Vaikas
SunMoon parašė:
As jau pries tai rasiau, kad planuociau kuo ankscuau. Nestumas nebuvo didelis, kunas nera pavarges. Svarbiausia jums atsigauti psichologiskai, ir kai pati jausites …
Ačiū jums ❤
Visa siela esu su jumis ir tvirtai tikiu, kad šįkart jums sugrįš šimteriopai. Manau, buvau jus sutikusi gegužinukų grupėj? Laukiatės dviejų stebuklų?
Šįkart, viskas bus gerai! ❤
 |
11 m. 11 mėn. |
Tik_su_viltim parašė:
Ačiū jums ❤
Visa siela esu su jumis ir tvirtai tikiu, kad šįkart jums sugrįš šimteriopai. Mana…
Taip, si karta, pasiliko 2 ❤️ ❤️ ir kasdien meldziu Dievo, kad ju nepasiimtu 🙏🙏
Iš pradžių buvau pasiryžusi ilgai nelaukti. Bet po daktaro ir akušerės vieningo - palaukit bent pora metų, puoliau į isterišką sielvartą.
Tačiau suprantu, kad negaliu tiek..
Dabar artimiausi planai, po gimdos išsivalymo, su vyru išvažiuoti į spa. Nusipirksiu sau kai ką, apie ką svajojau. Susidaryti ir laikytis plano. Po truputį įsileisti gerų emocijų...
Vakar, ėjau į vaistinę su vyru. Nes vėl vaistų vėl po gimdymo reik.. ir sugalvojau, kad reik vyno su vyru atsigerti. Nueinam išsirinkt, bliaunu... atrodo, neseniai būčiai pirkus tik nealkoholinį. Ir- kaip aš drįstu sau kažką malonaus leisti, jei liūdžiu savo Sūnučio... 😢
Bet susitvarkiau, nuteikiau save, kad ne šapnaną geriu..
Nu žodžiu.. atsigėrėm. Pasikalbėjom. Aišku 95% kalbos apie sūnuką. Bet visvien kažkiek atsipalaidavom, tos mintys dėliojosi ramiau. Net pavyko greičiau užmigti. Aišku, vėl miegojau ne daugiau 2 valandas...
Bet.. kaip tik dar prieš miegą skaičiau superinį straipsnį apie artimojo netektį... viską išgyvenu, viskas tiko 🤦♀️ bet gerų minčių radau, kad reik leisti sau ir truputį pailsėti, nuveikti kažką malonaus, nesusitelkti vien liūdesy. Tačiau, negalėčiau to pritaikyti, jei ne mintys apie būsimą leliuką. Vistiek kaltė slėgtų, leisti sau kažką... o dabar raminu, kad geros emocijos taip pat padės greičiau pastoti. Ir privalau pasistengti.
Tik_su_viltim parašė:
Stiprybės 🙏❤
Vyras irgi skaudžiai išgyvena. Tai suprantama.. Abiems nėra lengva.
Jus man panasi i mane. As visada nagais ir ragais einu link tikslo, megstu planuoti gyvenima. Kai planas sugriuvo, sugriuvau ir as. Susideliojau aisku plana link kito tikslo-nestumo, tyriausi daug domejausi, lankiausi pas specialistus, tik tai mane vede i prieki ir leido nustumt mintis apie dukra bent siek tiek toliau. Po 1,5 m pastojau ir vel baigesi tuo paciu. Si karta smoge dvigubai.
Neplanuokite, kad ir kaip tai juokingai skamba ir man paciai, bet paleiskite ta minti. Gyvenime yra sunkiausia nezinoti, nezinoti ar pavyks ir kada pavyks pastot, ar pavyks isnesiot ir pan. Man asmeniskai dar sunkiau yra eiti link tikslo kai visiskai negaliu kontroliuoti jo sekmes, linkiu ir jums nestumo nelaikyti issukiu, nekovokite su savimi 
SunMoon parašė:
Taip, si karta, pasiliko 2 ❤️ ❤️ ir kasdien meldziu Dievo, kad ju nepasiimtu 🙏🙏
Visa širdimi esu su jumis❤
🙏🙏🙏
Viskas bus tikrai gerai ❤❤❤
Nerise parašė:
Jus man panasi i mane. As visada nagais ir ragais einu link tikslo, megstu planuoti gyvenima. Kai planas sugriuvo, sugriuvau ir as. Susideliojau aisku plana link ki…
Ačiū ❤
Labai gerai pasakėt. O čia va ir baisu, kad nežinai, negali sukontroliuoti kada pavyks pastoti 😖
Norėčiau, kad viskas vyktų tarsi savaime.. Bet, ypač po netekties, tai gali būt labai sunku.. Labai stengsiuosi.
Bet bandysiu ir O pasekti. Labai norėčiau susigrąžinti sūnų 
Nors dabar svarbiausia apskritai pastoti ir sulaukti savo stebuklo ❤
Pervargus esu, atrodo užmigčiau sėdėdama prie stalo. Bet kaip tik miegoti - 1 ar 2 val per naktį ir viskas. Nuo penktadienio, kai prasidėjo nerimas. Va kaip šitą sukontroliuoi? Protas suvokia, kad poilsis reikalingas, bet... ką būtų galima pavartoti ramesniam miegui?
Tik_su_viltim parašė:
Ačiū ❤
Aš skaitau Jūsų pasisakymus ir taip pat daug matau savo elgesio. Aš buvau tiesiog apsėsta tos minties, kaip greičiau "sugrąžinti" nėštumą. Bet vyras nebuvo taip nusiteikęs, kaip tik ramino, kad negalim tikėtis užkeisti kitu vaiku mūsų sūnaus... mane labai supurtė jo pasakyti žodžiai, kad ar tu suvoki, kad tai nebus tas pats prarastas vaikelis? Kad mūsų sūnaus niekas nesugrąžins, kad kitas vaikas bus kitas vaikas. Kad reikia išgedėti, išliūdėti, iškalbėti, atsistatyti visom prasmėm. Ir tik atlikus vieną privalomą paleidimo procesą imtis naujų planų.
Jūs klausėt kaip keičiasi savijauta. Ji tikrai su laiku po truputį keičiasi, aišku priklauso nuo žmogaus ir dedamų pastangų. Aš save stengiausi saugoti. Negalėjau žiūrėt į nėščias, į vežimėlius, todėl kurį laiką nėjau į miestą, o važiuodavom pasivaikščiot į mišką. Po to, po truputį slopo ta neapykanta. Taip pat pvz negalėjau važiuot pro ligoninę, kurioje viskas įvyko, tiesiog apimdavo isterinis bliovimas, net kelio nebematydavau, todėl ilgai sukdavau ratą ir rinkdavausi kitą maršrutą. Man taip pat padėjo knygos, kaip jau narė rašė, dažnai važiuodavau į kapines, ten pabuvus išsiverkus, kita dienos dalis būdavo šiek tiek lengvesnė.
Mano nelaimė įvyko š.m. balandį ir tikrai galiu pasakyti, kad laikas gydo, man tikrai gerokai lengviau jau.
Linkiu Jums stiprybės! Ieškokite būdų, kurie Jums padėtų, nors šiek tiek geriau jaustis, svarbiausia neužsidaryti savo skausme ir liūdesyje. Saugokit save, miegoti reikia, susivarysite sveikatą taip. Nesugriūkite, Jūsų reikia vyresniems vaikams, nepamirškite jų.
Man ligoninėje išrašė raminančių, paprašykite.
Tik_su_viltim parašė:
Ačiū ❤
Man seimos gydytoja sake pagert symphatyl. Nereceptinis, visiskai nieko blogo neturintis ir prie jo nepriprantama. Man padejo
14 testuotojų vertinimai
17 testuotojų vertinimai
2 testuotojų vertinimai
PRISCA tyrimai (+2)
Kontraceptinė spiralė MIRENA (atsiliepimai)
Hormonų tyrimų atsakymai (+3)
Konsultacija forume: klauskite kineziterapeutės (+2)
Adenoidų operacija (+3)
Viskas apie IUI, IVF ir ovuliacijos stimuliacijąKonsultacija forume: klauskite kineziterapeutės (N)Imuninis nevaisingumas
Visas „Tėvų Darželio“ naujienas 
