2019.11.07 12:37 (prieš 6 m.)
Iš to, ką parašėte, Jūsų anytos elgesys man labai primena maniškę. Jai jos sūnaus gyvenimas lygu jos pačios gyvenimas. Nuo pat pradžių bandė kontroliuot ir reguliuot. Ir visada ne tiesiogiai, o per savo sūnų. Tą labai jausdavau, kai viskas, atrodo, einasi kuo puikiausiai, o tada staiga iš niekur atsiranda kažkokie jo priekaištai, nepasitenkinimas dėl tokių dalykų, kurie anksčiau mums abiems tiko. Niekaip nesuprasdavau, kas čia staiga nutiko, kas pasikeitė, o tada netyčia paaiškėdavo, kad "mano mama sakė..." Vėliau aš jau išmokau atskirti ir net sakydavau jam - nustok su manim kalbėti savo mamos žodžiais, o geriau pagalvok, ką pats iš tikrųjų jauti dėl vienos ar kitos situacijos. Ir dažniausiai paaiškėdavo, kad atmetus anytos įkalbėtas nesąmones, mūsų su vyru pozicijos daugiau ar mažiau sutampa. Dėl jos įtakos turėjom ne vieną konfliktą, ilgai nustatinėjau jai ribas ir įrodinėjau, kad savo namuose aš esu šeimininkė ir ji privalo tai gerbti. Laimei, mano vyras, neskaitant kelių momentų pačioj pradžioj, visada mane palaikė, o vėliau ir pats išmoko nubrėžti ribas savo mamai. Noriu pasakyti, kad greičiausiai ir Jūsų vyras nėra ištižėlis mamytės sūnelis - juk matėt ir kitokią jo pusę. Tiesiog labai sunku turėt savo nuomonę, gyvenant šalia visaapimančios, visakontroliuojančios, niekadaneklystančios Motinos, kuri, beveik neabejoju, yra ir puiki manipuliatorė, meistriškai mokanti paspaudyti savo sūnaus kaltės mygtukus, kad šis elgtųsi ir galvotų taip, kaip jai reikia. O Jūs jos akyse esat absoliutus niekas (tas matosi iš įvykio su kelione) ir jos nuomonę vargu ar pakeisit, tad belieka bandyti ištrūkt iš po jos stogo ir kiek įmanoma apriboti galimybę jai kontroliuoti, o jau tada gaivinti santykius, formuoti savo požiūrį į šeimą.