Man visada visada labai baisu klausyti/skaityti/žiūrėti moterų aukų istorijas. Tų tokių savanoriškų aukų, kurios manosi padedančios vyrui alkoholikui/lošėjui/narkomanui, kuris, anot tų moterų, pražūtų be jų ir t.t, ir pan. Kurios jau n-tąjį kartą atleidžia jam fizinį/psichologinį smurtą, kurios pateisina visus jo nuklydimus, visus pykčio protrūkius, smūgius, įžeidimus ir sako, kad jos pačios buvo kaltos, pačios išprovokavo... Bet baisiausia man yra žiūrėti ne iš tos moters perspektyvos. Bala jų nematė,tai kažkokie jų (tų moterų) vaikystės kompleksai, mes nežinom, koks buvo jų gyvenimas, retai jis būna rožėm klotas, su daugybe visokių nepavydėtinų patirčių ir pan., dėl ko jos ir skuba/labai nori/ svajoja apie savo šeimą, nes mano, kad jau jos sukurs tą tobulą gražią šeimą, kokios dažniausiai pačios neturėjo. Deja, dažnu atveju tai būna tik kopija to paties pragaro išgyvento pačių praeityje dėl jų tėvų kaltės. Bet kokiu atveju, moteris pati renkasi, ar leis vyrui tampyti ją už plaukų ir ,,supras", jog pati kalta buvo, ar visgi susivoks, jog taip būti negali. Galų gale, aš neįsivaizduoju, kokia turi būti situacija, kad įpykusi turėčiau pavadinti savo vyrą ,,šūdo gabalu". Bet, tiesa, visi esame skirtingi, skirtingai valdome emocijas ir pan. Bet ką aš noriu pasakyti... Labiausiai man gaila vaikų, kurių motinos yra tos ,,aukos". Vaikų, kurie tą mato, girdi, jaučia... Kaip vaikui išgyventi tai, kad jo motina neturi savigarbos? Kaip suprasti, kodėl ji su juo gyvena? Kodėl neišeina? MOterys dar dažnai teisinasi neva neturi pinigų ir t.t., pražus be vyro ir pan., bet galiu patikinti, kad vaikams viskas atrodo ne taip - išgyventų jie ir skurdą, ir nepriteklių, kad tik nereikėtų kasdien klausyti savo tėvų barnių ir matyti, kaip žeminasi motina prieš tėvą. Vaiko neįtikins motinos žodžiai, kad ji pati buvo kalta. Vaikui - motina yra svarbiausia pasaulyje ir jis visad bus jos pusėj, ne smurtaujančio tėvo. Jam atrodys, kad jei nuo jo pabėgs, jie su mama įveiks visas kliūtis ir vaikas dėl to sunkiai supras motinos norą vėl ir vėl kęsti tėvo priklausomybes ir smurtą bet kokia forma. Šiek tiek iš savo patirties kalbu, šiek tiek iš pažįstamų gyvenimo ...