Kaip išsirinkti nėštumą prižiūrintį gydytoją?

Gydytojų patirtis rodo, kad maždaug 70 procentų besilaukiančių moterų ją ir vaikelį prižiūrėsiantį gydytoją renkasi pagal bendravimą. Vis dėlto, egzistuoja nemažai situacijų, kai derėtų įvertinti ir kitus svarbius dalykus, mat vienais atvejais nėštumą puikiai prižiūrėti gali ir mylimas šeimos gydytojas, tačiau yra ir tokių, kada prireikia akušerio-ginekologo kompetencijos. Kokiais atvejais šeimos gydytojui reikia pastiprinimo? Nėštumo priežiūros taisyklės yra aiškiai apibrėžtos sveikatos apsaugos ministro įsakyme, tačiau esminius dalykus išskiria ir paaiškina akušerė-ginekologė Reda Verbickienė.

„Būsimos mamos nėštumas turėtų būti ramus ir džiaugsmingas laukimo laikotarpis, tad yra tiesiog būtina greta savęs turėti tokį gydytoją, kuris viską suprantamai paaiškins, priims apžiūrai, kai kils nerimas. Visi žino ir supranta, kad nėštumo metu ypač padidėja jautrumas ir pradedama reaguoti į tokius dalykus, kurie įprastose situacijose galbūt net keltų šypseną. Vis dėlto – tai yra visiškai normali reakcija, į kurią gydytojas turėtų ir atitinkamai reaguoti“, – pasakoja „InMedica“ klinikos Šilainių filialo akušerė-ginekologė Reda Verbickienė.

Specialistė atsako į pagrindinius nėštukėms kylančius klausimus, susijusius su nėštumo metu prižiūrinčiais gydytojais.

Kada nėštumo metu gali prižiūrėti šeimos gydytojas, o kada jau prireikia akušerio-ginekologo?

Šeimos gydytojas gali prižiūrėti būsimą mamą ir jos vaikelį tada, kai nėštumas yra įprastas ir normalus, jei moteris neturi ankstesnės blogos patirties. Tačiau jei moteris turi didelių rizikos veiksnių, pavyzdžiui, yra turėjusi daugiau nei vieną neišnešiotą kūdikį, jai buvo atlikta cezario pjūvio ar gimdos operacija, turi gimdos anomalijų, buvo atvejų, kai pagimdytas negyvas ar apsigimęs vaikelis, yra pastojusi po apvaisinimo mėgintuvėlyje, – tokiais atvejais būtina papildoma, ne tik šeimos gydytojo priežiūra. Kvalifikuotas akušerijos-ginekologijos specialistas būtinas ir tada, jei būsimai mamai yra daugiau nei keturiasdešimt metų arba ji jaunesnė nei aštuoniolikos, jai tai daugiau nei penktasis vaikelis, serga cukralige, šlapimo takų infekcija. Tai – tik kelios pagrindinės indikacijos, apie jas plačiau papasakoti turėtų šeimos gydytojas.

Kaip dažnai gydytojas turėtų kviesti būsimą mamą apsilankyti pas jį apžiūrai?

„Pirmojo moters nėštumo metu, pas gydytoją reikėtų apsilankyti 10 kartų. Žinoma, toks standartinis vizitų skaičius taikomas, jei nėštumas yra normalus, be patologijų, kraujavimų. Nebe pirmą kartą gimdanti mama pas gydytoją gali užsukti ir 8 kartus. Tiesa, nemažai moterų mano, kad tiek 8, tiek 10 apsilankymų yra per mažai ir gydytojas neskiria pakankamai dėmesio, – šypsosi gydytoja. – Todėl praktikoje tas skaičius varijuoja priklausomai nuo būsimai mamai kylančių klausimų, jos nerimo ar tiesiog noro užsukus pasišnekėti.“

Kiek laiko gydytojas turėtų skirti nėščiajai vieno vizito metu?

Gydytoja pastebi, kad ilgiausias visada būna pats pirmasis vizitas. „Pirmasis būsimos mamytės vizitas pas gydytoją trunka maždaug pusvalandį. Vizito metu paaiškinama apie nėštumo ypatumus, ko moteris gali tikėtis, kokia turėtų būti mityba, gyvenimo būdas, kas galima, o kas ne, pavyzdžiui, paaiškinama, kad reikėtų vengti kontakto su infekcija sergančiu žmogumi, svečiuose nelankyti sergančių vaikų, papasakojama, kaip elgtis įvairiose situacijose, jei kyla temperatūra ir daug kitų dalykų. Mamoms dažnai kyla klausimų apie jų kasdienius gyvenimo procesus, pavyzdžiui, vienas dažnesnių klausimų – ar galima gerti kavą, ar saugu važiuoti dviračiu, ar galima tęsti lytinį gyvenimą, – vardija gydytoja. – Nors tokie klausimai atrodo visiškai paprasti, žinodamos atsakymą į juos, mamos jausis užtikrinčiau ir ramiau. Taip, per dieną išgerti porą puodelių kavos tikrai galima, dviračiu saugiai važiuoti, nenukrentant, taip pat galima, na, o lytinis gyvenimas – jei nėštumas yra normalus, žinoma, kad galima.“

Kitų vizitų metu įprastai turėtų būti skiriama apie 20 min. Būsima mama papasakoja, kaip jaučiasi, jai pamatuojamas kraujospūdis, pasisveriama, pamatuojamas gimdos dugno aukštis, apžiūrimos net kojos, ar jos neištinę. Tiesa, kai atliekami tyrimai, vizitai trunka kiek ilgiau.

Ką gydytojas turėtų paprašyti atsinešti pirmosios apžiūros metu?

„Būtų puiku, jei pacientė tiksliai žinotų, kada buvo jos paskutinės mėnesinės, kadangi bendru medikų susitarimu, nėštumas skaičiuojamas nuo paskutinių mėnesinių pirmos kraujavimo dienos. Taip pat gydytojui aktualu ir moters ciklo niuansai, ar turėjo ankstesnių gimdymų, koks buvo gimdymas, ar po gimdymo nekraujavo, kokio svorio gimė vaikučiai. Reikėtų susirinkti visą informaciją ir apie persirgtas ligas, ypač aktualu šlapimo takų infekcijos, cukraligė ir atliktos ginekologinės operacijos. Nereta nustembama, kad gydytojui praverčia ir informacija apie giminaičius – aktualu, ar yra sirgusių cukralige, turinčių padidintą kraujospūdį bei turinčių apsigimimą“, – vardija gydytoja.

Pasak jos, susikrauti visos krūvos ligų istorijų dažnai neprireikia tada, kai nėštumą prižiūri šeimos gydytojas, kuris pacientę pažįsta ir kartu kovojo su visomis jos ligomis bei sprendė iškilusias sveikatos problemas. Tačiau kai nėščioji kreipiasi į akušerį-ginekologą, jis neturi visiškai jokios pirminės informacijos, tad būtina atsakingai viską papasakoti ir išsiaiškinti.

Ar gydytojas privalo skirti bent kokius tyrimus?

Įstatyme yra numatyta, kad pirmo vizito metu nėščiajai turi būti nustatyta kraujo grupė ir rezus faktorius, atlikti kraujo, šlapimo tyrimai, taip pat sifilio ir žmogaus imunodeficito viruso testai. Vėliau atliekamas ir šlapimo pasėlio tyrimas.

Nuo 12 iki 14 savaitės atliekama ultragarsinė patikra, jų viso nėštumo metu turi būti dvi – antroji atliekama 18–20 nėštumo savaitę. „Ultragarsinę patikrą bent trečdalis moterų įsivaizduoja kaip reikalingą tam, kad būtų sužinota būsimo vaikelio lytis. Vis dėlto – ne tik, patikra padeda įvertinti, ar vaikelis yra sveikas, nėra apsigimimų, kurie yra nesuderinami su gyvybe, – pasakoja gydytoja. – Jos metu matuojama vaikelio sprando raukšlė, kuri leidžia nustatyti stambius apsigimimus. Jei ji storesnė, nei turėtų būti, tada atliekamas kraujo tyrimas „Prisca“, kuris yra kompensuojamas valstybės. Tiesa, nerimaujančiai pacientei visada pasiūloma ir alternatyva – pavyzdžiui, „Natera Panorama“ tyrimas, kurį atlikti galima net nuo 9 nėštumo savaitės, o jo paklaida – ypač maža, kai „Prisca“ atlikti galima nuo 11 savaitės.“

R. Verbickienės teigimu, apmaudu, tačiau tyrimų paklaida būsimoms mamoms sukelia ypač daug bereikalingo streso: „Pasitaiko atvejų, kai pacientės, kurioms nėra jokių indikacijų, kad būtina atlikti tyrimą, vis tiek jį atlieka ir ramiai besitikėdamos, kad jo rezultatai bus geri, visgi gauna nemalonią žinią. Tuomet užpuola nesuskaičiuojama daugybė emocijų: stresas, panika, neigimas... Puolama ieškoti jau alternatyvių saugių neinvazinių testų, nes, išgąsčio vedinos, imasi skaityti visą informaciją internete ir sužino, kad, pavyzdžiui, invazinių tyrimų metu, kurie taip pat galėtų padėti patikslinti ankstesnio tyrimo rezultatus, yra tikimybė, kad nubėgs vaisiaus vandenys, vaikelis gimęs blogiau miegos ir bus neramesnis ar atsitiks kitų nemalonių dalykų.“

Kad nėštumu būtų galima mėgautis, o ne nerimauti, gydytoja R. Verbickienė rekomenduoja drąsiai kreiptis į savo gydytoją, kuris gali atsakyti į bet kokius klausimus – visi jie svarbūs ir vienodai reikšmingi, galintys padėti susilaukti sveikesnio vaikelio.