusta, gulejau tokioj palatoj, kur buvo gal dar 4 moterys be manes, atskirtos tik uzuolaidom, sofos vyrui numigti nebuvo, tik labai nepatogi kede, kadangi jis buvo pervarges po darbo, sutarem, kad vaziuos namo numigti, jeigu kas-paskambinsiu. Dabar, kai prisimenu atrodo, kaip as ji paleidau, nes saremiai jau buvo gan rimti, tada vis dar stengiausi vaidinti, kad viskas labai smagu. Vyras buvo su manimi iki vidurnakcio, sedeti ir guleti tiesiog negalejau, vaiksciojau, sukau klubus(labai padejo, ko dar tik laukia viskas-pabandykit), spiruokliavau ant kamuolio, jau pries isvaziuojant vyrui uzeidavo toks skausmelis, kad stverdavaus uz jo rankos, bet vis tiek ji isleidau. Buvau pervargusi. Isjungiau sviesa, bet miegoti nepavyko, tarp saremiu uzsnusdavau, bet atsibusdavau nuo skausmo, bandziau matuoti daznuma saremiu su programele, bet jei atvirai taip ir nesupratau as ar matuot nemokejau ar kaip, nes buvo ziauriai nereguliarus ir isvis atrode, kad man istisai skauda, o ne tarpais, bet mazdaug daznumas buvo 4-7min. tai isivaizduojat, kaip as 'pasnausdavau' jau tiesiog atsijunginejau is nuovargio ir tiek. Dar greta esanciai palatos draugei nubego vandenys, tai garsai, kuriuos ji leido nepadejo ir neguode. Kartais islipdavau is lovos palinguoti klubais ar paspiruokliuoti ant kamuolio, taip tikrai skaudejo maziau, bet tiesiog tokia buvau pavargusi, kad grizdavau i lova, kur gulejau tik ant sonu, nes gulint ant nugaros skausmas daresi nebepakeliamas. Akusere sake, kad jei noresiu ateiti paprasyti vaistu nuo skausmo. Apie 2 nakties susiradau ja koridoriuj ir paprasiau. Tai buvo dvi paracetamolio tabletes. Turbut net nereikia sakyti, kad ne kiek nepadejo. 4ryto atejo matuoti tonu, turejo matuoti 20min, bet kazkaip isbuvau dvi valandas su matuokliais, kas man jau buvo kancia, per skausmus raitydavausi, nes reikejo guleti ant nugaros. 6-7ryto niekas nieko nesako, tik kad tonai geri, kokie dazni saremiai neklausia, kaklelio netikrina, o as jauciu, kad man jau darosi vis sunkiau ir sunkiau. Pati paprasyti apziuros neisdrisau. Nusvitus ryte supratau, kad tai diena, kai isvysiu savo kudikeli ir pasisemiau siek tiek pozityvo, susirasiau su vyru, kuris jau buvo pakeliui i ligonine(sake ne velnio jis nepamiegojo, buvo visas isitempes) 8 ryte atvyko mano mylimasis, papusryciavome drauge, as daug stovejau ir vaiksciojau, kazkaip skausmai didejo, bet su juo bunant man buvo lengviau, mes juokavom, kalbejomes.

Apie 11:30 praalkom, prisedau ant lovos valgyti sumustini ir isgirdau pilve toki 'pokst' garsa, maniau dujos kaupiasi ar kazkas tokio, bet taa pajuta, kad slampu. Nuejau i tualeta-rozinis vandenelis. Ateinu pas vyra sakau nubego vandenys, einu paieskosiu akuseres. Va ir prasidejo smagumai. Iskart. Susiradau koridoriuje viena is akuseriu, sakau man regis man nubego vandenys. 'Gerai' . Viskas, daugiau nieko ji man nesake, sake ateis uz poros valandu patikrinti. Grizau pas vyra i palata, apie sedejima kalbos nebera, sukioju klubais, bet nelabai padeda, saremiai su kiekvienu vis daznesni ir skausmingesni daresi, ant kamuolio visai nebepatiko, kazkoks lyg spaudimas susidarinejo ten ir buvo nemalonu, As jau trypcioju, sakau vyrui man reik kazko nuo skausmo, tegu suleidzia kazka. Isejo jis ieskoti akuseres, grizes sake, kad sake 'ateisiu' as jau nuo saves plesiau rubus, nes muse karstis, vandeni geriau, kaip pasiutusi, pyliau ji ant saves, bego per burna(beje turejau purskiama avene thermalini vandeni nusipirkus-geriausias daiktas mano ligonines taseje!) . Atsivilko ta akusere su dviem paracetamolio tabletem man, jau vyras is mano zvilgsnio suprato, kad tegu jis sneka, nes as ja prismaugsiu uz tokius bairius jis taip grziai paklause gal galit jai kazka suleisti, nes jai tikrai labai skauda. Atsakymas: ne, nes cia priesgimdyvine palata, cia yra tik akuseres, nera daktaru, todel jokiu vaistu jie neleidzia. As jau kitoje planetoje. Su kiekvienu saremiu smunku ant zemes, klaupiuosi prie lovos, nezinau, man taip instinktyviai gavosi, norejau klupeti. jau su kojom dauziausi i zeme is skausmo, su vyru sneket nebegalejau. Atejo akusere pamatuoti vaiko tonus ir patikrinti kakleli, sako gulkis ant lovos, sakau tikrai tikrai ne, man ziauriai skauda, kai guliu ant nugaros, vis tiek priverte mane atsigulti, saremio metu ji man kakleli norejo tikrinti, sakau palauk tu zodziu buvau labai pikta patikrino sake apie 6cm. Tonus suderinom, kad matuotu man atsiklaupus ant zemes. Jau saremio metu radejau skleisti garsus. Staugt nestaugiau bet dejavau. Kandau sau i ranka, kandau vyrui i ranka. Uzsimaniau i tualeta dideliam reikalui, pasibaigus saremiui nuejau, nespejau apatiniu nusimauti vel saremis, pradejau steneti, girdziu akuseres uz duru klausia vyro kur as, 'tualete' jos pradejo draskyt duris, kad atidaryciau, bijojo turbut, kad pradesiu stumti tualete(veliau vyras pasakojo, kad jos sake mes nenorim kudikio ten). Pasiule man kvepuoti dujomis, nes mate, kad jau as neberimstu vietoje. Oooo palenvejimas, kazkaip pusiau ant zemes pusiau ant gimnastinio kamuolio, atsigulusi vyro glebyje apsvaigau nuo duju ir gavom proga pasikalbeti. Pasakiau jam, jeigu taip ir toliau man reikia epiduro, pasakyk jom, kad man reikia epiduro. Dar jis perklause ar tikrai, bet man grizo skausai ir su manim susisneketi vel buvo neimanoma. Saremiu metu jau dejavau ir stumiau. Taip, ant grindu palatoje, kuri nepritaikyta gimdymams, be gydytoju as jutau, kad stumiu, aisku, apsidirbau i savo pampersa, bet man jau buvo nesvarbu. Vyras mate, kad as agonijoje, nors dujos siek tiek padejo, kviete kas penkias minutes tas akuseres, klause ar jau atsilaisvino palata kokia nors. Atsakymas vienas-ne, kentekit. As buvau visiskoje neviltyje, nieko neprisimenu, man rodesi, kad jos nesupranta, kad as gimdau. Cia jau viskas kaip per migla, bet tik atsimenu atejo viena is akuseriu ir piktai pasake, kraukites daiktus, atsilaisvino palata. Vyras viska sumete staigiai, atejo musu pasiimti gydytoja ir gimdyma stebesianti studente. Pasirodo, kad ieskojo vezimelio man nugabenti iki gimdymo palatos, o as kazkaip isgirdusi palatos numeri, pati ten nubegau galima sakyti, ibegus i palata parklupau ant keliu ir kentejau dar viena saremi. O cia jau prasidejo normalus rupestis gimdyve. Gydytoja sako lipk ant lovos, mes padarysim ja tau taip, kad ir ant jos galesi klupoti, atsiklaupiau ant lovos nugara i jas, vyras visa laika buvo mano pasoneje, manes dar peklause ar as tikrai noriu epiduro, sakau tikrai taip, as nepagimdysiu pati. Saremiu metu jau stumciojau, visa laika kvepavau dujomis, jos skausmo nenueme, bet daug prisikvepavus taip duodavo i galva, kad realiai tas skausmas jau buvo dzin. Atejo anesteziologas pradejo man kalbeti apie epiduro pasekmes, kurias man reikejo isklausyti ir aiskino man, kaip vyks procedura. Tada atejo skyriaus vedeja, apziurejo mane ir is kito sono priejusi sako nereik tau jokio epiduro, tu tuoj turesi savo kudiki, jei imsi epidura viskas tik uzsites. Reikejo nuspresti. Bet jau turbut epidurui buvo tiesiog per velu isvare ta anasteziologa is ten taip greit, kad as net nepastebejau Gavau leidima stumti saremiu metu, ka as jau dariau ilga laika naturaliai. Nuo duju man buvo siek tiek haliucinaciju, pezejau belenkokias nesamones. Kazkiek stumdavau, bet man rodos as truputi bijojau tai daryti iki galo, tad niekas nevyko, isgirdau studente sakant gydytojai, kad kai as prisikvepavusi dujomis maziau galvutes islenda, tad is manes ateme dujas, tada as jau pradejau panikuoti, stumiau per silpnai, ne iki galo, tada atejo skyriaus vedeja paziureti, kaip sekasi, sako viskas, jeigu nepagimdo pati per 5min kerpam ir traukiam, vaiko tonai pradejo kristi, man gydytoja sako, vaikelis pradeda pavargti, nebegalim ilgiau testi, tai isgirdes vyras sueme mane i rankas sako as jau matau galvyte, kai tau saremis, nebedaug liko, turi pagimdyti. Man liepe atsisukti i jas(nes juk klupojau keturiom), kazkuriuo momentu tarp saremiu man suleido nejautra, kad nejausciau, kai kirps, bet pasiziurejau i studente, kuri buvo siaip jau nuostabi visa laika, man nereikejo nieko jai sakyti, as i ja pasiziuredavau baimes pilnom akim, o ji man tokiu raminanciu zvilgsniu atsakydavo 'zinau' ir ta karta ji tiesiog zvilgsniu pasake 'viskas bus gerai', tada dar tvirciau isikibau i vyro ranka ir atejus saremiui stumiau is visu jegu, uzgime puse galvutes, per tarpa tarp saremiu spejau persimest pora zodziu su vyru, sake, viskas 'ten' atrodo vau ir tada is visu jegu stumiant pavyko isstumti galvyte, o su sekanciu saremiu ir as pagimdziau savo angela, pasigirdo verksmas, ta maza vaikeliuka man uzdejo ant krutines, verke ji, verkiau as, verke vyras. Tas jausmas, tas staigus palengvejimas.. Neikainojamas jausmas. Kazkur fone girdziu gydytoja sakant '14:58, turim mergaite' prie manes jaukiai glaudziasi mano mazytis zmogutis, tai buvo geriausios mano kadanors verktos asaros... Kai manes paklause, kaip jauciuosi atsakiau 'buvo verta'. Taip, buvo skausminga, baisu, bet verta... Daviau mazylei zisti, ir ji iskarto puole tai daryti, zindo apie valanda laiko, kadangi turejau antro laipsnio plysimu ir netekau daug kraujo, mane tvarke ant tos pacios lovos dar ilgai, vis ta laika mano mazyle valge. Nuotraukos, zinutes artimiesiems, kadangi mes Uk, ten Lietuvoje visi buvo kaip ant adatu jau nuo kokiu 12val, kai mes dingom nuo rysio. Mazyle mano buvo mazute 2945g ir tik 45cm. Tas pirmas vakaras ir naktis buvo magija. Sakiau vyrui, kad gimdymo metu pamilau ji is naujo... Aciu tau dieve uz galimybe isgyventi sias nuostabias akimirkas ir uz mano nuostabia dukrele, kuri siuo metu miega pietu miegeli man ant krutines, tai-palaima...

107

Kutukas

3 m. 7 mėn.

Berniukas 8 m. 3 mėn.

2018.06.09 11:16 (prieš 7 m.)

O čia mano istorija. Požymių jokių nebuvo prieš tai, labai gerai jaučiausi iki pat galo, taip pat nebuvo jokių paruošiamųjų, pilvas kabojo aukštai, buvo 38+6sav., todėl galvojau, kad aš būsiu iš tų, kurios dar ir pernešioja, bet! Kūnas vis dėlto ruošėsi, kelias dienas prieš aš nežmoniškai norėjau valgyt, matyt organizmas kaupė jėgas ir atsargas, tačiau tą dieną instinktyviai mažai valgiau, o vakarienei tiesiog daržovių sriubos, labai lengvai. Na ir ką, dieną prieš labai daug laiko praleidau lauke, vaikščiojau, laipiojau laiptais ir pan. Nuėjau miegot 12h nakties. 2h pabudau nuo sąrėmio, bet jie buvo labai lengvi, kartojosi kas 7min., be to, maudimas buvo vos vos, tai pagalvojau, kad čia nieko tokio, paruošiamieji, gulėjau iki 4h ryto pusiau snausdama, tada pradėjo kartotis kas 5-7, po to tarpai kas 10, žodžiu, stengiausi užmigt. Iki 4 nepraėjo niekas, nusprendžiau keltis, eit į dušą, nu maža ką. Vis dar sąrėmiai lengvi, ne itin intensyvėja, tai nesuprantu ant kiek tai rimta. Nuėjau į dušą, nusimaudžiau, pasidariau depiliaciją, pradėjus judėt sąrėmiai suintensyvėjo ir skaudesni pasidarė. Vanduo nemalšino nieki, todėl jau supratau, kad ta diena atėjo, tik klausimas, kada važiuot. Labai nenorėjau nuvaizuor per anksti, nes maloniau namuose kentėt, nei ten po to tos apžiūros ir pan. Pasidariau arbatos dar, susitvarkiau kojų, rankų nagus ir įsijungiau serialą, sąrėmiai tęsėsi toliau, tačiau vis tiek kas 5min, kartais kas 3.o kartais kas 7,zodziu, nesuprantu kiek čia gali būt tų cm., nes turi intensyvet, o čia suoliuoja rečiau dažniau. Susidėjau dar daiktus kelis, pasižiūrėjau viską ir nusprendžiau 6h kelt vyrą, kadangi vėliau gali būt kamščiai Vilniuje, nors taip dar būčiau buvus toliau namie. Pakėliau vyrą, pradėjau vaikščiot, ruoštis, pradėjo labiau skaudėticir viskas intensyviau vėl, vyras pamatė kaio suėmus sąrėmiui atsitupiu ir susiriečiu- labai išsigando nes kai pakėliau, tai neskubėjo, nuėjo į dušą, bet pamatęs mane tokia, baisiai persigando. Klausia kas yra, gal jau gimdau, o sąrėmio metu labai kalbėt kaip tik norisi nežinau kokiu žaibo greičiu jis sunešė daiktus ir mes pajudėjom. Mašinoj sąrėmiai darėsi skaudesni. Važiavom pro kažkokią gamyklą, visa masina paskendo dūmuose, mane supykino, užėjo saremis ir vemiau viską - vandenį /arbatą, kurią išgėriau. 7h buvom gimdymo namuose. Užėjom į priimamąjį, mačiau, kad dar kita pora tvarkosi popierius, dar viena pora šaltais veidais sėdėjo sau ramiai (gal planinis cp), o aš tuo tarpu žinojau kad jau tuoj bus saremis, nubėgau į vc ir ten prakentejau. Atėjau atgal kol sutvarkėm viską - vėl saremis, įsitempiau visa, nusisukau nuo žmonių, nws nenorėjau ten per daug issiduot. Pakvietė apžiūrai, nulius nuo kėdės sakau tik jūs nesakykit kad kokiu 3 cm dar, gydytojas išsižiojo, akao nu ir kantri mama - 8cm. Perkėlė į gimdykla, kol susiruošėm, vyras sulakstė dėl palatos. Aš draugei parašiau, kad čia jau labai rimta. Keitėsi pamainos, tai tik atėjus gydytoja prisistatė ir paklausė ar reikia pagalbos /vaistų, pasakiau ne, išėjo, liepė pakviest jei norėčiau stumt ar kažko reiks. Su vyru apžiūrėjom gimdyklą, sąrėmiai vis dar ne tokie ir skaudūs, tai vis laukiau to kažko wow baisaus, ką 100x girdėjau, bet pajaučiau, kad noriu stumt... Lyg ir... Sakau, eik pakviesk gydytoja, nors gal ne, o gal... Vyras neveklause išėjo ir pakvietė. Tada pasipylė personalas ir aš tada tikrai išsigandau, kūną sukaustė baimė, kas dabar bus, sumišimas ir kiti jausmai, kad JAU. Jau tuoj susitiksim. Buvo puse 9 ryto, gydytojas sako po 9:10 tirkai bus, nuleido vandenis, visi ruošiasi. Man buvo kažkodėl labai šalta, visa drebeaju, man atrodė kad į tą lovą pajungta elektra ir mane krato, ar nuo streso ar nuo to tikrai kad salta aš taip drebeaju visa. Prasidėjo gimdymas, nebuvo malonu tikrai, bet nieko baisaus. Labai padėjo gidytohas, kuris aiškiai vardijo kaip stumt kur koncentruoti jėga, pertraukos tarp sąrėmių nebuvo trumpos, spedavau atsigaut. 8:58 gimė įis mano mažasis pirmagimis vaiaks. Mamos. Kurios negimdė, neprisigalvokit pee daug, nebuvo nei sunku bei labai baisu, o po 5men praėjusių mėnesių isvis jau kažkur viskas labai toli atrodo, kaip sapnas. neprireikė nei vaistų nei jokių procedūrų.vos vos nubrozdino,bet čia tik smulkmena!

Atlydusi

Mergaite 8 m. 3 mėn.

Berniukas 10 m. 5 mėn.

2018.06.10 16:19 (prieš 7 m.)

mano istorija tokia: vakare pamaudeno pilva, labai nesmarkiai, dar fb savo mazyles forume pasiklausiau mamu, ar ir joms maudena- visos pritariamai parase- normalu
kita diena viskas tvarkoj, vakare sedziu ant kamuolio, siunciu mamai savo foto- sakau trys karaliai ryt, sventes praejo, galiu gimdyt mama atraso- jau is foto visai nepanasu, kad tu cia greitu metu gimdysi. atsiguliau apie 23 val miegot( vyras kaip tycia kitam kambaryje miegojo, nes man vis trukdo jo knarkimas ) prabudau 2val nakties nuo staigaus skausmo pilve. nu galvoju- paruosiamieji gal jau kokie uz pusvalandzio skausmas tik stipreji ir daznejo. 2.30 atsisiunciau saremiu programele- ziuriu pagal ja kas 2-3 min saremiai ir gana skaudus. galvoju reikia gal kelt vyras pakeliau apie 3 val. nuejau i dusa, wc- skausmas jau labai stiprus buvo, vyras sako cia jau gimdai ar kaip? sakau nezinau... bet ziauriai skauda, gal vaziuojam tegu apziuri bent mane. pasukom vyro tevams, kad pas vyreneli atvaziuotu. jau kol sulaukiau vyro tevu atsiremus i skalbimo masina dejavau, nes skausmas kas min suimdavo vis... masinoj visa gerkle rekiau: stok!!! gimdau!!! tai aciu Dievui vyras nestojo, o spaude link ligonines ivarom i priimamaji, sako sesute kitai moteriai- uzleiskit gal vieta jus, as pirma cia apziuresiu. as jau pakeltu tonu aiskinu: as gimdau, stumu jau! seseles pasiziurejo kaip i durnele( matyt pripratusios prie tokiu “gimdyviu” ). nu ir ka? as nespejau kojos pakelt apziurai, tik skardziu balsu akusere: i gimdykla!!! i mane atsisukus: laikyk!!! tai kol vyras Santariskese nuo priemimo patrauke masina, i gimdyma sugrizt nebespejo... ileido tik virkstele nukirpt. nuo atvykimo i ligonine per kelias min pagimdziau tad 4.26 mane jau pasveikino dukrytes verkimas
zodziu- “kankinausi” nepilnai 3 val tik, tad mamos, kurios gimdo ilgiau- tikros saunuoles! o po to dar 2 dienas vis seseles ejo ir sake- na jus spartuole, kita karta bent 10min anksciau atvykit

slapukeb

4 m. 7 mėn.

9 m. 9 mėn.

2018.06.10 21:00 (prieš 7 m.)

Pas mane buvo numatytas skatinimas, bet pora dienų prieš prasidėjo sąrėmiai. 3h nakties. Pradžioje galvojau gal paruošiamieji, atsiverčiau knygą, kurioje buvo surašyti skirtumai tarp paruošiamųjų ir tikrųjų sąrėmių. Vis tiek nieko nepadėjo tada prisiminiau gydytojos žodžius: jei užmigti negali, tikri sąrėmiai. Tai va, nebeužmigau.. paskui dieną ėjau tvarkytis kambarius, kad būtų tvarka grįžus iš ligoninės, laukiau kada skaudės, kada prasidės reguliarūs. 20h sulaukiau reguliarių. išvažiavome į kauno klinikas, buvo jau 4cm prasivėrę. Likom. Prasidėjo skausmingi sąrėmiai. pripylė vonią, nepadėjo nuo skausmų. belenkaip kankinaus. Gulint siaubingi buvo sąrėmiai. padėjo minimaliai tik vaikščiojimas. Suleido epidūrą, nesuveikė. Paskui atsirado noras stumti, nieko ten man nesisekė, jaučiau, kad nebegaliu gulėti, nes išprotėsiu. Paprašiau, kad leistų gimdyti stovint. dar pabandėm tupint ant specialios kėdės, nesąmonė. Galutiniam variante stovėjau, atsirėmusi į lovą ir stūmiau. tada pradėjo viskas sklandžiau vykti. Na ir pagimdžiau 1h nakties. minimalus plyšimas, viena siūlė. Na o paskui prasidėjo tikrieji vargai .. bet čia jau kita, vaiko priežiūros, istorija

simuzele

2018.06.11 00:41 (prieš 7 m.)

Kaip pradejom planuoti antra vaikuti, labai norejau, kad jis gimtu liepa (kadangi pirmo sunaus gimtadienis geguze, vyro-birzeli, mano-rugpjuti). Suzinojau, kad laukiuosi. Gimdymo data nustate birzelio 27d, eh galvoju nepavyko nes nuojauta kuzdejo, kad pagimdysiu anksciau. Atejo nustatyta termino diena. Ramybe... Birzelio 30d apie 5 ryto jaust pradejau lengvus maudenimus, galvoju gal paruosiamieji. Kaip tik buvo paskirtas vizitas patikrai, nuvaziavau sako patikrinkim kakleli. Patikrina ir pasako, kad atsidarymas 3 cm, kaklelis minkstas. Pasiule atsigulti ir laukti gimdymo. Nesutikau, sakau jei ka atvaziuosiu. Gryzus namo vis jauciau lengvus pamaudenimus ir supratau, kad gimdysiu. Na ka galvoju i liepa neikopsim. Pamaudenimai lengvi vyrui leidziu dirbt kaip visad. Gryzo vyras, atvaziavo mano tetis ir jie kartu rinko vyresneliui nauja lova. O man skausmai stiprejo. Apie 21:40 galvoju reik parsisiust saremiu programele. Uzfiksuoju kelis saremius ir atsiranda uzrasas vykti i ligonine. Skausmai pradejo dideti, vyrui sakau keliaujam. Truputi po 22 val buvome ligonineje. Patikrino 5cm. Nuvede i gimdykla. Akuserei iskart sakau noriu epiduro. Sako, gerai ateis daktare patikrint ir pakviesim anesteziologe. Daktare atejo po 2 val!!! Patikrina sako vis dar 5 cm... Aiskiai sakau noriu epiduro! Patikina, kad tuoj ateis suleist. Praeina dar pusvalandis, vyrui liepiu eit ieskot. Vel ta pati istorija: tuoj ateis... Neistveriau ir pamelavau, vyrui sakau eik pasakyk, kad man silpna, galvoju gal atves pagsliau ta anesteziologe. Atejo gyd patikrina 9cm, jokio epiduro... Ruosiames stumti... Sake buvau apalpus. Pastate lasaline. Atejo laikas stumti, bet saremio metu pajegiau stumti tik po viena karta...Atejo dar viena gydytoja. Sako: manau suprantat, jei neisstumsit prireiks vaakumo. Na bandau vel... Nieko... Jau girdziu kalba jos ten kazka. Baisiai issigandau, kad ims vaakuma... Atejo saremis sako stumk. Pradejau stumt ir ikirpo, bet tai padejo... Gime musu sunelis ❤️ 4100 gr 55cm. 1:34 val. Ispilde mamos nora ir gime liepos 1d. Kadangi pirmas gime su cp pagalba, tik antro sunelio gimimo metu pajauciau visa gimdyma ir neapsakoma malonuma po jo. Drebejau visa is laimes. Esu begalo laiminga salia turedama du nuostabius sunelius❤️❤️

25

Raima31

Matėja 5 m. 9 mėn.

Matas 8 m. 1 mėn.

Edgaras 12 m.

Aurėja 15 m. 1 mėn.

2018.06.11 09:07 (prieš 7 m.)

Sveikutes papasakosiu savo 😃buvo kovo 18 naktis pabudau nuo skausmo pilvo apačioje patryniau praėjo uzmigau tada apie 3valanda vėl užėjo patryniau vėl praejo uzmigau 😃 prabudau 5ryto nes leliukas malesi labai su vyru kavos atsigerem kol pasidariau valgyt su maudimais atėjo 9 vyras su vyresneliais uzsime perenge nuprause kol jis rengė vaikus užėjo saremis kvepuoju praėjo skaiciuoju tarpą tarp saremiu tai 15min tai 30min tai valandą praeina paguliu praeina vėl krypuoju kaip ančiukas po namus taip iki pusė 12 vyrui sakau rytoj j darbą jau neisvaziuosi 😀😁 sako tai pagimdysi pagaliau nereiks darban nuvarius bijoti 😃po to užėjo sąrėmiai kas desim minučių pasiskambinau greitajai atlėkė per 5min su švyturėliais greitojoj turėjau 3skausmingus saremius nuvaziavom i gimdymo namus sesutės pasitiko kol popierius užpildė aš persirengiau palydėjo į gimdykla aš tiesiu taikiniu į lovą 😁atėjo daktarė va sako atvažiavai nereikėjo antradienio (Buvo numatyta jei per savaitgalį nepagimdau guldo į ligoninę ) patikrino 4cm jau guliu laukiu užeina sąrėmiai kvepuoju giliai preina sesute sako trečias gimdymas viską žinai sakau taip patikrinus išeina apie 15val ateina patikrinti daktare sako 7cm 😮😮taip greit klausiu nes tikrino 13val tai jei toliau taip atsidarines sako greitai pagimdysi ☺už 5min prakirpo vandenis ejus patikrino sako 8cm keltis nebeleido susirinko sesutės aparatus susinese po vandenų kirpimo praėjo valandą gera o man atrodė kaip 5min nes tada užėjo tikrieji skausmai (gerai kad neilgai) ir liepė stumti isstumiau galvyte sako pailsek pailsėjus nesulaukiau saremio paklausiau ar galvutė išlindus sako taip paimiau ir isstumiau vaikiuka lauk pasigirdo verkimas toks mielas širdžiai sesute sako berniukas 😘😍😘😍😘😍😘 daktare sako jei būtum sulaukus saremio būtum neplysus sakau sugis žaizdos 😃 pavere pamatavo 16.50 gimė mano berniukas Matas sveriantis 3610g ir 53cm ūgio 😘😍😘😍😘😍😘😍

7 1

lapsa

10 m. 10 mėn.

23 m. 1 mėn.

2018.06.12 12:34 (prieš 7 m.)

Pavakary pradejau jausti svelnius maudimus.po to seke jau stipresni saremiukai.supratau kad arteja gimdymas.vidurnakcio sulaukiau ir raginau vyra jau vaziuoti.labai neskubejom nes ligonine nlb toli.po apziuros sake 7cm, paklause tonus ir t.t.gimdykloj buvome apie 2h, akusere sako vyrui, kad greitai tai nesitikekit labai.kokia valandele,dvi saremiai daznyn daznyn.ir staiga skausmas atslugo , noriu stumt.palatoj vieni su vyru.sakau varyk surask personala.matyt kambarely sedejo :hmmm: daktare iskviete, pamatavo sako turim 10cm.greit pakeite lovos gala ir per kelias stangas ant krutines maziukas.sklandus gimdymas neprailgo.buvo vasara,karsta, svajojau gimdyti nakti ir mano noras issipilde.

2Vilė

Viltė 2 m. 10 mėn.

Kajus 8 m.

Goda 11 m. 9 mėn.

2018.06.13 00:16 (prieš 7 m.)

Gimdymo terminas buvo 04.15-18 dienomis.
Kovo 31 d. 23:00 atsigulusi pradėjau jausti reguliarius nesidelius maudenimu, tačiau palaikiau juos kaip visada paruošiamaisiais ir dar užmigau. Apie 01:00-02:00 nakties jau pakilau nuo stipresniu, reguliarių maudenimų kas 5-7minutes, dušas nepadėjo, dar priguliau, tačiau apie 04:00 su vyru jau pajudėjome link gimdymo namų nes kas 5 minutes vis stipresnius skausmus.
Gimdymo namuose priemime fiksavo reguliarius saremius, taciau kaklelio nepatikrino (gydytoja buvo uzimta) - nusiunte tiesiai i gimdyklą.
Gimdykloje sarėmiai tik stiprėjo tačiau kaklelis 1,5 cm, taip sąrėmiavau kažkur iki 16:00 valandos, skausmas vis stiprėjau, buvau gavusi vaistų į veną. Tačiau nors saremiai stiprėjo ir buvo kas 5-6 minutes, kaklelis nesivėrė, buvo 2-2,5 cm.
Kadangi buvo 37 savaites skatinti nenorejo, dave zvakute nuo skausmo, sako jeigu skausmas per valanda praeis reiskia saremiai tik paruosiamieji, taciau po zvakutes skausmai tik padidėjo. Tad apie 17 valandą prie 2,5 cm atsidarymo buvo suleistas epidūras, kaip ir pirmo gimdymo metu epidūrinė nejautra man suveikė puikiai, organizmas atsipaaidavo ir kaklelis emė vertis, netrukus po epidūro prie 4 cm patys nubėgo vandenys.
Iki 20:00 kaklelis prasivėrė pilnai, pradėjo kristi vaiko tonai, tad su vakumo pagalba stūmiau apie 5 kartus ir per keliolika minučių gimė sveikas sūnelis 3230 kg, tonai krito nes aplink kaklą pulsuojančiai buvo apsivijusi virkštelė, mane šiek tiek kirpo.
Gumbas nuo vaiko galvos pradingo akyse. Po gimdymo per pora valandų buvome perkelti i privačią palatą, jaučiausi puikiai.
Ačiū gydytojai už tai jog klausėsi manęs, tikėjo manimi ir priėmė pačius geriausius sprendimus, jaučiuosi labai dėkinga už tokią pagalbą ir profesionalumą, bei žaibišką reagavimą! Gimdžiau Vilniaus gimdymo namuose

vylmucka

Barbora 10 m. 6 mėn.

Rapolas 15 m. 1 mėn.

Vilius 18 m. 10 mėn.

2018.06.13 10:16 (prieš 7 m.)

I GIMDYMAS

Nusibodo kas antrą dieną pas ginekologę vaikščioti ir klausyti, jau šiandien ar rytoj tai tikrai... O paskui - o ko čia vėl atėjot, ko negimdot? Vyras tiesa sakė, jei nori, kad būčiau kartu, iki trečiadienio negimdyk. Po 7 dienų gavau siuntimą į ligoninę. Nuvažiavau - nepriėmė, sako nėra vietų, atvažiuokite rytoj. trečiadienį Atvažiavau. apie pietus įvyko apžiūra. sakė, viskas labai gerai, 3 cm. Klausia ar nejaučiu sąrėmių. Nieko nejutau. Po apžiūros ėmė lengvai maudenti. uždėjo aparatą tonams matuoti. Palatos kaimynė žiūri į mane, akis išpūtusi, klausia ar tikrai nieko nejaučiu. Sakau lengvai maudžia. Ji sako, kad aparatas rodo labai stiprius sąrėmius, kad jai pirmą gimdant jau prie tokių sąrėmių jau pats įkarštis buvo. Pasidžiaugė kartu su akušere, kad manęs lengvas gimdymas laukia. Po darbo atvažiavo vyras. Palatos kaimynė išėjo pasivaikščioti ,kad mums netrukdytų. jokių sąrėmių jau nejutau. Kadangi jis buvo laba išvargęs po darbų ilgai jo nelaikiau, leidau eiti namo. Atsisveikinant pasilenkė pabučiuoti ir tik pokšt kaip kas nukritę pilve būtų, kaip sprogę. Sakau, luktelk dar truputį, užėjau į tualetą ir supratau, kad jau bėga vandenys. Kai pasakiau vyrui, pagalvojo, kad juokauju. Keliavome į gimdyklą. Pradžioje smagu viskas, šypsojausi, sąrėmiai kartojosi kas dvi minutes. Akušerė pasakė, kad viskas gerai, kad šypsausi dar, tai dar nieko čia greit nebus, reikės kokių 8 valandų. Nai ir pamažu viskas įsisiūbavo, skausmas ėmė stiprėti intensyviai. O dar kas valandą reikėjo eiti į kitą palatą lipti ant kėdės pasirodyti gydytojai aš per koridorių pereidavau su 4-5 sustojimais. Pakibdavau ant vyro ir staugdavau. Jetau kaip aš staugiau. Vėliau jau vėmiau nuo skausmo, paskui nebesupratau kas darosi, jutau vientisą ištisinį skausmą, mačiau langą ir galvojau, jei pajėgiau užsiropšti, matyt iššokčiau ir baigčiau savo gyvenimą. Nežinau, kodėl neprašiau epidūro, tiesiog matyt sąmonė jau buvo aptemus, kad nieko nesupratau. Suleido man ir skatinamųjų ir nuskausminamųjų. Liepė pamiegoti. Miegojau bet per miegus inkščiau. Girdėjau, kaip ant kėdės knarkia vyras. skausmas vis stiprėjo. praėjus maždaug valandai Uždėjo aparatūrą tonams matuoti jaučiau žvėriškus sąrėmius, o aparatas nieko nerodė. akušerė pakraipė galvą, nuėjo pakeisti aparato, atvežė kitą, bet ir tas nerodė jokių man sąrėmių, nors aš jaučiau nežmonišką skausmą. liepė man sėstis ant kamuolio ir ten valandą sėdėti. Liepė vyrui masažuoti man nugarą. o aš neleidau manęs net paliesti. Man skaudėjo kiekvieną kūno lopinėlį, odą taip pat. Nebegalėjau sėdėti ant to kamuolio ėmiau ropinėti po palatą ir jau taip gerklę paleidau, kad sulėkė personalas. Sakiau viskas - nebegaliu, nebeištversiu, o man pasakė, tu jau gimdai lipk ant lovos. Kaip ? Kaip užlipti? Bet vyras padėjo, kažkaip užlipau. kandau sau į ranką, kandau vyrui į ranką. Tada priėjo gydytojo ir griežtai pasakė. dabar viskas nustosi rėkti, pajunti sąrėmi, įkvėpi oro į čia, parodė kažkur ant savo kūno, ir stumi į skausmingą tašką. susiėmiau. Tik baisiai nepatogi ten lova buvo, ,bet man griežtai liepė kojas laikyti taip kaip reikia. Paklausius gydytojos, viskas ėjosi labai lengvai, per tris stūmimus ir išstūmiau. Gimęs vos riktelėjo, bet kaip mat nurimo, o kai paguldė ant manęs iš karto žiūrėjo didelėmis akimis. 06.28 3:15 min (po 8 val nuo atėjimo į gimdyklą, kaip ir žadėjo akušerė) gimė mano pirmagimis 4,664 km 60 cm. Visai ne mažuliukas. kai pamatavo išsigandau, kad tokio dydžio rūbelių neturėsiu Bet tilpo į turimus rūbelius. akušerė dar pajuokavo apie antrą vaiką, tai nenorėjau nė pagalvoti, neatslūgo man to skausmo prisiminimas dar ilgai. gal palepusi kokia esu, bet man tai buvo košmariška patirtis.

II GIMDYMAS

Buvo viena diena pernešiojimo. sekmadienis. Laukiau pirmadienio vizito pas gydytoja, nes turėjau nunešti kraujo rezultatus, o dar jau gimdymo terminas kaip ir sukako. Dieną lyg ir kamštis išėjo, bet toks visai ne žymus. Tai nutariau kad bus kaip ir su pirmuoju, po kokių 3 dienų gimdysiu. Nuėjom miegoti, su vyru kažką apjuokavom dar apie myliukus ir lygiai vidurnaktį, pajutau pokštelėjimą. prisiminiau kaip su pirmuoju buvo. Galvoju vandenys nubėgo. nuėjau į tualetą. Nieko įtartino neradau Grįžau, jau vyras miegojo. Tada vėl pokšt, o taip jau pasipylė vandenys. Žadinu vyra - važiuojam. Vos ne vos prižadinam močiutę, kad pas vaiką ateitų pabūt. nuvažiuojam. Pasitinka akušerė - paguldo, uždeda tonus matuoti, viskas kaip ir negerai. ateina gydytojas. kažkoks rūstus, nesiskutęs. Išsigandau. Bet jis toks atidus pasirodė. Apžiūrėjęs uždavė keletą klausimų, kurie nustebino, jis po apžiūros pasitikslino ar mažokai judesių per visą nėštumą jaučiau ar vaikas judėjo tik tam tikroje vietoje, viską kaip buvo. Ko niekada neakcentavo nei mane prižiūrintis gydytojas , nei echoskopuotojai. Pažiūrėjo, kaklelis 6 cm praviras :-o nuteikiu save, kad užtruksiu 4 val. Pasiūlo pasėdėti ant kamuolio, parodo vyrui, kaip man masažą daryti, taip palengvino viską, visiškai kitaip nei per pirmą gimdymą, kai nė paliesti manęs neleidau. Viskas vyko labai sklandžiai. jaučiau sąrėmius, jaučiau tarpelius tarp sąrėmių, per kuriuos atsikvėpdavau. Kai jau sąrėmiai smarkokai suintensyvėjo ir prisiminusi gimdymo patirtį ėmiau murmėti, kad noriu epidūro. Gydytojas nusišypso, kad jau per vėlu, kad veikla gera, kaklelis veriasi puikiai. Praėjo gal 3 val gal daugiau, jau skausmas ėmė darytis nepakeliamas. Tiesa šį kartą gydytojas manęs kas valandą nevarinėjo iš palatos į kitą palatą, kad pasodintų ant kėdės apžiūrai. Apžiūrėjo tik pačioje pradžioje ir va norėjo apžiūrėti, kai jau ėmiau rėkauti 😊 Bet jaučiu iš žvilgsnio suprato, kad man tas ėjimas per daug skausmingas, tai apžiūrėjo vietoje. Pasakė, kad įstatys kateterį, kad tikėtina, kad prireiks skatinamųjų. Ėmiau burbuliuoti, kad nenoriu jokių skatinamųjų, kad per daug skausminga paskui viskas. O gydytojas pasakė, kad tikėtina, kad be skatinamųjų nepagimdysiu, nes dings sąrėmiai. Be to gali būti, kad be skatinamųjų viskas užtruks gerokai ilgiau, o su skatinamaisiais labai greitai, ir kaip aš noriu, kad būtų ar greitai ar ilgai. Aš visgi pasakiau, noriu, kad būtų neskausminga 😊 Nuleido man šlapimą, nes nėjau šlapintis. Viskas labai įsismarkavo, jau rėkiau. Akušerė mane ramino, kad nerėkaučiau, nes naktis, išgąsdinsiu moteris patologiniam. Sakau, tegu žino, kas jų laukia O gydytojas pasakė, - tegu parėkauja, jeigu jai taip lengviau. Tas gydytojas buvo toks nerealus, nors pradžioje kažkaip jo išsigandau, jis buvo nuostabus gydytojas. Šnekėjo tai ką mano ausys norėjo girdėti ir su lengvu humoru ir ne per daug 😊 Į kiekvieną mano klausimą atsakydavo aiškiai be jokių išvedžiojimų. Prasidėjo gimdymas i dingo sąrėmiai. Pačiu ne laiku, negerai. Bet man taip gerai – nieko neskauda, guliu ir rodos galėtų taip tęstis amžinai. Bet matau ,kad gydytojas nerimauja. Užgulė man pilvą, lyg kažkas ėmė vykti, nedidelis bet vis gi sąrėmis - stumiu. Gydytojas mato, kad man ne patogi ta lova, pats nukeliam ano kojas nuo tu išžergimų sulenkia vieną koją man link pečių, liepia vyrui mano laikyti taip, pats ima kitą koją, daro tą patį. Sąrėmių nėra, galvutė jau matyti. Gydytojas viena ranka lenkia mano koją, kita remiasi man į pilvą, suprantu, kad mėgina išstumti rankomis. Prisimenu pirmą gimdymą ir gydytojos žodžius, susiimk, įkvėpk taip, stumk taip, taigi iš visų jėgų darau taip, nors sąrėmio jokio nėra, bet bendromis jėgomis su gydytoju, mano antras mažulis gimė 😊 03.28 4:08 val. 4,51 kg 57 cm. Užtrukau maždaug pagal planą – 4 val 😊 Šis kūdikis priešingai nei pirmasis rėkė visa gerklę, nepadėjo jei paguldymas man ant krūtinės – niekas. Nuo pirmos sekundės išsakė viską, ką galvoja 😊 Ir lyg šiol turi šią savybę, jie kas suskausta ir nepatinka, visi turi apie tai išgirsti bet man šis gimdymas atrodė gražus, lyginant su pirmuoju. Jis buvo toks, kokį visuomet ir įsivaizdavau gimdymą, skausmingas bet gražus 😊

III GIMDYMAS

Trečias nėštumas tai visai kas kitą, nei pirmas ar antras. Pirmiausia tai labai pasikeitė santykis su mama, nes mačiau, kad gera reakciją į mano nėštumą yra apsimestinė. Kur bepasisuksi tarp artimųjų buvo juntamas kažkoks pasipriešinimas. Kam tau tas vargas, kam tau to reikia. Tiesa nėštumo eigoje mama pasidarė tikrai nuoširdžiai rūpestinga, labai pergyveno dėl mano nukritusios geležies ir prastos savijautos, bet aš vengiau su ja bendrauti, jei ji paskambindavo, tai tik išklausydavau, bet pati nieko nepasakojau. Turėjau gimdyti 10.30 pagal planą Bet visus po truputį pernešiojau, tai tikėjau, kad bent jau termino sulauksiu tikrai. 10.27 paskambino mama, juokaudama paklsausė, gal jau rytoj gimdysiu, juk berniukai mano abu 28 dieną gimę. Bet eilinį kartą kažką jai burbtelėjau ir daviau suprasti, kad neketinu su ja čia lia lia lia plepėti 😊 O 27 dieną užėjo priešgimdyvinės tvarkos troškimas. Tvarkiausia namus, ir nors berniukai ypač aktyvūs tą dieną buvo, kažkaip jie visai man netrukdė. Vakare tarsi kažkas ėmė maudelenti. Bet pamaniau paruošiamieji sąrėmiai, nusimaudžiau ir rami nuėjau miegoti. Pabudau 2 val nakties. Vis jaučiau lengvus maudenimus. Atsikėliau, nuėjau į tualetą, ėmiau skaičiuoti. Lengvas maudimas, toks visiškai visiškai lengvas, vos jaučiamas trunka vos pusę minutės ,bet kartojasi, kas dvi tris minutes. Va taip va. Trečias gimdymas ant nosies o aš naktinėju tualete ir dvejoju ar čia jau ar tik paruošiamieji. Pasiėmiau telefoną, ėmiau googlinti. Rašo, jei sąrėmis trunka minutę ir kartojasi, reguliariai kas 10 min, tai jau ne pirmą kartą gimdančioms vertėtų važiuoti į ligoninę. Bet maniškiai trunka tik pusę minutės .... O kartojasi tai kas 2-3 min Ką daryti??? Pirmus gimdymus nubėgo vandenys ir viskas buvo aišku. O dabar? Ir taip dvejojau gal iki 5 ryto. Po penkių nuėjau pas vyrą ir sakau, gal jau norėtum keltis? Tas aha ,gerai, atsikėlė ir matau ,kad ruošiasi į darbą. Sakau šiandien važiuosim gimdyt. Jis man – rimtai ? Jis sako, tai gerai, nuvešiu tave, paskui po darbo atvažiuosi. Nu nors užplok – galvoju. Sakau nebevažiuosi tu į jokį darbą, man jau dabar reikia važiuoti gimdyti. Bet jis maždaug, tai pamenu praeitą kartą, ten ilgai užtruko... Žodžiu apie 6 buvom ligoninėje. Sutvarkė popierizmą, paguldė. Uždėjo aparatą tonusams ir sąrėmiams matuoti. Akušerė žiūri sako rodo laba stiprų sąrėmį. Sakau jaučiu. O ji – jūs taip ramiai gulite? Sakau, kol kas ramiai Atėjo gydytoja apžiūrai. Veikla labai geri, sąrėmiai geri, patikrino kaklelį 8 cm prasivėrimas. Paliko ramiai sąrėmiauti. Davė kamuolį, bet šį kartą nepatiko ant jo sėdėti ir nepadėjo vyro masažavimas. Praktiškai visus sąrėmius vaikščiojau ir šokau, buvau panirusi į kažkokį tranzą, ramiai kvėpavau. Apie 8 val padaugėjo personalo. Atėjo labai gerbiamas ir moterų mėgiamas mūsų miesto gydytojas. Apžiūrėjo pilvą, paklausė kokio dydžio vaikai pirmieji buvo, paskiau – nustebo. Sako šis tikrai gerokai mažesnis. Visą trečiąjį nėštumą gydytoja mane gąsdino, kad labai mažas vaisius, kad mano pačios svoris per mažas., tai nieko naujo nepasakė. Paklausė ar pati pagimdžiau pirmuosius. Taip pati. Tai sako gal ir šitą pagimdysit? Sakau, nelabai matyt turiu iš ko rinktis 😊 Kaklelis jau buvo prasivėręs 10 cm, taigi gydytoja nutarė nuleisti vandenis. Na ir po to prasidėjo tikrieji skausmai. Skaudėjo labai smarkiai, bet vis vien dar sugebėjau atskirti kur sąrėmis kur ne. Be proto pykau ant viso pasaulio, keikiau tokį dalyką kaip gimdymas, kodėl moterys tai turi tverti (Gerai, kad nekoliojau nieko garsiai, tik mintyse ) Galiausiai jau jaučiau kaip gimdau, jaučiau, kad kūdikis stumiasi į pirekį, o akušerė man sako nestumk iškvėpuok. Nesuprantu kodėl? Todėl, kad jos dar nespėjo pasiruošti ? nors labai pykstu bandau klausyti ir nestumti, bet norint nestumti, galiu nebent rėkti, kvėpuoti jau nebegaliu. Sulėkė personas gal 5 ar 6 žmonės be manęs ir vyro – kam tiek reikia niekaip nesuprantu, kam tas bardakas. Aš pikta iki beprotybės pikta, suprantu, kad čia finišo tiesioji, kad tik minučių klausimas kada visa tai baigsis, bet kartu prisimenu, kad tas skausmas kurį jaučiu pirmą gimdymą truko ne tas kelias dešimtis minučių, o keletą valandų, neįsivaizduoju, kaip aš tada ištvėriau. Man duoda pakvėpuoti dujų – kokia palaima... Pirmus gimdymus to negavau. Kas tai per kvapas? Tokia gaiva – pasaka 😊 vyras laiko dujas, visi pasiruošę ir man aišku dingsta sąrėmiai. Manau jei būčiau galėjusi stumti tada kai jaučiau, kad reikia, būtų buvę viskas gerai. Dabar vėl prireikė gydytojo pagalbos, kad paspaustų pilvą, bet suveikė, sąrėmį prisišaukėme, net nežinau per kiek stūmimų išstūmiau. Taigi 10.28 8:39 gimė mano mergytė 4,3 kg 55 cm. Na taip smulkesnė už berniukus, bet ,kad labai mažytė, kaip kad mane gąsdino, nepasakyčiau Ir kai pagimdžiau, kaip mat neliko jokio pykčio apėmė tokia euforija, kaip viskas gera ir gražu Neliko priešiškumo mamai, jai skambinau pačiai pirmai ir pribloškiau pasakiusi, kad turiu mergytę, nes mes kaip ir negarantavom kas gims ir visas svietas pamatę mane, kartojo, kad bus berniukas 😊
Tai va šis gimdymas buvo pats lengviausias ir nors aš ten paskutinę valandą labai pykau, viskas pasimiršo tą pačią akimirką, visiškai kitaip nei po pirmojo 😊 Tiesa po trečio gimdymo labai skausmingai traukėsi placenta, tai tikrai prilygo stipriems sąrėmiams. Ir kai rodos iš karto po gimdymo galėjau laisvai vaikščioti. Antrą trečią dieną vaikščioti ja buvo gerokai sunkiau, o maitinimas iš viso buvo labai skausmingas. Bet turėjau palatos kaimynę, kuri taip pat pagimdė trečią kūdikį, ji jautėsi lygiai taip pat.