MAMOS ISTORIJA. Kodėl mano gimdymas buvo lengvas it baleto treniruotė

Nėščia moteris klauso paskaitos apie gimdymą fizkes | Shutterstock.com

Būdama mano pilve, Aistė spardėsi taip intensyviai, kad buvau įsitikinusi, jog „šitą vaiką pagimdyti lengva tikrai nebus“. Buvau pasiruošusi viskam, net ir patiems blogiausiems scenarijams.

Prisiklausiusi šiurpių draugių istorijų, nutariau ruoštis: prisirinkau krūvą knygų, susiradau marias video instrukcijų iš serijos „kaip pasiruošti gimdymui“, užsirašiau į kursus. Juokaudamas, vyras pradėjo raginti pakeisti profesiją − užsiimti jaunų mamų konsultavimu. O aš tik atkirsdavau: „įspėta – vadinasi, turiu tinkamai pasiruošti“. Ir... vis labiau bijojau.

Gimdymas lengvesnis, nei tikėjomės

Pasirodo, pati baimė dažnai būna baisesnė už tai, ko bijome. Aistė gimė be galo greitai, sklandžiai, tarsi šokdama valsą proceso metu: pats gimdymas truko vos 45 min. „Nuostabus vaikas“, – pagalvojau. Dar akimirkai sudvejojau, ar tai tikrai tas pats kūdikis, kurį nešiojau visus tuos neramius ir bemiegius mėnesius.

Bet per šią patirtį supratau: gimdymo eigą ir sėkmę nulemia ne naujagimio elgesys. Visa tai priklauso nuo manęs, mamos, mano pasiruošimo, kūno pajautimo, išprusimo gimdymo klausimais (vis tiek keletą knygų perskaityti teko).

Gimdymo pradžia

Į ligoninę atvažiavome gimdos kakleliui jau esant gerokai atsivėrusiam – maždaug iki 4 cm. Dar kelias valandas prabuvau gimdykloje su sąrėmiais, ir tada prasidėjo... aktyvus stūmimas, tada Aistės balsas, ir netrukus pamačiau pačią Aistę.

Savijauta po gimdymo

Po gimdymo jaučiausi kaip po gero iššūkio (bet tikrai ne taip baisiai, kaip pasakojo draugės). Vis dvejojau: ar mane čia likimas lengvu gimdymu kas žino už kokius nuopelnus apdovanojo, ar tokio sklandaus proceso nusipelniau pati, investavusi į save visą nėštumo laikotarpį.

Padėjo nusiteikimas

Į ligoninę važiavau rami, pasitikėdama savo jėgomis. Žinojau, ko tikėtis iš gimdymo, kokie yra galimi jo scenarijai ir kaip elgtis užklupus dažniausiai jo metu pasitaikančioms netikėtoms situacijoms.

Vidinė ramybė ir nusiteikimas – taisyklė nr. 1

Vienas pagrindinių faktorių, nulėmusių mano sklandų gimdymą, buvo vidinė ramybė. Prasidėjus sąrėmiams (ir visą pirmą jų dalį), buvome su vyru namuose – saugioje, jaukioje aplinkoje. Jaučiausi gerai, buvau atsipalaidavusi.

Kartu su manimi buvo mano vyras. Visą laiką. Jis nepaliko manęs nė minutei. Tokia jau esu, kad sudėtingiausiomis gyvenimo akimirkomis man kaip oro reikia artimo žmogaus šalia. Taip pat labai pagelbėjo tai, kad iki tol kartu lankėme specialius kursus.

Taigi mano vyras nebuvo iš tų besimėtančių, alpančių, panikuojančių ar kitaip nežinančių, ką ir kaip daryti. Priešingai: jutau tvirtą atramą šalia, kurios ramybė ir užtikrintas pasitikėjimas savo veiksmais persidavė ir man. Dirbome kaip tikra komanda, ir ši patirtis tik dar labiau mus suartino.

Ryšys su gimdymą priimsiančia akušere – taisyklė nr. 2

Su akušere susipažinome ir nuolat palaikėme ryšį dar gerokai prieš pačiam procesui prasidedant. Todėl, atvykus į ligoninę ir pamačius pažįstamą žmogų, pasidarė dar ramiau nei namuose. Gimdymo metu ji jau žinojo mūsų gimdymo istoriją, lūkesčius, ir visa tai perdavė daktarams bei kitam personalui. Ji buvo be galo dėmesinga mums ir palaikanti. O tai padėjo atsipalaiduoti ir jaustis taip, tarsi gimdymas būtų įprastas dalykas: visiškai saugus ir nerizikingas.

Pasitikėjimas savo kūnu ir emocijų valdymas – taisyklė nr. 3

Gimdymo metu be galo svarbu atmesti visas baimes, paniką, blogas mintis ir mokėti įsiklausyti į savo kūną. Jis geriausiai žino, ko mums reikia ir kokios sąrėmių pozicijos nulems lengviausią ir greičiausią gimdymą. Verta pasitikėti juo, leisti sau veikti intuityviai.

Ruoštis gimdymui tikrai vertėtų gerokai iki jo. Norint lengvo proceso, būtina išmokti valdyti savo emocijas, nepasiduoti neigiamiems jausmams. Būtent emocijos dažnai pakiša koją pačiose netinkamiausiose situacijose. Kad to išvengtume, svarbu mokėti jas nuraminti. Juk vaizdas geriausiai matomas pro švarų ir skaidrų langą. ;)

Linkėjimai būsimoms mamytėms. Nurimkite, klausykite savo kūno, ir viskas praeis sklandžiai. Nepamirškite: svarbiausia – tikėjimas, kad viskas bus gerai.

Mama Agnė

Aukime kartu su vaikais, auginkime kartu su tėvais!

Turite istoriją, kuria norite pasidalyti su skaitytojais, arba pasiūlymų, idėjų, rekomendacijų? Parašykite mums [email protected] Kartu augti ir auginti smagiau!