Kas yra pozityvi tėvystė?

ATKE

11 m. 4 mėn.

14 m. 4 mėn.

2011.06.07 09:46 (prieš 14 m.)

Labai noretusi, kad aplink butu kuo daugiau seimu, auklejanciu vaika pozityviai. Deja, dazniausiai girdziu "negalima", "neimk", "ka padarei", "negausi to ir ano". O po to stebimes, kad vaikai agresyvus ir nesutramdomi. Bet ir tada randame pasiteisinima, kad vaikas turbut hiperaktyvus. Nors is tikruju mes patys ji toki padareme..

2011.06.07 18:26 (prieš 14 m.)

Labai pritariu, atke, tau. Įsišaknijęs tarybinis auklėjimas labai pas visus. Seniau nieko neleisdavo, kiekviena vaiko žingsnį drausmindavo, tai dabar savo vaikam viską perduoda patys to nesuvokdami.
Jau nuo lopšio vaiką apipina visokiais "ne-"...

3
2011.12.07 12:43 (prieš 14 m.)

Pastebejau, kur klystame, taciau stengiames kuo daugiau kalbeti su vaiku, zaisti kartu, aiskinti kodel, daugiau nieko ipatingo tik kuo daugiau pozityviu minciu ir pozityvaus bendravimo.

1
2012.02.13 23:55 (prieš 13 m.)

Reiktų pirma pagavoti ir prsiminti,ką sakė mums tėvai apie: reikia,negalima,nedaryk,šaunuole.,Nors ir tarybinis auklėjimas,bet su metais išeina į naudą...tą supratau aš,sulaukus 22-jų ir pagimdžius dukrytę. .Daugiau reikia kantrybės auklėjant antrą vaikelį,nes pirmąjam dėmesys jau būna skirtas.nors ir 9 mėn.praėjo.....Tėvelius dažniausia užima darbas,karjera,vėl darbas...tada net patys tėvai nejaučia,kad pasako savo vaikams blogiausius dalykus:leisk pažiūrėt laidą,nes po darbo pavargau;eik miegot-dabar įdomią laidą rodo, aš per Tave negaliu išgirst.Dabar svarbius popierius spausdinu,ar pamokas paruošei?palauk,noriu su tėtuku pakalbėt,o paskui patikrinsiu namų darbus.......Taip jau yra....Gal visas dešimtmetis ar daugiau.....Mūsų vargingoj Lietuvoj galim turėt tik svajonių..Mano nuomone-svarbiausi juk mūsų vaikai...Ko Juos išmokysi-tą turėsi senatvėj....O dar svarbiau-kaip mūsų vaikai galvos apie mus po 20metų?Kai sugalvos kurti savo šeimą,sulaukt vaikų?Negi tik tada suprasim,kad vaikai užzaugo?Turim girdėt juos DABAR..

1
2016.10.10 15:39 (prieš 9 m.)

ATKE parašė:
Labai noretusi, kad aplink butu kuo daugiau seimu, auklejanciu vaika pozityviai. Deja, dazniausiai girdziu "negalima", "neimk", "ka padarei", "negausi to ir ano". O…

Problema yra ne "negalima", "neimk", "ka padarei", "negausi to ir ano". Pozityvi tėvystė taip pat nėra "palaida bala", ji apibrėžia ir taisykles, ribas, veiksmus ir atoveiksmius. Todėl problema yra ne jūsų išvardytuose žodžiuose, o visame tame kas eina šalia pasakyto "negalima", "neimk" ir t.t. Yra begalybė knygų apie vaikų auklėjimą – skaityti, šviestis ir domėtis visada yra gerai. Tik bėda ta, kad nepaisant gražių tekstų ir puikių minčių, kartais (o būna ir ne kartais) mums (tėvams) patiems kriziniais momentais sunku susitvardyti, nes didelis tempas, nuolatinė įtampa, stresas, nuovargis, nemiegojimas, ligos, nesibaigiantys darbai po truputi išgręžia iš žmogaus visus pakantumo, kantrybės trupinius. Kiekvienas gyvename skirtingus gyvenimus, tad gyvenimas yra gyvenimas ir ne visada žmogau ta nuostabia knyga, straipsniu ar metodika pasinaudoji. Reikia stengtis būti gerais tėvais. Neretas ir stengiamės Bet gi būna, imi ir “sugriešini“, kartą kitą pakeli balsą, apšauki, o kitas neištvėręs net ranka per minkštąją pliauštelna. Negerai? Na negerai. Ar tėvai nesupranta? Normalūs tėvai supranta. Tada gailisi, kad nesusivaldė, kad žiū, kiek tau metų, o pats savo emocijų dar valdyti neišmokai... Galiausiai apsikabini savo niekadėjus, susitaikai, pasikalbi, pasijuoki. Ir vėl jie vaikai kaip vaikai, o jūs tėvai kaip tėvai. Ar jie nepozityvūs? Nemanau, tiesiog pavargę, žmoniški, klystantys. Niekas ir nesako, kad tėvystė lengvas darbas - atvirkščiai Labiau atsakingo, sekinančio ir svarbesnio, reikšmingesnio darbo man dar neteko dirbti. Ir kai po sunkesnės nei įprasta dienos aš slenku į lovą tiesiog atsijungti - visada užmerkiu akis žinodama, kad buvo verta!

7