Meilė ir atstumas

12 3 4 Kitas »

L.aite

2 m. 2 mėn.

2016.11.15 01:13 (prieš 9 m.)

Sveikos,
Tiesiog noriu pasipasakoti, gal jums panašiai ir buvo, kaip sprendėt, laikėtės per tą laikotarpį ir pan. Drąsiai dalinkitės!
Tai va, yra tokia nedidelė problemėlė pas mus su draugu. Esam "kartu" (kabutėse, nes tik teoriškai esam kartu) 2 metai, tiksliau visą šį laiką susitinkam kartą, geriausiu atveju pora kart per mėnesį. Taip yra todėl, kad aš gyvenu ir studijuoju viename mieste, jis dirba kitame. Atstumas nemažas, kasdien neprivažinėsi (jis savo mašinos neturi). Tai va aš vis laukiu, kada gi baigsis šita beprotystė, bet iškilo dar sunkumu, kad atpratau būti su juo (tai pastebėjau, kai kažkokiu stebuklingu budu buvom susitikę pora savaitgalių iš eilės) man tai buvo laaabai keista, nes kai įpranti būti visiškai viena, tai būvimas kartu, pasidaro labai neįprastas. Įpratau turėti susirašinėjimo draugą, tik ir vėl problemytė, kad myliu jį be galo ir žinau kad jis mane myli, visada palaiko. Ir kaip jau buvau nusiteikusi, kad nebereiks ilgai laukti, nes planavom kartu vasarą važiuoti dirbti kur į užsienį, bet dabar jis man pasakė, kad na šitas darbas kurį jis dirba negali pakęsti ir su draugu (ir greičiausiai jo drauge) po naujų metų išvažiuos į užsienį dirbti, bent kokiems metams, kad užsidirbti ir galėtų čia pradėt normaliai kurti gyvenimą (na taip greičiausiai dėl mūsų gerovės). Taip aš suprantu, kad tai jo gyvenimas ir jis gali daryti su juo ką tik nori, tačiau mane apima jausmas, kad jam išvažiavus mes labai nutolsime, kad nebemokėsim iš vis būt kartu (juokinga, bet neįsivaizduoju ką reiškia būti su mylimu žmogum ir dažnai su juo matytis, kalbėtis, ir t.t.) Ir na jo tie draugai, jis su jais nuolatos būna, viskuo dalinasi, leidžia laiką kartu, linksminasi, todėl kartais atrodo, kad esu 5 koja, kuri nieko nežino... (Taip aš šiek tiek pavyduliauju jo draugams, kad gali matytis ir būti, kada tik panorėję)
Būna kartais susikambinam, bet labai retai, dažniau žinutės, kurios ir dažniausiai apie nieka, nes kažkaip neišmokom bendrauti normaliai. Gal pradžioje per daug paskubėjom "susimesti" ir aš per daug emociškai prisirišusi, tas irgi kliūva.
Bet esmė tame, kad nežinau kaip pasielgti, žinau, kad tai mano žmogus, geresnio už jį turbūt nerasčiau, tad skirtis tikrai nenoriu. Bet dar laukti ir metus laiko dar nematyti, yra beproto sunku ir kai jau atlauksiu, kaip reikės gyventi kartu, kai kad ir bus po 3 draugystės metu, bet bus kaip su visiškai nauju žmogumi... Gal kuriai panašiai buvo, kaip tvarketės su tuo? Ar nebuvo sunkumu paskui būnant kartu?

2016.11.15 04:17 (prieš 9 m.)

Kiek jums metu?
Seip man nepanasu, kad butumet pora. Tiesiog susitinkat, pabunat kartu ir vel atskirai... Reiktu su juo pasikalbeti ir aiskiai jums rupimus klausimus uzduoti.

1
2016.11.15 07:47 (prieš 9 m.)

Daug šeimų gyvena taip, vyrai dirba , kas kelis mėnesius grįžinėja. Bet sukuria šeimas, vaikus planuoja. Džiaugiasi kas kart vyrų grįžimais, liūdi išlydint, ir vėl abu laukia, kada vėl susitiks. Atpratimo , ir blaškimosi tinka , netinka, noriu, ar nebenoriu net negali būti, jei yra tikri jausmai. Yra pareiga laukti, yra pareiga būt kantriems. Klausimas, išvis ar kada buvote vienas prie kito pripratę.
Bus laikas kai per tuos metus tikrai susitiksit, tu pas jį, kad ir trumpom atostogom, jis gal irgi kokį kartą du apsilankys. Nėra viskas prarasta galbūt. Jums geriau matyti

Fathiyah

Cypliukė 7 m. 9 mėn.

2016.11.15 09:25 (prieš 9 m.)

Lūšiukė parašė:
Kiek jums metu?
Seip man nepanasu, kad butumet pora. Tiesiog susitinkat, pabunat kartu ir vel atsk…

Man irgi pirmas klausimas soves i galva tai kiek metu autorei
As asmeniskai nenoreciau tureti tokiu santykiu, ypac kai net neturi seimos ir turetum kaip tik leisti visa laika kartu, pazinti partneri t.t ir pan.
Nemanau, kad tokie santykiai ilgai tesis ypac jam isvaziavus i uzsieni.

L.aite

2 m. 2 mėn.

2016.11.15 10:06 (prieš 9 m.)

Grazhinute parašė:
Man irgi pirmas klausimas soves i galva tai kiek metu autorei
As asmeniskai nenoreciau tureti tokiu santykiu, ypac kai net neturi seimos ir ture…

Esu studentė, tai maždaug turėtumėme gaudytis, kiek man metų.
Na nori to ar ne, bet kartais taip atsitinka, kad gyvenimas atsiunčia išbandymų ir tenka juos kažkaip įveikti.
O kad galėtume normaliai pradėt gyvent reikia lėšų, kurių Lietuvoje susitaupyti sunku, turbūt pačios suprantate, todėl tenka rinktis užsienį.
Apie rūpimus klausimus jau kalbėta, jei norim būti kartu, teks dar pasikankinti ir palaukti.
Aš noriu, kad jis viską darytų kas jam patinka, mokytųsi, tobulėtų, įgyvendintų savo tikslus, brandintų save kaip asmenybę, (kartu to neišeina, nes jis studijas baigęs, o aš dar tebestudijuoju) ir dėl to nenoriu būti stabdis.
O dėl santykių trukmės, na silpni pasiduoda, stiprūs kovoja dėl savo laimės.

Fathiyah

Cypliukė 7 m. 9 mėn.

2016.11.15 10:16 (prieš 9 m.)

L.aite parašė:
Esu studentė, tai maždaug turėtumėme gaudytis, kiek man metų.
Na nori to ar ne, bet kartais taip atsitinka, kad gyvenimas atsiunčia išbandymų ir…

Na tai kaip ir pati atsakei i savo uzduota klausima

L.aite

2 m. 2 mėn.

2016.11.15 10:45 (prieš 9 m.)

Grazhinute parašė:
Na tai kaip ir pati atsakei i savo uzduota klausima

Tai aš tą žinau, bet man įdomu kitų panaši patirtis, ar nepablogėjo santykiai, o gal kaip tik sutvirtėjo.

2016.11.15 10:58 (prieš 9 m.)

Jei palengvės , mes taip gyvenam jau 14 metų. Ir ilgų ir trumpų išsiskyrimų būta. Niekas nesikeičia santykiuose.Net nesam buvę atitrūkę
2016.11.15 11:54 (prieš 9 m.)

L.aite parašė:
Tai aš tą žinau, bet man įdomu kitų panaši patirtis, ar nepablogėjo santykiai, o gal kaip tik sutvirtėjo.

Tai tik nuo jusu priklauso IR kokie vyruko planai. Jei jis rimtai apie jus galvoja, taip kaip jus apie ji. Tai viska istversit IR issipildysit planus. Bet gali buti, kad vyrukas tiek apie jus negalvoja, o Tiesiog dziaugiasi savaitgaliais. O sito nei viena nepasakys, kokie jo ketinimai IR kaip jums seksis.

vydovy

Pipiras 5 m. 8 mėn.

Perliukas 9 m. 5 mėn.

2016.11.15 12:44 (prieš 9 m.)

Na jei retai susiskambinat tai cia jau irgi signalas, kad nieko gero. Pas mus buvo panasi situacija, vyras vyresnis uz mane. Baige studijas panasiu metu kai as pradejau, nusprende isvaziuot i uzsieni uzsidirbti. Metams. Aisku tokiu atveju kai dabar aplinkui matau tai vienetai, nes retas nori grizt po tu metu prie lietuvisko atlyginimo. Taip bendravom visus keturis metus - ant lagaminu skaipo ir pan. Tai jau po triju metu buvo nuspresta, kad ir as kraustysiuosi i uzsieni pas ji. Nes jis jau cia turejo susikures savo komforto zona, geras darbas, sportas ir pan. Nenorejom tokios seimos kur tetis tik svecias, nes as pati taip uzaugau. Bet pas mus visada buvo ir yra rysys, esam geriausi draugai.
Bet kai gyvenu cia ir matau kiek seimu atskirai gyvenanciu, nezinau kaip tu vyru zmonos LT elgiasi bet vyrai cia tikrai nesventuoliai. Kiek seimu issiskyre. Juolab daugumai pinigai susuka prota. Aisku nekalbu apie visus taigi prasau nesidraskyti