TVKą norėtų girdėti kiekviena nėščioji?
Pastojus pasikeičia ne tik pati besilaukiančioji, bet ir aplinkinių požiūris į ją. Žinoma, tai normalu, juk nėštumas - ypatingas gyvenimo tarpsnis. Kita vertus, vaikų jau susilaukusios mamos pripažįsta, kad didesnis atvirumas, nuoširdesni pokalbiai be nuolatinio siekio apsaugoti, pasidalinimas net ir nelabai malonia informacija tikrai būtų pravertęs. Tad ką norėtų girdėti kiekviena nėščioji? Ir ką jai turėtų pasakyti mama, sesuo ar draugė?
„Neprivalai visada jaustis gerai. Man irgi buvo labai sunku.“
Spindinčios reklamos ir gražiausi žodžiai apie nėštumą mums tarsi kala į galvą, kad turime šiltai šypsotis, švelniai glostyti pilvuką ir tiesiog spinduliuoti magišką šviesą...
Nėštumas yra stebuklingas, tačiau kiekviena nėščioji turi žinoti, kad šiame kelyje laukia ir nemalonios akimirkos - rytinis pykinimas, sutinusios kojos, nuolatinis lakstymas į tualetą, suprastėjęs miegas, sekinantis nuovargis, o kur dar nuotaikų kaita, baimė dėl gimdymo ir tolesnio vaikučio auginimo.
Pastojusiai draugei papasakokite, kad prasta savijauta ar bloga nuotaika yra normalu, visoms pasitaiko sumautų dienų. Tai tikrai nėra smerktina ir anaiptol nereiškia, kad ji bus bloga mama.
„Esi stipri ir savarankiška, bet nebijok prašyti pagalbos.“
Mes ir dirbame, ir namais rūpinamės, ir ne vieną mažylį gimdome, ir savo išvaizda rūpinamės. Stiprios ir savarankiškos, tikros „supermamos“!
Šiuolaikinės moterys patiria didžiulį spaudimą būti tobulomis visose srityse. Šaunu, kad moterys siekia geriausio rezultato, bet svarbu suvokti, jog mūsų galvose susikurti idealai neretai prasilenkia su realybe.
Reikia stengtis ir netingėti, bet ieškoti pagalbos taip pat svarbu. Galbūt trumpa poilsio akimirka, grįžimas į sutvarkytus namus, nedidelė paskola padės įgauti naujų jėgų ir vėl žengti tvirta koja. Tai labai svarbu kiekvieną dieną, o ypač jautriu nėštumo laikotarpiu.
„Tikrai mokėsi rūpintis kūdikiu. Ko nemoki - išmoksi.“
Pirmojo kūdikio besilaukiančios moterys išgyvena, kad nemokės rūpintis vaikučiu, kad bijos jį paimti ant rankų, nežinos, kaip pakeisti vystyklus.
Tikriausiai teko girdėti apie motinos instinktą. Jį net galima paaiškinti moksliškai - gimdymo, žindymo metu ir net tiesiog žvelgiant į kūdikį motinos smegenyse gaminasi meilės hormonu vadinamas oksitocinas. Jis skatina rūpintis, glostyti, saugoti savo mažylį. Dažna mama sako tiesiog jaučianti, ko reikia jos vaikui, pastebinti net menkiausius jo pokyčius ir lengvai nuspėjanti poreikius.
Nepaisant to, būna ir sunkių dienų, kuomet niekaip nepavyksta nuraminti vaikelio, atsiranda siaubingai gąsdinančių bėrimų, klausimų kelia milžiniškas kūdikių prekių pasirinkimas... Nieko tokio. Pasiūlykite besilaukiančiai moteriai knygų apie nėštumą, paskatinkite ją užduoti klausimus ir kuo nuoširdžiau atsakykite.
„Gimdymas gąsdina, bet visos jį ištveria.“
Vaikelio gimimas yra stebuklas, tačiau gimdymas - didžiulis stresas mūsų organizmui.
Medikai pastebi, kad kuo daugiau informacijos turi nėščioji, tuo sklandesnis yra gimdymas. Besiruošiant gimdymui svarbu įgauti pakankamai teorinių žinių, būtinai perskaityti ne vieną ir ne du straipsnius, galbūt net išmokti specialius jogos ir kvėpavimo pratimus (žinoma, pasitarus su gydytoju).
Bendraudama su besilaukiančia moterimi pati pradėkite kalbą apie nėštumą, papasakokite apie savo patirtį, atsakykite į iškilusius klausimus. Tikrai nereikia vynioti žodžių į vatą, moteris jausis geriau, suvokdama net ir patį blogiausią scenarijų ir lengviau atsikvėps, jeigu jos gimdymas bus lengvas ir sklandus.
„Maitinimo krūtimi taip pat reikia mokytis.“
Žindymą suvokiame, kaip vieną iš svarbiausių ir natūraliausių rūpesčio kūdikiu būdų.
Daugybė mokslinių tyrimų įrodė, kad mamos pienas stiprina vaikučio imuninę sistemą, sąlygoja normalų ir spartų jo vystymąsi, o žindymas sutvirtina mamos ir mažylio ryšį, suformuoja saugaus prieraišumo jausmą.
Visos suprantame, kad žindymas yra šaunus, tačiau vaikelio laukiančiai mamytei ne ką svarbiau suvokti, kad šis procesas ne visuomet yra sklandus ir natūralus. Su būsima mama pasidalinkite savo patirtimi arba turima informacija apie įvairias maitinimo krūtimi problemas, su tuo susijusias ligas, rekomenduokite žindyvei tinkamą mitybos planą arba duokite žindymo konsultanto kontaktus.
Paskatinkite mamą žindyti, tačiau palaikykite, jeigu ji priėmė kitą sprendimą. Juk svarbiausia, kad kūdikis būtų sotus, o mama laiminga.
„Taip, santykiai su vyru, šeimos nariais ir draugais pasikeis.“
Laukdamos vaikelio mąstome apie tai, koks jis bus, ką mes su juo veiksime, kokia bus mūsų kasdienybė, o taip pat ir nerimaujame dėl pokyčių santykiuose su vyru, šeimos nariais, draugais.
Vaikučio susilaukusi mama norėtų žinoti, kad kūdikis įneša pokyčių ir dalelę chaoso į kiekvieną šeimą. Tikrai nereikia manyti, kad tik jūsų tik jūs neatrandate laiko vienas kitam, tik jūsų vyresnėliai kenčia dėmesio stoką, tik jūs jau pamiršote draugus. Visi susiduria su panašiais jausmais ir pokyčiais.
Kūdikio gyvybė visiškai priklauso nuo jūsų, tad, žinoma, gyvenimo ritmas keisis. Pamokykite mamą to nebijoti, po truputį susidėlioti naują gyvenimo ritmą, stengtis nepamiršti aplinkinių.
„Kartais būna labai liūdna...“
Motinystė - daugelio moterų gyvenimo prasmė ir didžiausias džiaugsmas. Bet... visko būna.
Kūdikio auginimas kupinas nuostabių atradimų ir neišsenkančios meilės, tačiau tai ir didelis, varginantis darbas. Kartais, atrodytų, nusvyra rankos, bet tai tikrai nereiškia, kad esame blogos mamos.
Pasikalbėkite su kūdikio susilaukusia moterimi, pasakykite, kad nuovargis yra visiškai normalus, pasiūlykite savo pagalbą. Jeigu jaučiate, kad natūralus, kartais aplankantis liūdesys tampa rimta, įsisenėjusia bėda, tai paskatinkite savo dukrą, draugę ar seserį ieškoti pagalbos. Pogimdyvinė depresija kamuoja apie 10-15% pagimdžiusių moterų ir joms reikalinga specialistų pagalba.
„Pernelyg neplanuok, laukia daug netikėtumų.“
Nėščiosios daug svajoja ir planuoja - ruošia kraitelį, vaiko kambarį, skaito knygas ir dalyvauja įvairiuose seminaruose. O gimus vaikui kartais tenka ir nusivilti...
Kūdikis yra žmogus, kurio asmenybė ims skleistis labai greitai ir ji nebūtinai atitiks tėvų susikurtą paveikslą. Mažylis taip pat visiškai sugriauna nusistovėjusį gyvenimo ritmą, tad teks jį atstatyti drauge su naujuoju šeimos nariu.
Pamokykite mamą, kad tikrai neverta kurti perdėtai detalizuotų planų, kadangi jų sugriuvimas atneš tik nusivylimą. Kartais negalime pakeisti vienų ar kitų gyvenimiškų situacijų, tačiau tikrai galime koreguoti savo požiūrį. Vaikų auginimas - nuolatiniai pokyčiai ir iššūkiai, kurie vargina, bet ir yra labai įdomūs!
