Nebaisus tas gimdymas!

  • Apklausa

    Mano gimdymas buvo
    Gimdyčiau vel nieko ten baisiaus nera:) (Balsų: 47)
    43%
    Pakenčiama (Balsų: 17)
    15%
    Ištverti galima! (Balsų: 36)
    33%
    Nė už ką daugiau (Balsų: 10)
    9%
Komentuoti
  1. 2018.11.06 17:47 (prieš 1 sav.)

    Mamytes nuraminkit mus neščiasias Ko tikėjotės ir kaip buvo ištikrūjų ? Tik pozityvas lengvos istorijos!

  2. Una Šiaurė 1 m. 4 mėn.

    2018.11.06 18:07 (prieš 1 sav.)

    Visos koncentruojasi į baimę gimdyti, bet ruoštis teikia tam, kas bus po to gimdymų būna visokių, bet jau po paros (aišku, jei viskas laimingai pasibaigia) buvę skausmai ir vargai pasimiršta. Atsiranda svarbesnių reikalų Aš tai ramindavausi žiūrėdama į moteris su vaikais: va ir ši pagimdė, ir ši, pagimdysiu ir aš

    4
  3. 2018.11.06 18:12 (prieš 1 sav.)

    Zinot labai nebloga minti skaiciau "vyras gaves spyri i tarpkoji to daugiau nenori pakartot o moteris gimdo ir antra ir trecia i kartais ir daugiaugiau" taip kad viskas tikrai isgyvenima. Nepaguosiu taip skauda tikrai bet gyvenam 21a. yra visokiu metodu palengvint sau kancias

    3
  4. 2018.11.06 18:32 (prieš 1 sav.)

    Kaip mane akušerė ramino: sėdžiu ant kamuolio, linguoju sau, vyras kvėpuot padeda, liko pora val, jau beveik stumt laikas. Sakau 'nu tai ką, sunkiausias momentas liko..'. Akušerė nusijuokė ir sako 'neee.. sunkiausia bus po to'

    Atsakant į temą tai ko tikėjausi ar galvojau, kad bus, tai rėksiu visa gerkle (kaip mano aplinkoj pasakojusios), pakartot gyvenime nė už ką nenorėsiu ir prisiminsiu kaip košamarą didžiausią (vėl gi, pasakojo aplinkinės), kaip plyšiu, kaip kirps, kaip siūs, kaip viską jausiu, kaip kraujais paplūsiu, kaip baisu, kaip skauda nežmoniškai, kaip be epidiūro net nebandyt gimdyt.. Nors šiaip stengiausi rami išlikt, nesikoncentravau į tuos pasakojimus ir nuvažiavus eilinei apžiūrai ginei paklausus 'kaip dėl epidiūro, imsi?' sakau 'nežinau gi kaip skaudės, negalii dabar nuspręst '. Ir per apžiūrą parą prieš gimdymą (tada dar nežinojau buvo po termino savaitė ) tonus matuojant akušerės akis išpūtę žiūrėjo, kad su tokiais jau ir pagimdo kitos, o aš sėdžiu ir anekdotus su vyru skaldau jaučiau tik susitraukimus, jokio maudenimo. Per patį gimdymą tai visą naktį kentėjau sąrėmius pasirodo, o galvojau paruošiamieji, nes nu vos vos maudeno tai po +-12 val tokių pamaudimų (trugdė užmigti susitraukimai) vyras veža į priimamąjį, galvą pro duris įkišu, klausia kas nutiko juokdamosis, vyras man iš už nugaros 'gimdo!!' pasirodo tikrai, o dar dvejojau jau gimdykloj tarp sąrėmių pasnaudžiau dar nebuvo taip baisu kaip kad pasakojo. Bet čia nuo daugko priklauso, nuo moters organizmo, nuo psichologijos, nuo nusiteikimo, nuo akušerių, nuo susikaupimo, nuo skausmo slenkščio ir t.t. bet šiaip patarčiau domėtis labiau gal apskritai pačiu gimdymu, kaip kas kada, kad gaudytis daugmaž, bet mažiau skaityti kitų patirtis, nes reaguojam visos skirtingai viena ir pirštą įsipjovus nuo juodligės antibiotikus geria, o kita kraują nusivalo ir eina toliau salotų pjaustyt

    10
  5. 2018.11.06 18:35 (prieš 1 sav.)

    Gimdymas kaip šuolis parašiutu. Iš pradžių daug baimės, o paskui norisi pakartot.

    Iš tiesų kiekvienai savo. Vienos gimdo lengvai, kitos sunkiai, bet visa tai kaip prasideda, taip pasibaigia. Pati gimdžiau sunkiai ir skausmingai, bet kažkaip nesureikšminu to fakto. Jei reiktų, tą patį darsyk iškęsčiau, no problem.

    3
  6. 2018.11.06 20:27 (prieš 1 sav.)

    Mane labai nuramino geriausia drauge. Ji gimde pirma vaika super paprastai - sedejo namuose ir lauke, kol ims daugiau skaudeti. Sake jai stipriau dantis yra skaudeje, nei per saremius Lauke apie 12 val ir nusprende vaziuoti pasitikrinti i ligonine. Tik nuvaziavus - per nepilnas 2 val viskas ivyko. Jai sake buvo tokia euforija del vaiko gimimo, kad gulejo issisiepus tas 2 val Plyso, bet gerai susiuvo, jau po savaites sedejo ir dabar nejaucia nei rando, nieko. Ech, kad man taip ....

    2
  7. 2018.11.06 20:53 (prieš 1 sav.)

    As gimdymo niekad nebijojau, nors pačias baisiausias gimdymo istorijas skaičiau turėjau 2 kardinaliai skirtingus gimdymas, vienas ilgas ir skatintas su epiduru, antras greitas ir be jokių intervencijų (nuskausminamųjų irgi), tai ką galiu pasakyti, na skauda gimdant, tikrai skauda, bet ne taip baisiai kad negalėtum ištverti (o jei manai kad nebegali, tai pasirodo, kad visgi gali) ir esmė ne gimdymas, o tikslas ir į jį reikia koncentruotis, o ne į tas keletą nemalonių valandų

    2
  8. 2018.11.06 20:59 (prieš 1 sav.)

    Brigita parašė:
    Mamytes nuraminkit mus neščiasias Ko tikėjotės ir kaip buvo ištikrūjų ?

    Viskas bus gerai. Man baisiausias buvo pirmas gimdymas,nes nezinojau kas laukia,tai tokia baugi ta nezinia. Dar pabaiga nestumo ligoninej praleidau,numate skatinti pries termina,pamenu paskambinau mamai paskutini vakara ir verkiau sakydama jog bijau gimdyti ir toks vaizdas jog visa nestima maniau jog si akimirka neateis,kad kazkas kitas uz mane pagimdys... na bet kaip bebutu nuejau ir pagimdziau ir paskui dar du pagimdziau su siais dviem jau buvo visai kitaip... ramu viduje... zinojau kas ir kaip. Su antruoju buvau nusiteikus ' nuvaziuoju,greitai pagimdau ir varau namo' tai panasiai ir buvo. Nakti apie 1 vak prasidejo saremiai,tai as ramiai pralingavau ant fotelio,nes gi ' kaip cia dabar nakti kelsiu vyra ir maza sunu,tegul pamiega' ir 6 val ryto vyras jau pats neistveres pramerke akis ir pasake ' gal jau butu laikas vaziuot,tau saremiai kas trys minutes' tai nuvaziavom,sesele patikrinus pasake,kad jau 10cm atsivere,bande dar pildyt dokumentus,beeeet prasidejo man gimdymas,tai greit i lifta,i gimdykla,as dar pora sykiu spejau apibegt aplink gimdymo lova,kol akusere su gydytoja atbego ir 7.00 jau turejau antra sunu. Tai planas kaip ir ivykdytas,tik visgi po gimdymo teko pabut tas tris dienas ligoninej,nes nenorejo anksciau isleist,aisku gali gi pasirasyt ir isvaziuot,beeet panorau nepult iskart i buiti ir kasdienybe,o pasimegaut nauju pasaulio gyventoju ir pasiilsejau.
    Su treciu kazkaip jau isvis ramiai ir uztikrintai,nors pradzia labai miglota,saremiai tai atsirasdavo,tai vel pranykdavo,tai kas 3 min,tai kas 15 min. Kazkoks chaosas bet galiausiai vyrui sakau,kad gal pabandom nuvaziuot i ligonine,jei kas tai patikrins ir paleis...sesele irgi labai neuztikrintai i mane ziurejo,bet visgi nusiunte i gimdykla,tai as ten radija pasigarsinus sokau,lingavau,ant sedmaisio pagulinejau,galiausiai per pertraukeles tarp saremiu dar ir pamiegot spedavau ir kazkaip taip va gime...smagiai,su sypsena ir supratimu ka ir kodel darau,nors silpnumo akimirka buvo,kai jaunai akuserytei sakiau ' viskas,einu namo,negimdysiu,zinau,kad skaudes dar labiau jei gimdysiu' ( cia jau pries pat stangas),gerai,kad visa tai vyko dar pries ta garsuji ivyki kur gimdyve policininkai laike,nes ji atsisake gimdyt o tai ka gali zinot,gal ir man butu iskviete ,personalas pasakiskas papuole,jauciausi lyg su mama kokia kartu buciau,girdejau ' saunuole Eglute',' tu viska labai gerai darai', 'dar karteli' man taip padejo visa tai,jauciausi kazkokia ypatinga,kad visi taip palaiko. Net nepasigedau vyro ( nes pirmus du kartus gimdziau jam esant,o treciaji karta vyra palikau su vaikiukais).

    Zodziu,gimdykit moterys,tik jus tai galit,tai musu privilegija pasauliui dovanoti gyvybe

    7
  9. 2018.11.06 23:39 (prieš 1 sav.)

    Scorpiona parašė:
    Kaip mane akušerė ramino: sėdžiu ant kamuolio, linguoju sau, vyras kvėpuot padeda, liko pora val, jau beveik stumt laikas. Sakau 'nu tai ką, sunkiausias momentas li…

    Kaip gražiai viską aprašet net sujuokinot Tikrai tokių istoriju paklausius gimdyt bus lengviau

  10. Nura 6 m. 3 mėn.

    2018.11.07 17:54 (prieš 1 sav.)

    Jei nėra jokių komplikacijų, tikrai nebaisus

    1
Žinutės parašytos:

Naujas komentaras