Ką gimdamas jaučia kūdikis?

Gimdymas – gana didelis sukrėtimas, ypatingai tuo atveju, jei gimdai pirmą kartą. Sąrėmiai darosi vis dažnesni ir skausmingesni, o seselės nuolatos kartoja “dar pakentėk ir tik nesistangink”. Su kiekviena minute vis labiau atrodo, kad daugiau kentėti tiesiog nebegali...

Kad ir kiek literatūros būtum perskaičiusi apie gimdymus, visiškai įveikti baimės tikriausiai nepavyks. Tai – visiškai normalu, tačiau tu juk puikiai žinai, kad gimdymo skausmai – ne amžini. Dar šiek tiek ir tu galėsi džiaugtis savo mažyliu ir didžiuotis pati savimi. Tačiau ar pagalvojai, ką gimdymo metu jaučia tavo kūdikis? Juk jam visas šis procesas - taip pat didelis sukrėtimas. 9 mėnesius jis saugiai gyveno mamytės pilvelyje: kai norėjo – miegojo, kai norėjo – spardėsi savo kojytėmis. Jam buvo sukurtos praktiškai idealios sąlygos, o dabar staiga, iš niekur nieko viskas pasikeitė.

Žinoma, tiksliai žinoti, ką jaučia gimdamas kūdikis, negali niekas. Daugelis tyrimų gali tik imituoti kūdikio pojūčius, tačiau viena aišku: kūdikis patiria ne mažesnį sukrėtimą nei gimdyvė. Tiesa, gimdymo procesas jam nėra toks jau netikėtas įvykis. Tai, kad artėja permainos, mažylis jaučia viso paskutinio nėštumo mėnesio metu: gimdoje lieka vis mažiau vietos, jis nebegali laisvai apsiversti, o galiausiai negali ir laisvai judėti.

Trečiojo trimestro pabaigoje organizmas pradeda rengtis vaikučio gimimui: tu pradedi jausti nereguliarius gimdos susitraukimus, žinomus kaip “netikri sąrėmiai” arba “Braxton Hicks sąrėmiai”.  Tą patį jaučia ir tavo mažylis: gimdos sienelės susitraukia, kelioms sekundėms užblokuodamos kraujo pratekėjimą į placentą, taigi tuo pačiu sumažėja ir deguonies kiekis, todėl vaikučiui būna sunkiau kvėpuoti.

Šią akimirką kūdikis nusileidžia šiek tiek žemiau ir galvute paliečia mažąjį dubenį. Išoriškai galima pastebėti šiek tiek žemyn nusileidusį pilvą. Na o tuomet, savaitės – trijų savaičių bėgyje, prasideda pirmieji gimdymo požymiai: nubėga vandenys ir juntami reguliarūs sąrėmiai.

Amniono skysčio nutekėjimas – nėra kritinis veiksnys. Jei vaikutis gimdoje užima tinkamą padėtį, t.y. jo galvutė yra gimdos apačioje, o kojytės – viršuje, tuomet pirmiausia nuteka priekiniai vandenys. Likęs skystis saugo mažylį ir išteka tik gimdymo metu. Kadangi iki šiol mažyliui judėti padėjo būtent pakankamas skysčių kiekis, jų sumažėjimas neišvengiamai viską pakeičia.

Nubėgus vandenims prasideda reguliarūs sąrėmiai. Mes jau minėjome, kad trečiojo trimestro pabaigoje pasitaiko “netikrieji sąrėmiai”, taigi vaikutis jau žino, kas tai yra. Skirtumas tik tas, kad gimdymo sąrėmiai yra stipresni ir vis dažnėja. Kiekvieno sąrėmio metu širdies susitraukimų dažnumas mažėja, tačiau galima ir tachikardija (daugiau nei 180 dūžių per minutę). Gydytojų pareiga sekti mažylio širdutės plakimo pokyčius ir esant reikalui imtis būtinų gelbėjimo priemonių.

Mes jau minėjome, kad pačiame sąrėmio įkarštyje placentos kraujagyslės užsispaudžia ir į mažylio organizmą patenka mažiau kraujo, o tuo pačiu ir deguonies. Todėl sąrėmių metu labai svarbu, kad būsima mamytė pasistengtų kuo labiau atsipalaiduoti ir reguliariai kvėpuotų. Sąrėmio pradžioje ir pabaigoje reikia kvėpuoti giliai ir tolygiai, įkvepiant pro nosį, iškvepiant pro burną. Sunkiausiu sąrėmio metu kvėpavimas turi būti paviršutinis ir tik pro burną.

Kuomet gimdos kaklelis prasivers iki 8-10 centimetrų, gimdos raumenų ir pilvo sienelių susitraukimai pradeda stumti kūdikį į išorę. Kūdikis patenka į gimdymo kanalą. Iki šiol gimdoje jam buvo vis nejaukiau, nes iš visų pusių jį ėmė spausti gimdos sienelės. Dabar vietos pasidarė dar mažiau, o ir pats gimdymo kanalas, į kurį jis ką tik pateko – nėra tiesus, taigi tenka ir šiek “pamanervuoti”. Būsimos mamytės labai nerimauja, ar kūdikiui pavyks pratilpti pro gimdymo kanalą, juk jo galvytė tikrai nėra labai maža. Dėl to nerimauti nereikėtų, nes prieš gimdymą gydytojai nustato vaikučio galvos dydį ir nėščiosios dubens plotį. Jei dubuo per siauras – atliekamas cezario pjūvis.

Kad šis gimdymo etapas praeitų sėkmingai, būtina sukaupti visas jėgas ir atidžiai klausytis akušerio nurodymo: giliai kvėpuoti ir stangintis tuomet, kai gydytojas liepia. Teisingai kvėpuoti tu turėtum išmokti dar iki gimdymo, tačiau tokioje stresinėje situacijoje dauguma būsimų mamyčių pamiršta viską, ko iki tol mokėsi. Tam ir reikalingi gydytojai, padedantys padaryti viską teisingai.

Ir štai didžiausias darbas padarytas: vaikučio galvytė išlindo, o gydytojai padėjo ištraukti ir likusį kūnelį. Mažyliui atsiveria naujas pasaulis. Taip, dabar jis atrodo gerokai per ryškus (mamos pilvelyje viskas buvo gerokai tamsiau) ir pernelyg triukšmingas (amniono skystis slopino visus išorės garsus). Negana to, šiame pasaulyje yra kur kas šalčiau, o ir kvėpuoti reikia pradėti savarankiškai. Be jokios abejonės, mažylis patiria šoką.

Tačiau tuomet jis padedamas ant mamos krūtinės, kur gali pajusti šilumą, užuosti jam puikiai pažįstamą kvapą ir išgirsti mamos širdies dūžius, kurie stebuklingai padeda nusiraminti. Pasaulis pasikeitė, bet mama, su kuria praleisti visi 9 mėnesiai – niekur nedingo.