Padėkite. Šiuo metu išgyvenu siaubingą krizę ir nebežinau ką daryti. Sunkiai randu kalbą su dabartiniu draugu. Bėda tame, kad jei jis užsimano ką nors, tai tą ir daro, neatsižveldamas į mano nuomonę. Šiuo metu kankina sunki finansinė padėtis, jis dirba, tiksliau dirbo,gaudavo minimalią algą, aš gaunu dar papildomai pinigelių, viso 800lt. Iš jų gyvenam penkiese, maistui ir mokesčiams užtenka. Prabangos neturim, bet gyventini galima. Nesenai teko skubiai pasiimti paskolą, prireikė remonto. Ir štai, mano brangusis sugalvojo išmauti į užsienį, ale apmokėti paskolai, uždirbti pragyvenimui. Be mano žinios ir be mano sutikimo. Aš tokių santykių nepripažystu, pareiškiau, arba skirybos, arba šeima, bet jam tai nesukėlė jokių emocijų. Viską susitarė ir išvyksta po kelių dienų. Nesikalbam. Aš šoke, kad neatsiklausė ir nepasitarė su manimi. Pasakysite, palauk uždirbs bus geriau, bet... Ten kur išvyksta, alga labai maža, o pragyventi pačiam reikės, plius neturi dar darbo, kol susiras neaišku kiek laiko praeis, gyvenamos vietos taip pat nėra, tik laikinai glausis pas giminaičių. Beto turi polinkį išgerti, žinau pajus laisvę, neatsispirs tam. Išvažiavimui pinigų nėra, vos užteks kelionei, tad aš lieku viena, be jokių pajamų, nes tai ką aunu, pusę atiduodu mokesčiams, tad lieka vos keturi šimtai mums keturiems, beto tokios pajamos bus tik iki tol kol mažyliui sueis metukai, po to nebeausiu nieko, tik alimentus už dukras, o ar jis siūūūs negaliu būti tikra, nes kaži ar uždirbs tiek, kad butų ką siųsti. Plius paskola, ji augs, o man likusiai vienai per sunku bus ją atiduoti. Tad kam dirbti, jei ir ką sutaupys viskas išgaruos paskolai, kurią būtume galėję po truputį apmokėti ir iš esamų pajamų. Nesupraskite manęs neteisingai, aš ne dėl to, kad man reikia pinigų, bet man skaudu, kad jis taip neatsakingai žiūri nepaalvodamas kaip reikės gyventi, skaudžiausia, kad tokį sprendimą priimė be manęs.. Nežinau ar supratot ką turiu omenyje, padrikos mintys, tad atrodo rašau viską nelabai logiškai