Meningokokinė infekcija- ūminė bakterinė infekcija, pasireiškianti hemoraginiais odos bėrimais, vidinėmis kraujosrūvomis, pūlingu meningitu arba mišriomis ligos formomis.
Sukėlėjas- Neisseria meningitidis, gramneigiamas diplokokas. Žinoma mažiausia trylika serovarų. Lietuvoje didžiausias paplitimas B meningokoko.
Dažniau sergama rudens- žiemos- pavasario laikoterpiu.
Vienintelis infekcijos šaltinis- žmogus. Gali pasireikšti infekcija labai įvairiai: nuo besimtomio nešiojimo nosiaryklėje iki itin pavojingos žibinės meningokokcemijos. Sukėlėjas neatsparus aplinkos poveikiui, tad užsikrečiama paprastai patalpose, kur yra glaudus sąlytis. Dažniausios sergančiųjų grupės: šešių mėnesių- keturių metų vaikai, jau praradęiš motinos gautus antikūnius, o humoralinis jų imunitetas dar nesusidaręs. Kitas amžiaus tarpsnis- jaunuoliai, įvairaus amžiaus mokyklinukai. Tai būdinga kolektyvams. Persirgus invazinėmis infekcijos formomis, susiformuoja ilgalaikis imunitetas, pakartotinai sergama itin retai.
Klinika: Inkubacinis periodas svyruoja nuo dienos iki dešimties, tačiau dažniausia trunka keturias. Visoms infekcijos formoms būdingas karščiavimas ir įvairus intoksikacijos laipsnis.
Sergant meningokokiniu nazofaringitu, karščiuojama subfebriliai, intoksikacija menka. Parausta žiotys, užryklinė siena, skauda ryjant.
Meningokokcemijos pradžia staigi. Karščiuojama aukštai, 39- 40 laipsnių Celsijaus. Oda blyški, didelė intoksikacija. Išskirtinis bruožas- hemoraginis bėrimas. Rečiau- makulopapulinis bėrimas, tik pavieniais atvejais jo nebūna. Pirmi bėrimo elementai atsiranda ant sėdmenų, liemens srityje, šlaunyse. Po to- visame kūne. Skiriamasis bėrimo bruožas- paspaudus, neišnyksta. Paspaudus stikline, neišblykšta. Bėrimo elementai yra netaisyklingos formos, įvairaus dydžio, primena žvaigždėta dangų.
Itin grėsminga prognozė, kai bėrimas sparčiai plinta. Tai gali būti gyvybei pavojingos žaibinės meningokokcemijos požymis. Sveikstant bėrimų vietose susidaro gilios nekrozės plotai, kurie gydomi chirurgiškai.
Itin sunkios žaibinės meningokokcemijos atveju bėrimas sparčiai plinta, susilieja į didžiulius elementus, ligos pradžia staigi ir staigus būklės regresas. Ištinka kvėpavimo, hemodinamikos nepakankamumas, vystosi šokas.
Meningokokinis meningitas: staigi pradžia: karščiavimas, odoa blyški, mažiems- neramumo priepuoliai, vyersniems- galvos skausmas. Prasideda anoreksija, vėmimas, po kurio nepalengvėja. Jis kartojasi. Vėliau ryškėja meninginiai simptomai: kaklo rigidiškumas, Kernigo, Brudzinskio simptomai. Kūdykiams būdingas "pakabinimo" simptomas_ pakėlus už pažastų, nepritraukia kojyčių.
Galimi febriliniai traukuliai.
Diagnozė grindžiama klinikiniais požymiais. Kraujo bei likvoro tyrimais.
Gydymas: pirmo pasirinkimo antibiotikai- penicilinas. Pūlingam meningitui- trečios kartos cefalosporinai.Gliukokortikoidų įtaka gydant bekterinį meningitą vertinama nevienodai. Tačiau jie besąlygiškai naudojami sergant žaibine meningokokcemija.
Ligoniai gydomi intensyvios terapijos skyriuose. Taikoma infuzoterapija, gyvybinių funkcijų korekcija ir simptominis gydymas prie jau minėtų būtinų priemonių.
Profilaktika: antibiotikai kontaktavusiems su sergančiuoju.
Vakcinacija: iki šiol nėra vakcinos nuo meningokoko B, kuris Lietuvoje populiariausias. Tačiau vakcinacija rekomenduojama vykstant į infekcinės rizikos šalis, bei ten, kur yra visuotinis skiepijimas nuo šios infekcijos. Kita vakcinuojamųjų grupė- turintys anatominę ar funkcinę aspleniją.
www.webmd.com/skin-problems-and-treatments/picture-of-meningococcemia
Gerbiamosios, sukūriau šią pažintinę temą, atsižvegdama į grėsmingą nūdieną. Vis girdime, kad vienur ar kitur ši liga pasiglemžia kažkieno brangiausius žmones. Būkime budrios. Svarbiausia, ką noriu pasakyti, kad bet kokį bėrimą turi pamatyti gydytojas. O ypač tai pabrėžtina, kai bėrimas atsiranda vaikui karščiuojant.