Gimdymo istorijos (be komentarų!)

Komentuoti
  1. 2018.12.16 12:55 (prieš 5 mėn.)

    Gimdziau spalio 6, tik dabar galiu papasakoti be pirminiu emociju.Terminas buvo spalio 7.Nakti ketviradieni nuejau i wc ir pastebejau sviezio kraujo, pazadinau vyra ir nuvykom i vng.Tai buvo 3 nakties, kol radau bent viena gydm pravaiksciojau ten min. 20.mane apziurejo ir nusprende guldyti.Saremiai prasidejo apie 5 ir baigesi 8, jokios veiklos nebuvo ir mane pervede i patalogini.Ten mane stebejo iki vakaro, nakti vel prasidejo saremiai ir mane vel pervede i gimdykla..Saremiai buvo nereguliarus, 8h. mane patikrino ir pasiule pradurt pusle, nesitikau.Su gyd. nusprendem laukti iki 13h. o iki to laiko atsiverimas 1cm...13h. viskas tas pats-pradure pusle, po 3h. viskas tas pats.Nusprende skatinti oxitocinu.Saremiai buvo nezmoniski, paprasiau epiduro.Su oxy iki 19.h jau buvo 8cm.Atejo dr. Mileris mane paziureti, nors mano gyd. visai kt.as viena gulejau cia istisa para...Pasake ,kad iki 22h pagimdysiu.Atsiverimas 9cm. ir viskas...visa veikla sustojo, man vis leido oxy. bet nieko nebuvo, o vakas jau buvo isistates-"cp per velu.Prasidejo kosmaras-vaiko tonai pradejo kristi.Palatoj 10 daktaru ir visi laukia.Supratau,kad kazkas vyko ne pagal plana.Akusere ir mano jauna gyd. iskviete vel Mileri, jis oaprase oxy ijungti ir kad pradeciau stumti.Tonai krito, o as praktiskai be stangu stumiau, kaklelis aisku plyso.Po 15min. stumimo Dr.Mileris paprase aluseres vaakuma...Pagal jos veido israiska supratau,kad blogai.Kai istate vakuma mintys buvo,kad murstu, nei vvienas saremis neskaudejo kaip vakumas,atrodo,kad mane bande draskyti is vidaus.Staigiai pajutau palengvejima-mano dukryte istrauke...Iskarto ja paime gyd.apziurai, ir stebuklas-9/10 apgar.taciau vaiko nepadejo man net ant kruties, dabar jau as pradejau alpti.Gaivino..Maciau kaip mano mergyte gulejo ir spoksojo, iki siol kai prisimenu verkiu, miekam nelinkiu tokio gimdymo.Aciu Dievui ir dr.Mileriui,kad viskas gerai baigesi

    7
  2. 2018.12.16 15:17 (prieš 5 mėn.)

    Pasipasakosiu ir as
    Terminas buvo spalio 8d.bet is pradziu galvojau kad jo nesulauksiu,mat 27sav. teko paguleti ir ligoninej su padidejusiu gimdos tonusu,o ir siaip buvo momentu kai jau vos paeidavau,viska tempe zemyn ir atrode tuoj tuoj viskas prasides... bet taip ir neprasidejo anksciau laiko,i pabaiga baigesi visi tempimai, gimdos kietejimai,paruosiamieji nekankino,vienintelis nepatogumas-dusulys,vos pajudejus atrodydavo kad prabegau krosa Buciau gal ramiai ir laukus to savo gimdymo, bet 38 berods savaite, per echo gine pasake kad mano dukryte jau 3,975kg kas nelabai pradziugino mano apatines kuno dalies liepe ateiti termino diena jei nepagimdau,dar pajuokavau kad jau tikrai neateisiu,negimdysiu gi 5kg vaiko ir ka,atejo spalio 8d. ir zingsniavau vel i poliklinika,kur jau dave siuntima po savaites skatinimui... galiu pasakyti kad visas dienas tikrai negulejau bambos isvertus, pagal savo jegas judejau kiek galejau,eidavau pasivaiksciot,sokinejau ant kamuolio,valgiau ananasus,uzverciau vyra ir nieko! vienas pliusas kad kaklelis jau buvo 3cm ir minkstas Galvojau kad pirmadienio,skatinimo dienos tikrai jau nesulauksiu,bet susisgribau kad jau ketvirtadienis, o pas mane jokio jausmelio nusprendziau griebtis paskutinio ginklo-lipimo laiptais,kas jau ne vienai nestukei pagelbejo pradeti gimdyma Kadangi buvo bobu vasara,oras nuostabus,ciupau vyra ir isejom i Antakalnio parka pasivaikacioti,kur nemazai mediniu laiptu vyras ijunge "Eye of the tiger"ir sparciu (kaip man atrode) zingsneliu graksciai as su savo bumbulu uzbegau i virsu
    Na ir ka,vakare beziurint tv supratau kad kazkas tai vyksta!! buvo aiskau kad ne paruosiamiejo,tiesiog jauciau kad jau prasideda gimdymas,nors skausmu stirpiu kaip ir nebuvo pranesiau vyrui kad reikes nakti vaziuot ir reikia pasiruosti moraliskai,pailseti jei iseis bet nuejus i wc pamaciau kraujo,nors zinojau kad jo gali buti bet man pasirode daugokai o ir stresas dare savo,taihi nusprendem dwl visa.pikto vaziuot apziurai. Nors atrode ir nepanikuojam bet sugebejom is streso namie puse tasiu palikt,o kate kaip jausdama lakste po namus kaip beprote
    00.00 atvykom i Vgn,ten patikrino-4cm ir aiksu nebeisleido,nuvede tiesiai i gimdykla as aisku jau laiminga,sest ant kamuolio,bet atejusi akusere liepe gult uzrasyt tonams ir patare ilsetis,nes kad kazkas greitai vyks nenusimato..atsiguliau,gimdykla maza,vyras sedejo salia,ir toks nuovargis abiems pasijuto,vyras matau taip miego nori,pradejau nervuotis kad jam nepatogu sedet,kad paskubejom,geriau butumem namie pamiegoje..taip iki 3val muistemes ir negalejau nurimt,skausmu stipriu nebuvo,saremiai nereguliarus.. o uz sienos gimdyve tiek klyke,sauke"Dieve kaip skauda!!" mes su vyru akis ispute tik susizvalgem blemba galvoju nu negi ir as reksiu
    Atejo akusere patikrint - jau buvo 5cm!Jau prasidejo kaip ir skausmeliai neblogi,ir kas 5min,bet tarp ju sugebedavau pamiegot,ir atrode taip ilgai miegu! Atsibudus nuo skausmo nesuvokdavau kas cia daros o tuoleta einant jau ir suklubdavau ant zemes,daresi vis sunkiau,labai pradejo pykinti,privemiau pilnus du basonus,bet tai reiske kad kaklelis atsidarineja,del to dziaugiausi labai sunku istverti saremius gulint,deja beveik visa laika buvau prijungta prie laidu,6ryto patikrino 7cm,as jau ir dejavau ir nelabai suvokdavau kas ko klausia..7ryto jau pasikeitus pamainai atejo vedejas,ir Aciu jam! pasiule biski pailset ir suleido sampaniuko,(oDieve kaip buvo gera )vieni vaistai veike trumpai,kiti siektiek ilgiau,bet.po ju mannsustojo veikla,nes as jau buvau pradejusi snausti,ir cia jau ziuriu akusere infuzomata ruosia,iskart supratau kad skatins bet kadangi jau buvo 8cm tai labai nepergyvenau skausmas gryzo su trenksmu,as jau kaukiau siektiek,dar tokiu storu balsu net pati isigandau ir po 5min pajutau nora stumti! Vedejas su akusere galvojau jie abu ten pas mane sulys vidun,kazka krapste ziurejo sako dar nestumk,cia buvo ziauriausia,nes visas kunas tampomas stangu,kojos ore makaluojas,manes neklauso,o gydytojas liepia det kojas ir atsipalaiduot... galvojau isprotesiu,jau biskeli su kosmosu kalbejau,bet kai tik leido stumti gryzau i save,susikaupiau ir pradejau stumt,tik tai pasirode ne taip lengva kaip atrode,vis norejosi i galva stumt,o ne i pilva. Sakyciau ir neskaudejo man ir tiensaremiai nebeskausmingi buvo,net kai ju laukdavau kad galeciau stumt galvodavau ar cia jau saremis ar dat ne bet va kai galvyte pusiau islindo ir tuo momentu liepe nestumti buvo laaabai skauda,neveltui vadinasi tas etapas"degantis ziedas" ar kazkaip panasiai,atrode ten dega viskas,matyt ir plysau tada,ir sugalvojo dar kirpti na ir ka,po dar poros stumimu 10:28,spalio 12d. uzgime mano dukryte! 4.450kg,55cm 10/10Apgar ilgaplauke grazuole gavo bucki nuo tecio ir prisiglaude prie krutines.. tada prisimenu viska kai per ruka..tokia keista busena buvo,lyg ne siam pasauly,kazkokia ramybe uzpludo...visada isivaizduodavau kad verksiu kai uzdes vaika,bet asaros pasirode tik veliau,kai atsitokejau po pusvalanduko jau tas mazas kirmeliukas pradejo ieskoti kruties, ir pirmas bandymas zysti pavyko puikiai!! Jausmas,laukimosi,gimdymo,akimirkos kai pamatai savo vaika,yra neapsakomas,dar dabar graudinuos prisiminus... nors per saremi save vadinau durne,kad svajojau apie tris vaikus, bet dabar tikrai zinau kad verta iskenteti del tokio dziaugsmo!
    Labai dziaugiuosi kad dalyvavo vyras,nors ir bijojau del jo,nes jis jautrus visokiems dalykeliams,kraujui ir t.t. bet atsilaike didvyriskai,nesimate kad stresuoja,kadangi labai troskino,vis girde ir tepe vazelinu lupas ir tikrai man buvo moraliskai lengviau kad jis salia o ir nesinorejo atimti is jo tos akimirkos kai pirma oro gurksni ikvepia jo dukra..
    Tai tiek is mano gimdymo istorijos Visoms sekmes,kas laukiat savo didziosios dienos,nebijokit,neklausykit blogu istoriju,ir nusiteikit kad jums viskas bus gerai!

    26
  3. 2018.12.18 23:32 (prieš 5 mėn.)

    Atėjau su šviežut šviežutele istorija ☺ kuri vyko vakar ☺ terminas turejo buti gruodzuo 29 d. Bet vakar dar ryte 4 atsikeliu nuos skausmingu spazmu. Kaip pirmakarte pagalvojau kad kokie paruosiamieji cia, kaip buvwu girdejus jai tai paruosiamieji tai reikia nueiti i tualeta, atsigerti vandens ir na paguleti ar nueiti i dusa po silta srove jai praeina skausmas netikras aliarmas per valanda laiko iki 5 ryto telefone esancia programa saremiu sekiau kas kiek cia viskas vyskta vos 4 saremiai o man jau meta programa emergency 😂 vaziuoti skubiau i ligonine nes gimdymas cia pat galvoju kazkokia nesamone ☺ bet vistik vyra pazadinau 5 ryto sakau kad kazkaip saremiai bet jie tokie kaip jau ir gimdyti neuzkalnu su tokiais pagal viska. Kol susiruosem nuvykom i priimamaj jau buvo 6 skausmas vis stipreja kol priimamajam susipildem dokumentus i gimdykla nuvede kazkur puse 7 uzdejo matuoti vaiko tonusus ir isejo as aisku nuo skausmo raitausi vyras bega kviesti sako ji epidiuro nores, akusere sau ramiu veidu palaukite paziuresime veikla ateina ir pati soke, sako cia viskas zaibiskai koks epidiuras cia jau pilni 10 cm matwu jau ir galvute tik pasake ir as jau viskas stanginuosi ir ka po 7:10 ryte savo mazyte laikiau rankose ❤ viskas nuo saremiu iki uzgimimo truko 3 val 10 min. Paciai sokas kad viskas ivyko taip greitai ...

    63
  4. 2019.02.02 19:44 (prieš 3 mėn.)

    Kaip stipriai mes Taves laukem

    Zinai Mazyte, kol neplanavom Taves, net nezinojom, kad galima kazko veluojancio (velavai nedaug, vos kelis menesius nuo to, kai nusprendem, kad laikas tau ateiti pas mus) taip stipriai laukti.

    Testu gadinimai buvo lyg loterija. Mazu pavyks kazka iziureti. Bent menka vaiduokli. Bent koki seseliuka. Tusciu iliuziju ir vilciu kupini nestumo testai keliavo i "nestumo testu vaiduokliai" tema vienas po kito. Bet velnias, tos piktos tetos nuimdavo rozinius akinius rasydamos komentara "Tuscias", "Nematau". Na, nematot tai nematot, as irgi nematau...

    Oooo, SIANDIEN JAU MATAU!

    Prisiminus, kad nesulaukiu nelabuju jau kelias dienas, uzniezejo rankos NT gadinimui. Namie neturiu, iki vaistines toloka o eiti tingiu... Bet smalsumas nugali Vaistineje randu tik nepatikimos firmos testuka, visu numyletu ir isgirtu "easy" nera. Tiek tooooo, paimu "pregna" ir topinu link kasos... Pagalvoju sekundele, kad tikslingiausia butu atlikti testa rytoj ryte. Bet... bet per daug niezti rankas ir smalsuma. Irrrrrr.... Nee, dar dazai nenuejo.... Irrrrrr.... OPA! Gan ryskios DVI juosteles Na, ir cia uzklupo ta neapsakoma laime ir baime. Nuo isterisko juoko nuriedejo kelios asaros. Dievazi, pavyko! Net piktos (dabar jau neatrode piktos ) tetos is vaiduokliu temos pasidziauge kartu su mumis.

    Nesiojimas po

    Nuo tos sekundes kai suzinojau, kad gyveni mano isciuose vis Tave kalbinau. Is salies turejau atrodyti lyg beprote kalbanti su savim Bet man patiko pasakoti Tau kur mes einam, ka mes veiksim, ka gaminsim, ka valgysim. Ir atrodydavo, kad Tu mane girdi ir supranti... Su nerimu laukeme kiekvieno pasimatymo su Tavimi per echoskopa. Didziulis 12-kos savaiciu susitikimas pas genetikus buvo sklandus. Tu puikiai augi. Mes dziaugemes, kad jautiesi gerai 20-tos savaites susitikimas irgi mus nudziugino. Nes tau vel viskas gerai. Tu augi ir stiprieji. Ruosiesi susitikimui su mumis, kuris jau netrukus ivyks. O mes taves taaaip laukiam 30-tos savaites echoskopas irgi mus nudziugino. Kaip ir praejusius kartus Tu vystaisi nepakartojamai gerai. Dievazi, mano mergyte, kad tu tik zinotum, kaip stipriai mes Taves laukem. As jau krausciausi is proto, kaip stipriai norejau Tave pamatyti ir priglausti. Kaip norejau, kad butum salia. Norejau apkabinti ir nepalaisti is glebio. Bet zinojau, kad Tau dar reikia siek tiek laiko pasiruosti kelionei, todel kantriai laukiau...

    IR SULAUKIAU!

    Gruodzio 30. Pradejus laseti vandenim susiruosiame, nusiprausiame ir vaziuojame. Dar siek tiek suabejoju, ar ne per anksti. Atvykus i ligonine suzinojome, kad budi musu nepakartojamas gydytojas, kuris mane ir apziuri. 4cm atsiverimas, kapsi vandenis. Paguldo i palata. 4cm, o as jokiu saremiu nejauciu Po keliu valandu kvieciasi i gimdykla ir nulaidzia vandenis iki galo, tuomet palasina skatinamuju, kad pradeciau saremiuoti. Oooo taip, tas "nuostabus ir nepakartojamas" nugaros maudimas ir pilvo susitraukinejimas. Oooo taip, as ji jauciu! Niekaip negaliu patiketi, kad mes jau greitai susitiksime. Kad pagaliau priglausiu Tave. Kad susipazinsime ir busime kartu. Taip laukiau Taves, o dabar pradejau bijoti... Jaudinuosi pries musu pirma pasimatyma.... Matau, jaudinasi ir tetis. Visas laimingas ir issisiepes siuntineja selfius draugams, tevams ir giminaiciams 7cm. Ne, aciu, kamuolio man jau uzteks. Noriu guleti, noriu siek tiek rekti. Guliu, rekiu (he, norai pildosi ) 9cm. viskas lygiai taip pat kaip ir prie 7cm. Guliu, rekiu. Gydytojas buvo nusprendes, kad stumimo precesa turim pradeti 21val. 21:15 matau izengusi gydytoja i gimdykla ir suprantu, kad jau finisas. Kad dar tik kelios minutes ir mes susitiksime...

    Ir susitikome!
    21:37 ir TU jau cia! 3430kg ir 51cm laimes jau su mumis! Tokia maza didele laime Tokia silta, susiraukusi, patinusi bet vis vien graziausia Musu mergyte

    63
  5. 2019.02.13 13:45 (prieš 3 mėn.)

    Praejo jau 2sav nuo antrosios gimimo,tai jau galiu pasipasakot kaip viskas buvo.

    Pradejome planuoti praeitų metų,balandžio menesi,kadangi su pirmaja sunku buvo,tai sakom užtruksim. Už mėnesio,mm diena,jaučiausi keistai,jau savaite prieš pūtė pilvą ir savijauta ne per geriausia buvo. Grįžau namo iš darbo,nusipirkau testa ir jis parode neryškia antra juostele,rankos ir kojos drebet pradejo. Buvau ir išsigandus ir tuo pačiu laiminaga. Grįžus vyrui ir parodžius,jis apsiverke. Taip ir peasidejo mūsų 9mėnesiu kelione link pasimatymo su mažyle.
    Atėjus termino dienai,sausio 21,jokiu požymiu nebuvo jog gimdysiu greit,po apžiuros pas daktare jinai palinkejo pagimdyt,o jeigu ne susitiksim penktadieni. Na ka atejo penktadienis ir vel keliauju pas gydytoja,nes mažoji pasaulio išvysti visai nenorejo,jai buvo šilta ir gera pas mama pilvelyje,kai už lango tiek daug sniego. Deja tyrimai buvo negeri,iškart keliauvau i ligonine del apžiuros ir nusprende tenais mane pasilikti. Atejo vakaras,skausmas jau buvo toks iprastas dalykas,kad ištysai skaudany nugarai,kai guliu,jau nekreipiau demesio. 1:30 atsistojau kad nueit i wc ir nubego vandenys,iškart pas sesute,sakyt kad vandenys nubego,pajunge klausyt vaiko tonus,saremius fiksavo labai nereguliarius. Atejus apžeti gydytojai,jinai pasake jog atsidarymas jau 4cm,pabaige nuleisti vandenys ir jau prieš tris gulejau gimdykloj. Paskambinau vyrui jog ruoštu dukra pas senelius ir pats atkeliautu i ligonine. Atvyko. Iki pat 8ryto juokemes,vaikščiojau pati i wc,lengvai iškvepuodavau saremius,nors jie buvo labai nereguliarus,prieš 8atejo patikrinti jau buvo 7cm,apsidžiaugiau,kad taip lengvai viskas einasi. Pasikeitė pamaina,už geros valandos kažkur tarp 9-10 atejo vel patikrint,buvo 8cm ir tada kažkas apaiverte aukštyn kojom,skausmas tapo nepakeliamas,rekiau,verkiau kad trauktu greičiau,jog nebegaliu,ko pasekoje neberode vaiko tonu,staigiai pradejo ruošti mane cp,atejo kita daktare dar pajudino viska ir rado tonus,jie kuo puikiausi buvo,tai toliau leido viskam vykti sava eiga,bet gulejau. Visa laika verkiau,atrodo su dievais šnekejau,nebegalejau nei iškvepuoti saremiu,nes jie visa laika buvo nereguliarus,tai ištysai po kelis,tai keliu minučiu tarpas. Mažoji kadangi didele buvo niekaip taisiklingai neisistate,tai ir sedejau ant kamuolio ir stovejau pasilenkus prie lovos jog tik nereiktu leist skatinamuju,nes del isistatymo tie patys 8cm buvo. Po atrodo ilgo laiko,leido gultis i lova,pasižejo,vuolia,galima gimdyti,liepe laukti saremio ir ties trečiu saremiu gimė mūsų mažoji princėse,parodydama savo balsa. 4,560kg ir 54cm laimės ir meilės,nes pirmoji tapo didžiaja sesute,o mes šeima papildeme dar viena nuostabia princese. Plyšau per ta pačia vieta,per kuria buvau su pirmaja kirpta,kadangi pasisakiau kad stipriai kraujavau su pirmaja,tai iškart lašeline buvo paruošta ir vaistai tiek nuo spaudimo,tiek kraujavimui ir gimdos susitraukimui greitesniam skirti. Kraujavau tikrai mažiau jau po keliu dienu. Ta pati vakara jau atsisedau,savijauta buvo gera. Po 3paru,pagaliau išleido namo ir dabar džiaugiames visi mažaja princese.

    36
  6. 2019.04.19 14:47 (prieš 1 mėn.)

    Pagaliau prisiruošiau prisėsti ir papasakoti savo gimdymo istoriją.
    Gimdžiau 2017 - ųjų spalį. Paskutinėmis nėštumo dienomis visą šitą temą išnarščiau iki kaulelio, vis ieškojau priežasties bijoti to kažko, kuo visos taip gąsdino bet niekaip neišsigandau, iš viso jausmas buvo toks, tarytum aš niekada negimdysiu, o vaikas pats savaime atsiras ant rankų.. ahhhaaaa.
    Šeštadienį atsikėlę su vyru susiruošėm važiuoti pirkti naujų pagalvių, batų, aplankyti jo mamą.. ir prisiplanavom begalę visokių darbų.. Jau buvo sunkoka vaikščioti, vis norėjau pasėdėti kur, jaučiausi didelė ir nerangi, bet pasiryžau viską nuveikti ir nieko neatidėlioti, nes o jeigu čia paskutinis išėjimas, o po to jau tik su vaiku?? tai žodžiu visą dieną visur vaikščiojom, viską pasidarėm.. grįžom namo ir apėmė toks nuovargis, kad tiesiog griuvau į lovą, o buvo gal kokia 18h.. užsidengiau langus, palindau po koldra ir liepiau manęs nebejudinti.. ir niekas manęs nejudino iki ryto.. Prabudau ketvirtą, nes jau baisiausiai norėjau į tualetą. Nueinu, čiut matau kažką pro užtraiškanojusias akis, nusimaunu kelnaites, o ten rausvas krešulys, teplionė.. iškart akys atsimerkė stipriau, galvoju, nu va, pagaliau pasirodė kamštis.. viską apsivaliau, įsidėjau higieninį paketą ir nuėjau atsigulti. Kurį laiką pagulėjau ir pradėjau jausti maudimą. Pasivarčiau nuo vieno šono ant kito ir supratau, kad nepraeina.. Maudimas vis stiprėjo ir supratau, kad nieko čia gero nebus įsijungiau sąrėmių skaičiuoklę.. iš pradžių maudimas bangomis užeidavo kas kokias 6 minutes, vėliau kas 5.. ir kaip pradėjo mausti kas 4
    minutes kėliausi iš lovos ir pamaniau geriau pavaikščiosiu. Užsikaičiau arbatos, iš spintelės išsitraukiau paslėptus Toffifee saldainius ir iš to streso visus suvalgiau maudimas vis intensyvėjo ir net nebandė liautis, vis delsiau kelti vyrą, bet supratau, kad jau laikas.. Pastuksenau jam miegančiam į petį ir sakau, kad man rodos jau gimdysiu. Vyras atsisuko sakom a tu rimtai? sakau jo.. pašoko jis iš lovos, puolė rengtis, buvo apie 7.30 ryto, kaip tik tas rytas kai sukosi laikrodis į priekį.. ir kaip tyčia mašiną palikom toliau nuo namų, tad reikėjo ją atsivaryti.. vyras išėjo, o mane apėmė tokia baimė kad nežinau kas čia bus, kaip elgtis, kodėl viskas taip greitai, kodėl sąrėmiai iš karto tokie dažni, ar spėsim į ligoninę ir bla bla.. ir grįžo vyras. Padėjo nulipti laiptais, žemyn, kol ėjau iki mašinos ištvėriau kokius 3 sąrėmius o kol nuvažiavom į ligoninę dar kokius penkis.. atvažiavus į ligoninę mane priėmė labai draugiška moteriškė, maloniai pakvietė pas save, apžiūrėjo, surašė duomenis, tačiau kaip tik tuo metu keitėsi pamaina ir toliau teko bendrauti su baisiausiai surūgusia boba.. žodžiu, pasodino ant lėktuvo, apžiūrėjo kaklelį, užfiksavo sąrėmius. Buvo 4 cm atsidarymas. Iš karto nusiuntė į gimdyklą ir pasakė, kad namo jau tikrai neišleis, šiandien pagimdysiu. Dar leido nueiti į tualetą, ėjau viena, bet visą laiką manęs prie durų laukė seselė, klausinėjo ar viskas gerai. Išėjusi iš tualetą pažiūrėjau į vyrą ir jis iš karto suprato, kuo viskas baigsis, mačiau jo išsigandusį veidą, atrodo susijaudinęs dėl manęs, o mintyse pagalvojau, kažin ką jis pamatė mano veide :DDD
    Taigi nusiuntė mus į gimdyklą. Davė persirengti naktinius, parodė kur kas yra, kur ką galiu rasti, užsirašė informaciją dėl skiepų ir išėjo.. o tada sąrėmiai pradėjo dar labiau intensyvėti.. Apie dešimtą jau prašiau vyro, kad pakviestų akušerę, nes norėčiau epidūro, o ji atėjusi ir patikrinusi kaklelį pasakė, kad jis nebespės suveikti, nes jau 8 cm atsidarymas.. pasidarė dar blogiau kai supratau, kad lengviau nebus ir niekas man nepadės.. pasiūlė pakvėpuoti dujų, sutikau, nes jau nežinojau ko griebtis.. atvežė aparatą, kvėpavimas niekuo nepadėjo, tik jaučiausi apsvaigusi, kaip girta, vyrui darėsi sunku su manimi susikalbėti, per skausmą jau nesupratau ką kalbu, neatsakinėjau į klausimus, nes nepavykdavo susikaupti.. jaučiau, kad nebegaliu jau kentėti, kad labai man spaudžia ir kad labai noriu kakoti. Atėjusi akušerė liepė pakentėti ir kai jau visai nebegalėsiu, tada kviesti ją.. bet aš nežinojau ką reiškia labai nebegalėti... tad kentėjau iš visų jėgų.. nors jaučiau, kad labai blogai jau, kad lenda ir sunku sulaikyti.. eigoje sugedo tas dujų aparatas, nebebuvo jokio palengvėjimo nei sekundei..atėjo akušerė ir nuleido vandenis, pažiūrėjo, kad jau 10cm atsidarymas ir kad vandenys nešvarūs, todėl nebegalima laukti.. liepė kuo greičiau stumti. Pakėliau galvą, o ten pamačiau kokius aštuonis žmones aplink mane, kažkas laiko, kažkas kalba, kažkas tik žiūri. Aplinkui laksto seselė ir kažką valo, tvarko mane, pajungia aparatus kraujospūdžiui... guliu, kenčiu, su niekuo nekalbu, nes nepajėgiu ir nesuprantu kas vyksta.. pradedu stumti, sugniaužusi vyro ranką stengiuosi iš visų jėgų ir nesiseka.. man liepia neeikvoti jėgų šaukimui ar rėkimui, o aš net nesupratau, kad šaukiau ar rėkiau.. Sekančio stūmimo metu jau pavyko geriau, tačiau man pasakė, kad prakirps, nes užstrigo vaiko rankytė ir eina kartu su petuku.. net ausyse stovi tas garsas kai kirpo... po jo stūmimas buvo nebe toks sunkus, vaikelis išsprūdo iš karto.. kruopytė buvo tamsiai rausva, šlapia, susiraukšlėjusi, šilta ir iš karto ją paguldė man ant krūtinės.. griebiau ją į rankas kaip didžiausią trofėjų, stvėriau ir apglėbiau, saugojau nuo šalto ir svetimo pasaulio... tarytum susiliejau su savo dukrele... ji verkė, kūkčiojo, o aš kvėpavau jai į šlapius plaukus, atsidusau ir pagalvojau, pagaliau ..
    Mano dukrytė gimė 13 val. 15 minučių, svėrė 3820g, jos ūgis buvo 52cm. Mažytė ir putli mano mergytė. Šiandien jai jau beveik pusantrų metukų, bet rašydama visą istoriją bliaunu kaip jautruolė
    Placenta ir siuvimas po visko buvo labai nemalonūs, baisesni už stūmimą, gyjimas ir visa kita dar žiauriau bet viskas praėjo, daug kas pasimiršo.. dukrelė kada nors tikrai turės sesę ar broliuką

    46
  7. 2019.05.11 12:48 (prieš 1 sav.)

    Papasakosiu ir as savo gimdymo istorija. Gimdziau pries 2 men.
    Nestumas prasidejo truputeli su pergyvenimu, nes pradzioj buvo pradeje kraujuku teplioti, tai geru daktariu deka, pragulejau savaite lovoj ir viskas susitvarke. Nors esu girdejusi, kad pacioje pradzioje kiti daktarai sako, kad tai vos ne "naturali atranka" ir kaip bus, taip.
    O daugiau visas nestumas buvo sklandus, laukiau kada pradesiu gimdyti.. laukiau, laukiau ir termina pralaukiau, na ir gydytoja nusprende, kad turiu jau gimdyti, nebelaukim, nes vaikiuko toniukai buvo per ramus.
    Is ryto su visom tasem atvykom su vyru i ligonine. Mane priziurinti gydytoja pasitiko, paaiskino, kad nuleis vandenis ir lauksim ir tikimes iki nakties pagimdysiu. Bet kai apie 11h nuleido vandenis, jie buvo pradeje zaliuoti, todel nusprende pajungti dar ir silpnus skatinamuosius na ir paliko mane vaikscioti, atsiverineti. Patikino, kad be 19 val tikrai nepradesim stumti, todel vyras gerai valandai isvyko. Pradzioj nieko labai nejutau, susirasinejau su draugem, siuntinejau selfius ir staiga pajutau, kad nebenoriu atrasyti, nes per daug sunku ir kaip tik atejo daktare patikrinti, kiek atsiveres kaklelis. Sako oho, jau 6 cm, lenksim siandien visus. Tau jau turetu skaudeti, gal nori i vonia tam skausmui malsinti. Bet dar pries vonia uzdejo pamatuoti toniukus ir va tada maniau ISPROTESIU nuo skausmo. Tai nebelipau i vonia, o padare epidura. Vyras jau lauke uzduru, nesuprasdamas kas vyksta. Na ir ka jus galvojat, nepraejus net valandai - pilnas atsidarymas ir atjunge epidura. Skausmo didelio nebejauciau. Daktare su akusere pasitarusios nusprende laukti, kad vaikiukas pats judetu gimdymo takais, tai dar valanda pralaukem. O tada prasidejo smagumynai. Niekaip man nepavyko isstumti, ko tik nedarem ir ant kedes sedom ir ant galo man ir pilva spaude, padejo stumti... na ir beveik po 2 val stumimo gime mano angeliukas
    Reziume: gimdymas neisgasdino (man pirmas gimdymas), kad gimdysiu dar karta, dar gimdykloj pasakiau pati baisiausia dalis - siuvimas, nes kirpo. O beja ilgai neistumiau del to, kad rankyte kartu su galvyte lindo.. o kadangi tiek ilgai stumiau, tai neaplenkiau kitu gimdyviu

    13
Žinutės parašytos:

Naujas komentaras