voveryte. parašė:
Moterys, aplanko jausmai, kad vyras nebijo manęs prarasti.. Gal per stipriai įsireiškiau"bijoti prarasti", bet visiškai neliko pagarbos.. Kartu esame ilgai, per tuo…
Pas mus namie gal ne tokia situacija bet panasumu izvelgiu. Man kartais atrodo kad tos pagarbos ima trukti, nes as nebegaunu tiek pajamu kiek gaudavau budama darbe. Pvz mano pajamu uztenta sumoketi paskola ir komunalines, nes antrus metus ne kazka ir tegaunu uz vpa. Jis jauciasi lb svarbus seimoj ir kartais visai pamirsta kad ir as verta tos pagarbos. Juk nesedziu namie ant sofkutes siltai su pleduku visa diena. Tai kartais tenka priminti kad as irgi dirbu, tik mano darbas tesiasi visa para, nes prie vaiko nakti tik as keliuosi. Anksciau jis megdavo ir valgyt paruosti kazka, o po vaiko gimimo lb jau atsipalaidavo ir namie nebedaro nieko. Dar sugeba kartais kai susipykstam ir jei ta savaite esu susitarus kazkur iseit, pasakyt kad niekur neisiu, nes mat papriestaravau ponui. Tik as nepasiduodu jam ir vis primenu kad nepamirstu kad jis cia man ne tevas, o su vaiku jis privalo but tiek pat kaip as. Zodziu, su vyrais kazkas darosi kai moterys sedi namie su vaikais. Tik suprantu jus jei vyras nesileidzia i kalbas, maniskis gal irgi nelinkes kalbetis bet isklauso ir paskui matau elgesy kad pasikeite kazkas.







