2017 m. Liepos m. Mamukai :) (Archyvas iki 2017.01.19)

«1 70 140 145147 150 320 500 Kitas »

2016.11.18 08:37 (prieš 9 m.)

Katleja parašė:
Jus tikrai ne viena tokia ? man taip pat toks nuovargis, kad nieko nesinori, o dukryte vis nori zaist, kazka veikt... o as visai neturiu jegu, atrodo uzmigciau net …

Nebandet nesciosios dirza uzsideti? Gal prilaikytu nugara.

Man irgi silpna, pykina ir negera. Jau antra savaite. Savaite buvau biuleteni, dabar keliom dienom pagulde i ligonine, kad palasinti. Tikiuosi pageres.

Ir noriu pasidalinti nuoroda Advento kalendoriaus www.lempampuk.com/advento-kalendorius-2/#.WC1Zv-1By0k.facebook, gal kam pravers
2016.11.18 09:25 (prieš 9 m.)

Indre Lat parašė:
Mamytes, ar ir jus jauciate dideli nuovargi? Sunku vaiksciot, kalbant padustu. Svaigsta galva, sipnumas.

Būtent 1 trimestrui ir būdingas didelis nuovargis. Man asmeniškai dėl to begalinio nuovargio 1trimestras yra sunkiausia nėštumo dalis. Taip yra dėl to, kad dabar labai intensyviai persitvarko organizmas. Vėliau tikrai bus geriau.

P. S. Vitaminais geriau nepiktnaudžiauti.

1

Ataner1989

Saulė 2 m. 6 mėn.

Gabija 8 m. 2 mėn.

2016.11.18 09:40 (prieš 9 m.)

Gyvate30 parašė:
Manau cia normalu,man kairi sona taip tempia jog jausmas kad plys!viena diena lengviau kita sunkiau

man taip pat tempia,o tai normalu kad tempia?

Tesalija

4 m. 11 mėn.

2016.11.18 09:48 (prieš 9 m.)

Man kažkaip neįtikima, kad poto gali būti lengviau, geriau.. Juk tada pilvelis auga, sunkiau vaikščioti, miegoti, sėdėti.. Aš nesu supermama, tai mane tas diskomfortas šiek tiek slegia.. Kol nenuėjau pas ginę, sunku patikėti ir nėštumu ir sunku nusiteikti artėjančiams pokyčiams. Daug klausimų ir abejonių, ar pavyks,ar sugebėsiu.. Net nežinau kiek pakanti skausmui esu (kalbant apie gimdymą).. Skaitau postus, kur mamytės džiaugiasi ir verkia iš laimės pamačiusios dvi juosteles, bet man taip nebuvo... Aš tiek veiklos prisigalvojus buvau kitąmet: kelionės, baidarės, išvykos ir pan.. Laukiu to momento, kada hormonai užgros ir džiaugsiuosi nėštumu.. nes dabar visakas žiauriai keistai ir neįprastai..

Morkyt12

Žiogelis 3 m. 1 mėn.

2016.11.18 09:53 (prieš 9 m.)

Tesalija parašė:
Man kažkaip neįtikima, kad poto gali būti lengviau, geriau.. Juk tada pilvelis auga, sunkiau vaikščioti, miegoti, sėdėti.. Aš nesu supermama, tai mane tas diskom…

Aš manau pirmą kartą visos taip svarsto, ar pavyks. Bet patikek pavyks, busi pati geriausia mama savo vaikuciui. Aisku tas nestumas gerai jeigu geras, bet pozymiai vieni kitus keicia, todel reikia tik iprast, o jei tie pozymiai nebutu pvz gale nestumo tokie varginantys, tada ir gimdyt nenoretume. O taip , bent man jau taip buvo nusibode, jauciaus kaip banginis tai as su nekantrumu laukiau gimdymo. Kad po to pasijusciau lengvesne Sunkus tas moters gyvenimas...

2016.11.18 10:00 (prieš 9 m.)

Laba ryta jau mano savijauta kaip oras lietuvoj sian lyg nieko, pavalgiau pusrycius, zadu apsitvarkyti namus,kolkas nei pykina nei ka vakar pasidariau kosyte tokia (imbieras,citrina,medus viska sumaisai ir galima laikyti saldytuve) labai gerai imuninetui bet ir puikiai nuo pykinimo,pabandykit kam negera gal pades

1
2016.11.18 10:05 (prieš 9 m.)

Tesalija parašė:
Man kažkaip neįtikima, kad poto gali būti lengviau, geriau.. Juk tada pilvelis auga, sunkiau vaikščioti, miegoti, sėdėti.. Aš nesu supermama, tai mane tas diskom…

Ne jūs viena tokia esat. Aš šiuo metu kovoju su prieštaringais jausmais. Vieną dieną labai džiaugiuosi esama situacija ir net neįsivaizduoju, kad galėtų būti kitaip, o kitą irgi susimąstau, kiek daug visko pakeist reiks. Kitiems metams buvau susiplanavusi studijas užsienyje, vasarą planavom nemažai keliauti, metines kruiziniam laive švęsti, taip pat su vyru baigėm savo kotedžą įsirengti, pagaliau pasidžiaugėm, kad baigs pinigus ryti, bet pasirodo ne, reiks vaiko kambarį dar daryt. Ir dėl gimdymo didelės baimės jau ateina, nes žinau, kad skausmui nesu pakanti, net spėjau susapnuoti kaip gimdau, taip pat maitinimas krūtimi gąsdina, nes manosios ir taip labai jautrios. Nu ir žinau, kad kitiems tokios problemos juoko vertos, bet man kartais tikrai sunku susitaikyti su faktu, kad artėjančius porą metų savo poreikius reiks derint prie mažyčio vaikučio norų. Tai va taip ir gyvenu kol kas, dar pas ginekologę nebuvau, tai pati padėtis nėra užtikrinta ir kažkaip automatiškai leidžia į svarstymus pasinerti. Manau, kad tas euforinis džiaugsmas ateis jau po pirmojo vizito pas daktarus.

1

Tesalija

4 m. 11 mėn.

2016.11.18 10:09 (prieš 9 m.)

Merginos, kaip faina saityti, kad ne viena aš tokia.. Pabijojau net komentuoti savo nuotaikas, bet dabar džiaugiuosi, kad nesu viena tokia mama siaubūnė.. Aš pati savarankiška ir nepriklausoma, tai mane varo mintis iš proto, kad reikės dabar prie vaiko taikytis, kad nebus "laisvų rankų" ir t.t. bet vis raminu save, kad ir su vaiku keliauti galima ir iš namų išeiti, ir net išsimiegoti (vyrui padedant)... nu kaip nors..

2016.11.18 10:19 (prieš 9 m.)

Tesalija parašė:
Merginos, kaip faina saityti, kad ne viena aš tokia.. Pabijojau net komentuoti savo nuotaikas, bet dabar džiaugiuosi, kad nesu viena tokia mama siaubūnė.. Aš pat…

As kaip pirmo susilaukiau tai pirmas.dvi sav turejau lengva depresija (nesidziausiau). O poto pamascius kodel taip buvo puikiai supratau ka blogai dariau. Jauciausi VISAGALE... vaikas mano,as pati man nereik nieko. Tai va mamytes nedarykit tokios klaidos,tegu tevelis,seneliai ar kas nori jum padeda,pailseti issimiegoti,i parde iseiti,pavalgyti padaryti ..
Priimkit pagalba arba jos paprasykit ,tai pirma menesi labai svarbu,poto iprasit priprasit prie vaikelio jo ritmo rutinos ir bus viskas super nebijokit vaikas gyvenima pakoreguoja bet visa kita tik nuo jusu priklausys ;) nesklandumus su laiku atperka neapsakoma meile tam mazam stebuklui
2016.11.18 10:59 (prieš 9 m.)

Tesalija parašė:
Man kažkaip neįtikima, kad poto gali būti lengviau, geriau.. Juk tada pilvelis auga, sunkiau vaikščioti, miegoti, sėdėti.. Aš nesu supermama, tai mane tas diskom…

Žinokit ir aš ne super mama. Tiesiog kalbu iš patirties. Žinoma, mano nėštumai buvo lengvi žiauriai ir gimdymai greiti. Neverkiau nei 2 brūkšnelis pamačius, nei pagimdžius pirmagimį. Tiesą pasakius, buvau lengvam šoke, kaip man dabar reikės jį prižiūrėt, juo rūpintis, kai aš nieko nežinau, nemoku... Bent jau man virsmas mama buvo sudėtingas, sunkus ir ilgas procesas. Bet dabar žinau, kad galiu būti labai gera nama. Tad ir jūs nespauskit savęs į rėmus, neforsuokit įvykių, gamta žino, ką daro ir jums dar viskas prieš akis.