ne_madam parašė:
Nepasakyciau, kad nemyli vaiko, myli, tik neturi noro ar kantrybes su juo ilgiau ir dazniau pabuti
Jis pats sako, kad jei turetu laiko, uzsiimtu, bet manau, jei …
Kai myli vaiką, tai neužmiega šalia, nori su juo būti ir panašiai. Leidžia laiką, žaidžia, kalbina, užsiima. Mano draugių vyrai irgi labai daug dirba, bet su vaikais tikrai būna, išleidžia drauges pasibuvimams be vaikučių. Ir jau planuojasi antrus vaikus.
Mėlyno_kraujo parašė:
Gal mama taip bandė kompensuoti broliui tėčio meilės trūkumą? Nors tai ne pasiteisinimas. Nesuprantu tokio skirstymo, kaip skaudu broliui ir jums turėjo būti, net s…
Iš tėčio mano elgesio tai matėsi, kad jis mane myli visa siela. O brolis buvo netyčiukas, nelauktas vaikas. Gal tas davė savo.. tais laikais senais.. tada turėjo susituokti. Gal net nebūtų buvę vestuvių... o mano mama sakius ne kartą, kad ji labiau myli berniukus ir norėjo, kad ir aš būčiau berniukas, bet jautė, kad bus mergaitė. Ir iš jos elgesio niekas to nepasakytų. Ji mane lepino labiausiai. Bet aš visada jaučiau vis tiek tokį kitokį jausmą. Bet nebuvo man tiek jau sunku, nes ji mane mylėjo, tėtis mane be galo mylėjo, brolis, dėdė. Daug šeimoj turėjau meilės. Bet tą tikrąją dukros prasmę ji suprato po mano tėvelio mirties. Nes būtent aš, o ne brolis ja rūpinasi labai stipriai.
Mano tėvelis mame po mišką su rogutėm tampydavo. Kilometrus nueidavom. Man knygas skaitė, eilėraščius deklamavo, kartu visur vis kažką veikdavom. Prie upės, grybaudavom ir t.t. su mama tiek laiko nepraleisdavom. Ir net kai buvau suaugus, šventėm močiutės gimtadienį ir man labai buvo bloga. Tai mama sakė: ai, nenumirsi, pakentėk (man tada buvo 27 metai gal). O tėtis parvežė namo mane ir pasiliko su manim. Man tada buvo temperatūra sukilus iki 39, pasirodo. Todėl ir sakau, kad geriau tada jau atskirai. Bet tik kad manim mama rūpinosi, jaučiau jos meilę. O čia tėtis išvis vaiku nesirūpina. Užmiega ir t.t. čia baisaus kažkas.