Daug ką skaičiau ir žinau kad diagnozuoja specialistai.
Vis dėlto, ar kam buvo taip, kad 24 - 26 mėnesių vaikas, kuris:
nerodo piršteliu į geidžiamus daiktus (piršteliu rodo tik į daiktus knygelėje),
nereaguoja beveik niekada į vardą (gal mūsų klaidą, kad visokiais kintančiais mažybiniais ją vadindavome),
nereaguoja dažniausiai kai kalbini, nes vis jai yra ką veikti ir į ką žiūrėti (tačiau mėgsta būti giriama, tada šypsosi, juokiasi),
nuolat plasnoja rankom, rauko veiduką, trepsi kojytėm (stimai!!!) kai džiaugiasi ir išreiškia sutikimą,
dažnai bėgioja pasistiebus,
menkai labai kalba, daugiau savo kalba,
be galo retai vykdo prašymus, gal dėl to kad nelabai dar mokėme tai daryt ---
ar gavot tokiu atveju autizmo diagnozę? Nes kiek skaitau, su tokiais požymiais, ir užsieny, ir LT, 99 % gauna spektro sutrikimus, ty autistukai...
Bet, mano vaikas, ieško kontaktų taip:
atneša žaislą ar knygą ir įduoda, kai nori kartu žaisti,
atneša telefoną kalbėti tėčiui, mamai,
atneša šeimos nariui jo batus, kai susiruošiame išeiti,
atneša svečiui žaislą ir duoda norėdama kartu žaisti,
žiūrėdama labai patinkantį multiką, dirsčioja kartais į tėtį ar ir jam patinka,
virdavo "sriubą" ir samčiu "maitindavo" katiną,
atneša tuščią puoduką norėdama gerti,
mėgdžioja buities darbus,
susikaupia dėlioti dėliones, laukia pagyrimo kai viską sudėlioja,
atneša supakuotą maistą ir duoda, tipo atidaryk,
daržely išmoksta savarankiškumo, rengtis pvz,
neseniai išmoko tikslingai daryti ATE (pas mus namie tokio gesto nebuvo),
su žaisliukais žaidžia lyg jie būtų gyvi,
žaislą veža pasodinus ant kėdės su ratukais...
Baigia stogas nuvažiuoti spėliojant, stebint, ir laukiant savo eilės pas medikus...