Nėščiasias labiausiai erzinantys komentarai

Įsivaizduok situaciją: eina per aikštę nėštukė su solidžiu pilvuku ir kabinėjasi prie praeivių. „Ar geriate vitaminus senjorams?“ – klausia ji nepažįstamos senutės. „Atsisakykite riebalų, jie jums kenkia!“ – pataria antsvorio turinčiam vyrui arba moteriai. Sakysi, absurdiška? Bet juk būtent taip aplinkiniai dažnai ir elgiasi su būsimosiomis mamytėmis...

Tu ką, nėščia?

Draugai, pažįstami ir kolegos dažnai ištaria šią frazę, kai nėštumas jau ir taip akivaizdus: matyti pilvukas, moteris ima atitinkamai rengtis. Jos gyvenime įvyksta lūžis: iki tol mėgti džinsai ir sijonai nebesueina, tenka pereiti prie suknelių arba kitų nėštukėms skirtų rūbų. Taip kardinaliai pakeisti visą savo garderobą – tai tas pats, kas pasikabinti lentelę su stambiu užrašu: „Aš laukiuosi“. Ir su prierašu smulkiom raidelėm: „Esu labai pažeidžiama ir trapi, todėl geriau veltui manęs nepykdykite“. Po to pasipila kitų klausimų lavina: „O šeimos pagausėjimas greitai? Laukiate įpėdinio?“ Kai kurioms bendrauti linkusioms moterims tai nesudaro didelių nepatogumų – jos draugiškai linksi galva ir šypsosi. Kitos linkčioja be didelio noro, o trečioms viduje viskas tiesiog kunkuliuoja iš piktumo.

Sūraus nesinori?

Stereotipų taip greitai neišrausi... Kažkodėl visi įsivaizduoja, kad kiekviena nėštukė panaši į kaprizingą aktorę, kad rytais ją nuolat pykina, o po to ji puola prie raugintų agurkų. Deja, nemažai daliai būsimųjų mamyčių toksikozė taip ir nepasireiškia, nuotaika nesvyruoja, o traukti jas gali toks maistas, apie kurį aplinkiniai nė nepagalvoja. Tačiau visiems įdomu, ar nėštukė nenori ko nors sūraus. Blogiausia tai, kad šis klausimas kartojasi nuolat, todėl ima labai erzinti – ypač tas „nelaimingąsias“, kurias rytais tikrai siaubingai pykina ir vargina nuotaikų kaita. Gal geriau tokių klausimų neuždavinėti?

Tai tau kenkia!

„Nevalgyk citrusinių vaisių, vaikutis bus alergiškas“, „Pyragėlių ir torčiukų tau negalima – mažylis nutuks, negalėsi pagimdyti“, „Nė negalvok šokti. Juk nenori, kad kūdikis gimtų anksčiau laiko?“ O juk kiekvieną nėštukę prižiūri gydytojas, kiekviena iš jų taip pat sugeba protauti. Ji pati žino, kas jai kenksminga. O jeigu būsimoji mamytė valgo ką nors tikrai labai kaloringa, geria gazuotus gėrimus ir valandų valandas kalba mobiliuoju telefonu, nejaugi aplinkiniai tikrai tikisi, kad sugebės „atvesti į protą“? Vargu ar pavyktų. Tą patį ji tikrai girdi ir iš savo gydytojo, ir iš mamos, ir iš vyro.

Tau būtina valgyti varškę

Toks įspūdis, kad pasaulis kraustosi iš proto. Netrūksta patarėjų, kurie nurodinėja būsimajai mamytei, kaip jai reikėtų elgtis, kur eiti, į ką žiūrėti ir ką valgyti. „Valgyk daugiau varškės, tau reikia kalcio“, – tai frazė, kurią iš aplinkinių girdi dauguma nėštukių. O kas, jeigu varškę jos valgo ir taip? Kas, jeigu dėl kokios nors priežasties varškės jos valgyti negali, tad turi gerti kalcio papildus? Kas, jeigu kalkėja placenta, tad valgyti varškę netgi draudžiama? Aplinkiniai viso to nežino, tad negaili patarimų.

O gimdyti nebijai?

Kas per klausimas? Atrodytų, kad nėštukei ir taip per lengva gyventi, tad tiesiog būtina priminti, kas jos laukia, pagąsdinti, o po gimdymo palaikyti ir sakyti: „Na, matai, juk buvo ne taip jau ir baisu“. Užduoti tokį klausimą – tai tas pats, kas konstatuoti, kad skaudės, teks kentėti, bus baisu.

Ko laukiame?

Anksčiau, kai nėštukių ultragarsu dar netyrė, jų klausinėdavo: „O jūs labiau norite susilaukti berniuko ar mergaitės?“ „Tikriausiai vyras labiau nori berniuko?“ Šiandien, kai lytį jau galima nustatyti, dažniau pasigirsta klausimas: „O kas gims?“ Vis dėlto kai kurie tėveliai nenori žinoti to iš anksto, tad dar prieš tyrimus ultragarsu apie tai įspėja gydytoją (tyrimai, beje, ne visada būna tikslūs). Panašūs klausimai erzina tiek staigmenos laukiančius tėvelius, tiek tuo, kurie jau žino, ko sulauks.

Kaip pavadinsite?

Kai kurios būsimosios mamytės iš anksto žino, kokį vardą duos berniukui arba mergaitei, ir noriai pasidalina savo idėjomis su aplinkiniais. Kitos gi nori viską laikyti paslaptyje. O dar kitos – iki pat gimdymo apie tai net negalvoja – joms svarbiau, kad vaikutis gimtų sveikas. Vardas joms – antraeilis dalykas.

Kada gimdysi?

Keisčiausia tai, kad šį klausimą po kelis kartus užduoda tie patys žmonės. Kodėl? Iš tikrųjų atsakymas jiems net neįdomus. Frazė yra visiškai bereikšmė, tačiau nėštukės priverstos atsakinėti: „Anot gydytojų – tada ir tada, pagal mano paskaičiavimus – anksčiau“. O po kelių dienų viskas iš naujo: „Jau greitai, taip?“

Nieko nepirk iš anksto!

Jau XXI amžius, tačiau kas kiek, tuoj pat prisimenam prietarus: „Nesikirpk plaukų – vaikutis gims anksčiau laiko“, arba „Nemegzk ir nenerk vąšeliu – apsisuks virkštelė“. Iki šiol daugelis įsitikinę, kad ir būtiniausių daiktų mažyliui pirkti iš anksto negalima. Patarimas, deja, netgi labai nepraktiškas ir nelogiškas. O kada pirkti? Kai išeisi iš gimdymo namų? O mažylį nuogutėlį vežtis? Ar geriau viską palikti vyrui ir artimiesiems, tikintis, kad jie atspės, kas tau patinka, ir išrinks viską pagal tavo skonį? Juk nepirksi, kas papuola...

Ar maitinsi krūtimi?

Apie vietas, kurias dengia rūbai, priimta kalbėti patyliukais. Mes juk neklausiame savo draugių viešoje vietoje, ar jos neserga pienlige. Tačiau su nėštukėm viskas kitaip. Savo pilvuku jos įrodo visam pasauliui, kad „tuo“ užsiėmė, vadinasi, gėdintis daugiau nebėra kuo, galima jų klausinėti, ar maitins krūtimi, kaip tam ruošia spenelius, ir tikėtis atviro atsakymo. Juk slėpti ką nors nuo visų yra taip nepadoru!..