ATKE parašė:
Labai noretusi, kad aplink butu kuo daugiau seimu, auklejanciu vaika pozityviai. Deja, dazniausiai girdziu "negalima", "neimk", "ka padarei", "negausi to ir ano". O…
Problema yra ne "negalima", "neimk", "ka padarei", "negausi to ir ano". Pozityvi tėvystė taip pat nėra "palaida bala", ji apibrėžia ir taisykles, ribas, veiksmus ir atoveiksmius. Todėl problema yra ne jūsų išvardytuose žodžiuose, o visame tame kas eina šalia pasakyto "negalima", "neimk" ir t.t.
Yra begalybė knygų apie vaikų auklėjimą – skaityti, šviestis ir domėtis visada yra gerai. Tik bėda ta, kad nepaisant gražių tekstų ir puikių minčių, kartais (o būna ir ne kartais) mums (tėvams) patiems kriziniais momentais sunku susitvardyti, nes didelis tempas, nuolatinė įtampa, stresas, nuovargis, nemiegojimas, ligos, nesibaigiantys darbai po truputi išgręžia iš žmogaus visus pakantumo, kantrybės trupinius. Kiekvienas gyvename skirtingus gyvenimus, tad gyvenimas yra gyvenimas ir ne visada žmogau ta nuostabia knyga, straipsniu ar metodika pasinaudoji. Reikia stengtis būti gerais tėvais. Neretas ir stengiamės
Bet gi būna, imi ir “sugriešini“, kartą kitą pakeli balsą, apšauki, o kitas neištvėręs net ranka per minkštąją pliauštelna. Negerai? Na negerai. Ar tėvai nesupranta? Normalūs tėvai supranta. Tada gailisi, kad nesusivaldė, kad žiū, kiek tau metų, o pats savo emocijų dar valdyti neišmokai... Galiausiai apsikabini savo niekadėjus, susitaikai, pasikalbi, pasijuoki. Ir vėl jie vaikai kaip vaikai, o jūs tėvai kaip tėvai. Ar jie nepozityvūs? Nemanau, tiesiog pavargę, žmoniški, klystantys. Niekas ir nesako, kad tėvystė lengvas darbas - atvirkščiai
Labiau atsakingo, sekinančio ir svarbesnio, reikšmingesnio darbo man dar neteko dirbti. Ir kai po sunkesnės nei įprasta dienos aš slenku į lovą tiesiog atsijungti - visada užmerkiu akis žinodama, kad buvo verta!