Kada naujagimiui reikia nukirpti virkštelę? (22)

Anksčiau buvo įprasta, kad naujagimio virkštelė būdavo nukerpama iš karto po gimimo ir tėvai dažnai jos net nepamatydavo. Tačiau pastaraisiais metais vis dažniau praktikuojamas vėlyvesnis virkštelės užspaudimas (nupulsavimas).

Ką tai reiškia ir ką svarbu žinoti būsimiems tėvams?

Vaisiaus ir naujagimio kraujotaka

Gimdoje vaisius nekvėpuoja, kraujas varinėjamas lėtai: per minutę išnešiojama vos apie 7 proc. kraujo, kurio reikės naujagimiui pradėjus kvėpuoti savarankiškai. Po gimimo virkštelė dar kurį laiką pulsuoja, kol kraujas nuteka į naujagimio kūną ir jis pradeda kvėpuoti plaučiais.

Naujagimių organizme cirkuliuoja maždaug 450 ml kraujo (apie 300 ml yra visame kūnelyje, o dar apie 150 ml – placentoje). Virkštelę užspaudus staiga, krauju pirmiausia aprūpinami plaučiai ir širdis, o kitiems organams (itin svarbiai centrinei nervų sistemai (CNS), kepenims, inkstams, virškinimo sistemai) jo gali pristigti.

Virkštelę užspaudus ir nukirpus skubiai, naujagimis netenka ir gliukozės, papildomų eritrocitų, kamieninių ląstelių bei pagrindinio deguonies šaltinio.

Būtent dėl to užspausti virkštelę reikia tik didžiajai daliai kraujo iš placentos patekus į naujagimio organizmą.

„Wait for white“ sąvoka

Tarptautinė medikų bendruomenė uždelstą virkštelės kirpimą leidžiant kraujui sutekėti į naujagimio organizmą įvardija sąvoka/šūkiu „wait for white“ (lietuviškai „luktelėkite, kol pabals“).

Naujagimiui gimus virkštelė būna violetinio atspalvio, stora. Kraujui nutekėjus, ji suplonėja ir pabąla. Tai savotiškas indikatorius, reiškiantis, kad virkštelę jau galima užspausti ir nukirpti.

Rekomendacijos dėl virkštelės užspaudimo laiko

Procesas, kai virkštelė pabąla, gali tęstis nuo 2 iki 15 min.

Lietuvos medikai laikosi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų ir virkštelę, jei gimdymas buvo normalus, užspaudžia/nukerpa vidutiniškai po 1–3 min.

Svarbiausia virkštelę reikiamu metu užspausti, o nukirpti ją galima ir kiek vėliau (pavyzdžiui, jei neskubėdamas tai padaryti nori naujagimio tėtis).

Tarptautinių organizacijų pareiškimai dėl optimalaus laiko virkštelei užspausti

Organizacija / profesinė draugija / mokslinė grupė	Oficialus pareiškimas
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)	Rekomenduojama virkštelę užspausti/nukirpti 1–3 min. po gimimo. Vėlesnis virkštelės užspaudimas ypač reikšmingas tose vietovėse, kur galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis yra ribotos.
Kanados akušerių ir ginekologų draugija	Jei įmanoma, neišnešiotiems naujagimiams (<37 nėštumo sav.) virkštelės užspaudimą reikėtų atidėti mažiausiai 60 s.
Europos neonatologų ekspertų grupės gairės	Jei įmanoma, virkštelės užspaudimą reikėtų atidėti mažiausiai 30–45 s. Naujagimis turėtų būti laikomas žemiau motinos, kad geriau vyktų kraujo tekėjimas iš placentos.
Tarptautinių ryšių komitetas	Naujagimiams, kurių nereikia gaivinti, virkštelės užspaudimą reikėtų atidėti bent 1 min.

Vėlyvo virkštelės kirpimo privalumai

• Mažesnė CNS pažeidimų rizika. Virkštelėje esančiame kraujyje yra daug eritrocitų, efektyviau pernešančių deguonį. Ilgai trunkantis deguonies badas gali sukelti CNS pažeidimus ir lemti cerebrinį paralyžių, epilepsiją ir kitas sunkias ligas.
• Mažesnė tikimybė, kad neišnešiotiems naujagimiams reikės perpilti kraują, mažesnė intraventrikulinės hemoragijos rizika. Neišnešiotiems naujagimiams virkštelės užspaudimą atidėjus bent 30 – 120 sekundžių sumažėja kraujo perlypimo poreikis, taip pat mažesnė intraventrikulinės hemoragijos (kraujavimo plyšus kraujo kapiliarams smegenų skilveliuose) tikimybė. Gimus neišnešiotam naujagimiui, virkštelės užspaudimas padėtų sumažinti motinos hemoragijos po gimdymo riziką.
• Mažesnė anemijos, hipotenzijos rizika. Tiems, kurių virkštelės buvo užspaustos ne iš karto po gimdymo, bet praėjus ~90 sekundžių, rečiau buvo nustatoma anemija, ateityje – ir hipotenzija. Pateikiama vis daugiau įrodymų, kad vėlyvas virkštelės užspaudimas užtikrina reikiamą geležies kraujyje kiekį net 6 mėn. po gimimo.

Vėlyvo virkštelės kirpimo trūkumai

• Prireikus gali būti vėluojama laiku gaivinti naujagimį: daugeliu atvejų sudėtinga gaivinti naujagimius nenukirpus virkštelės. Įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių rekomendaciją atidėti virkštelės užspaudimą gaivinamiems naujagimiams, kol kas nepakanka.
• Policitemija. Kai virkštelė užspaudžiama po gimimo praėjus 3 ir daugiau min., gali išsivystyti policitemija – eritrocitų padidėjimas kraujo tūrio vienete. Tokiu atveju kraujyje fiksuojamas eritrocitų perteklius, kraujas tampa tirštas, klampus, sunkiai teka kraujagyslėmis ir smegenys neaprūpinamos pakankamu deguonies kiekiu. Tai vėlgi gali sutrikdyti normalią naujagimio raidą.
• Ši praktika gali trukdyti paimti virkštelės kraują kamieninėms ląstelėms surinkti. Vis dėlto JAV Akušerių ir ginekologų kongrese buvo išreikšta nuomonė, kad pirmenybė teikiama uždelstam, o ne greitam virkštelės užspaudimui, t. y. surinkti virkštelės kraują kamieninių ląstelių saugojimo tikslais – antrinis tikslas.

Kokiais atvejais virkštelė nukerpama iškart?

Virkštelė turi būti nukerpama iškart po gimdymo, kai:

• Atliekama cezario pjūvio operacija. Gimdyvei atliekant cezario pjūvį virkštelę reikia užspausti ir nukirpti iš karto. Tačiau tokiu atveju medikai taiko kitą – vadinamąją milking techniką, kai kraujas iš virkštelės per greičiau nei 20 sekundžių „išspaudžiamas“ mechaniniu būdu. Ši technika šiuolaikinio mokslo vertinama gana prieštaringai. Tiesa, taip naujagimiui grįžta kur kas mažesnė kraujo dalis nei natūraliai uždelsiant kirpti virkštelę, tačiau ir šis nedidelis kraujo kiekis gali būti gyvybiškai svarbus.
• Atliekami tam tikri būtini tyrimai, pavyzdžiui, virkštelės arterijos/venos pH ar dujų tyrimai įtariant galimas patologijas.
• Prieš gimdymą suretėjo vaisiaus širdies tonai ir naujagimį prireikia gaivinti.

Kaip elgtis norint, kad virkštelė nebūtų užspaudžiama/nukerpama iškart po gimdymo?

Nors vėlyvas virkštelės kirpimas – jau visuotinai priimta praktika, vis dar gali pasitaikyti gimdymo namų, kuriuose virkštelės nukerpiamos skubiai. Tad bet kuriuo atveju apie savo pageidavimą virkštelę nukirpti ne iš karto po gimdymo reikėtų informuoti medikus.

Šią pastabą galima įrašyti arba į gimdymo planą, arba informuoti gimdymą priimsiančius medikus jau atvykus į ligoninę.