Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) nėštumo metu (13)

Kartais nėščiosioms skiriamas vidaus organus apžiūrėti padedantis tyrimas – magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Ar jis saugus nėštumo metu ir ką reikėtų žinoti?

Magnetinio rezonanso tomografija: koks tai tyrimas?

MRT laikomas vienu pažangiausių, saugiausių ir tiksliausių šiuolaikinės medicinos tyrimo metodų. Jo metu sukuriamas magnetinis laukas, pasitelkiamos radijo dažnių bangos, padedančios išgauti tikslius, detalius vidaus organų bei minkštųjų audinių vaizdus.

Taikant MRT tiriami šie organai: galvos smegenys, širdis, stuburas, krūtys, pilvas, dubuo, blauzdos, čiurnos, sąnariai ir kt. MRT yra gerokai pranašesnis už kitus tyrimas tiriant minkštuosius audinius (pavyzdžiui, nugaros smegenis ar kaulų čiulpus). MRT taip pat padeda diagnozuoti onkologines ligas, įvertinti, kiek yra išplitusios metastazės, diagnozuoti išsėtinę sklerozę ir kitas ligas.

MRT taip pat gali padėti įvertinti ir nėštumą: apžiūrėti placentą, vaisiaus organus – smegenis, plaučius, pilvą ir kt.

Kada gali prireikti magnetinio rezonanso tomografijos nėštumo metu?

Gydytojas gali paskirti MRT tyrimą, jei pasireiškė ligos simptomų, kurių negalima ignoruoti ir būtinas skubus gydymas.

Taip pat MRT skiriama, jei reikia patikslinti kitų tyrimų rezultatus, tačiau dėl potencialių gresiančių komplikacijų negalima laukti, kol kūdikis gims.

Ar magnetinio rezonanso tomografija yra nėščiosioms saugus tyrimas?

Atliekant MRT nenaudojama jonizuojančioji spinduliuotė kaip, pavyzdžiui, rentgeno tyrimo ar kompiuterinės tomografijos metu. Taigi, šis tyrimas yra laikomas saugiu nėščiajai ir vaisiui.

Įprasta MRT tyrimo trukmė – 20–90 min. Jis nėra skausmingas, tyrimo metu nepažeidžiami audiniai, nekyla jokių kitų komplikacijų. Tiesa, vienu laikotarpiu buvo manoma, kad atliekant šį tyrimą didėja vaisiaus perkaitimo rizika.

Autoritetingos organizacijos, pavyzdžiui, Amerikos akušerių ir ginekologų koledžas bei Amerikos radiologijos koledžas, pateikia duomenis, jog nėščioms moterims MRT gali būti atliekama bet kurį nėštumo trimestrą. Tačiau dalis Lietuvos medikų bendruomenės dėl mokslinių tyrimų trūkumo vis tik rekomenduoja MRT geriau atlikti po 12-os nėštumo savaitės.

Jei esate arba manote, kad galite būti nėščia, prieš tyrimą apie savo padėtį būtinai informuokite gydytoją radiologą bei kitą medicininį personalą.

Ar magnetinio rezonanso tomografija gali padidinti persileidimo tikimybę?

Nemaža dalis nėštumų nutrūksta ir baigiasi persileidimu. Persileidimo priežasčių yra daugybė, o didžiausia tikimybė, kad nėštumas nutrūks, išlieka iki 12-osios nėštumo savaitės.

Tyrimų, kuriuose siekiama išsiaiškinti, ar MRT gali padidinti persileidimo tikimybę, atlikta nebuvo.

Ar magnetinio rezonanso tomografija padidina apsigimimų tikimybę?

Kiekvieno nėštumo metu išlieka apsigimimų rizika. Ji siekia maždaug 3–5 proc. Viename tyrime buvo tirta daugiau nei 1700 nėščiųjų. Visoms joms pirmąjį nėštumo trimestrą buvo atliktas MRT tyrimas. Padidėjusi apsigimimų tikimybė nebuvo nustatyta.

MRT aparatas skleidžia gana stiprų garsą, tad tyrėjai taip pat aiškinosi, ar MRT gali turėti įtakos vaisiaus klausai. Keliuose nedideliuose tyrimuose vaisiaus klausos pažeidimų dėl MRT poveikio taip pat nebuvo nustatyta.

Ar magnetinio rezonanso tomografija gali padidinti kitų nėštumo patologijų tikimybę?

Tyrimais nustatyta, kad MRT nėštumo metu neturėtų daryti įtakos vaisiaus augimui (dydžiui).

Aiškinantis, ar MRT gali padidinti kitų nėštumo komplikacijų ir problemų, pavyzdžiui, priešlaikinio gimdymo, tikimybę, taip pat dar šiek tiek trūksta papildomų tyrimų. Tačiau nėra įrodymų, kad MRT tyrimas kažkaip neigiamai nulemtų nėštumo eigą ir baigtį.

Kontrastinės medžiagos naudojimas atliekant magnetinio rezonanso tomografiją

MRT tyrimas atliekamas su kontrastine medžiaga arba be jos. Kontrastinė medžiaga kartais pagerina MRT vaizdus, tačiau nėštumo metu ji dažniausiai nenaudojama. Gydytojas radiologas sprendžia, ar kontrastinė medžiaga būtina siekiant gauti objektyvesnį atsakymą.

Magnetinio rezonanso tomografijos alternatyvos nėštumo metu

Echoskopija nėštumo metu yra bene dažniausiai pasitelkiamas vaizdo tyrimas. Šiuo atveju naudojamos tik garso bangos. Tačiau jeigu ultragarsas nepadeda gauti aiškaus atsakymo arba reikia ištirti kitas kūno dalis, kurios nepasiekiamos ultragarsu, tuomet pasitelkiamas MRT tyrimas.

O, pavyzdžiui, rentgeno tyrimai nėštumo metu nėra laikomi saugiais. Jų poveikis skiriasi priklausomai nuo tyrimo metodo: didesnės rentgeno spindulių dozės gaunamos atliekant kompiuterinės tomografijos arba branduolinės medicinos tyrimus.

Dubens ar pilvo organų kompiuterinė tomografija pirmosiomis nėštumo savaitėmis taip pat kelia pavojų. Po šio tyrimo padidėja tikimybė, kad ateityje vaikas gali susirgti vėžiu.