Papasakosiu truputėlį savo istorija. Kai susipazinau su vyru, jis tuo metu skynėsi medalius Muay Thai. Atrodė nerealiai. Kadangi nutare palikti šaly kur sportavo, pasibaigė ir jo karjera, nusipirkom namą, uzgriuvo buitis, na ir žinoma buvo per pus mazesnes pajamos. Todėl negalejom sau leisti nei sporto klubo, nei gero maisto. Tikrai abiejų išvaizda pasikeitė, nepriaugom svorio, bet kunai pasikeitė, tapom ne toki sportiski. Prasidėjo pykciai, iš jo išgirdau kad jam nebe labai patinku lovoje, nes mano soniukai tapo atsikišę, jog nebesportuoju ir tapau "drebanti". As labai isizeidziau, jam nieko nesakiau, nors apie jį galvoju absoliučiai tą patį, jis kaip ir liko gana sportisku, bet toli gražu ne toks koks buvo.
Tikrai santykiai byrėjo, prasidėjo pasiteisinimai. Nutraukus aktyvu gyvenimą aptingom abu.
Bet atėjo diena, kad arba skirsimes arba liksim kartu, susėdom pasikalbėti.
Nusprendem, kad ieškotis kitu partnerių neverta, nes bedos tai niekur nedings, viskas ką galim pakeist, tai abu uzsiimt vienas kito savivertes kelimu ir sportu. Kadangi gyvenome Klaipėdos raj, sodu bendrijoje, tai ten nei kebabų rasi, nei picos. Susitarem, kad jei norim iki pardes, mes eisim pesciom beveik 2,5km, nusipirkom vilkini šunį. Na ir po truputi vėl prasidėjo aktyvesnis gyvenimas, daug vaiksciojom. Pradejom kartu sportuoti, tai galiu drąsiai pasakyti, tai yra pats geriausias būdas sutvirtinti santykius!!
Na nuoširdžiai pakalbekit, "tu manęs nebetrauki", "noriu, kad sportuotum", "keisk gyvenimo būdą". Nes svorio augimas, atspindi gyvenimo būdą, tingejima, dingsta motyvacija, pasidarai prastas lovoje, ir visur kur tik esi. Kai save apleidi, apleido viska aplinkui.
Autores atveju aš pasiulyciau vyrui daugiau disciplinose ir atsakomybėn santykiuose, gal net pasakyciau, jog paliksiu, jei nieko nekeisim.
Moterys dažnai stebisi kai vyrai jų nebenori, kai staiga priauga net po kelias dešimtis kilogramu, bet juk mum ir paciom tai nepatinka.
Nuoširdžiai, neįsivaizduoju savęs prie apsileidusio tešliaus, ne štai ne išvaizda- tai gyvenimo būdas.
P.s šiuo metu negyvenam lt, turim du vaikus, didelius namus, šunį. Vyras dirba po 13-14val, bet speja save seimai atiduoti, ir keliasi valanda anksciau, kad pasportuotu, labai dažnai mina dviračiu i darbą, per diena gaunasi apie 50km. Aš nesiulau, kad visi taip daryti, tik noriu pasakyti, kad įmanoma, jei tik to nori.🙂 dabar begalo laukiam, kada dukrytė pradės eit i darželį, vyras galės dirbt mažiau valandų, ir galesim kartu sportuoti, svarbiausia, kad su laiku sportas tampa poilsiu.🙂