Prastas apetitas nėštumo metu: kada normalu, kada – problema?

Prostock-studio | Shutterstock.com

Apetito praradimas nėštumo metu – ne toks jau ir retas reiškinys. Apetito sutrikimais nėštumo metu, ypač pirmąjį trimestrą, skundžiasi daugelis moterų, kai kurioms apetito sutrikimai išlieka ir iki pat nėštumo pabaigos.

Kartais tiesiog nesinori vienos ar kitos rūšies maisto, kartais galite jausti alkį, bet sunku prisiversti valgyti. Taigi dėl kokių priežasčių prarandamas apetitas? Ar tai gali pakenkti nėščiajai ir vaisiui? Kaip elgtis ir kada derėtų kreiptis į gydytojus?

Kodėl nėštumo metu prarandamas apetitas?

Nėštumo metu organizme vyksta daugybė pokyčių, taigi natūralu, kad apetitas vienu metu gali sumažėti, o vėliau, medžiagų poreikiui išaugus, – gerokai padidėti.

Praradus apetitą dažnai apskritai nesinori jokio maisto, o apetito praradimas dažniausiai siejamas su keliais veiksniais, kuriuos ir aptarsime.

Pykinimas ir vėmimas

Rytinis pykinimas ir vėmimas – vieni dažniausiai pasitaikančių nėštumo, ypač pirmąjį trimestrą, negalavimų. Tačiau pykinti gali iki pat gimdymo dienos. Pykinimas ir vėmimas keičia maisto vartojimo įpročius, dažnai atsiliepia apetitui. Moksliniame tyrime nustatyta, kad 70 proc. moterų, nėštumo metu patyrusių stiprų pykinimą ir vėmimą, teigė, kad jų apetitas ir suvartojamo maisto kiekis gerokai sumažėjo.

Jei apetitą praradote dėl pykinimo ir vėmimo, stenkitės vengti aštraus ir riebaus maisto, gerkite daugiau skysčių tarp valgymų, valgykite mažomis porcijomis bei dažniau nei įprastai. Dauguma nėščiųjų geriau toleruoja sausus, sūrius užkandžius, pavyzdžiui, krekerius, taip pat lengvai virškinamą neriebią mėsą, pavyzdžiui, keptą vištos krūtinėlę.

Psichikos sveikatos sutrikimai

Apetito sutrikimus gali lemti psichikos sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, nerimas arba depresija. Dėl įvairių fizinių ir biocheminių pokyčių nėščiąsias dažniau kamuoja psichikos sveikatos problemos. Depresija gali lemti ir pakitusius valgymo įpročius, įskaitant apetito ir tam tikrų produktų vartojimo sumažėjimą.

Be to, depresija nėštumo metu gali sukelti norą valgyti nevisavertį, nesveiką maistą, tad nėščiajai gali trūkti svarbiausių medžiagų – folio rūgšties, riebiųjų rūgščių, geležies, cinko ir kt. Tai gali neigiamai paveikti tiek nėščiosios, tiek vaisiaus sveikatą.

Vaistų vartojimas

Tam tikri vaistai, kuriuos saugu vartoti nėštumo metu, gali sukelti šalutinį poveikį – apetito sumažėjimą. Vieni jų – antidepresantai, skirti mažinti depresijos ir nerimo simptomus. Be to, apetitą slopinantiems medikamentams priskiriami ir olanzapinas bei buprenorfinas.

Valgymo sutrikimai

Kai kurioms nėščiosioms gali pasireikšti valgymo sutrikimai, įskaitant anoreksiją ir bulimiją. Ekspertai apskaičiavo, kad netaisyklingai maitinasi 0,6–27,8 proc. nėščiųjų.

Valgymo sutrikimai gali lemti sumažėjusį apetitą, svorio padidėjimo fobiją, dėl to natūraliai suvartojama mažiau maisto.

Jei esate nėščia ir jus vargina valgymo sutrikimai, būtinai kreipkitės į gydytojus.

Kitos apetito nėštumo metu sutrikimų priežastys

Nėščiosios apetitą gali prarasti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl vėžinių susirgimų, rėmens, Adisono ligos ir kt.

Apetito sutrikimus gali lemti ir stiprus stresas.

Be to, apetito sutrikimus gali lemti pakitę skonio ir kvapo pojūčiai, vitamino B12, geležies ir kai kurių kitų maistingų medžiagų trūkumas.

Prastas apetitas nėštumo metu: ką daryti?

Pirmenybę teikite tik tam tikriems maisto produktams

Jei negalite valgyti visko, pirmenybę teikite maisto produktams, kuriuos mėgstate, nuo kurių nepykina ir t. t. Tai padės užtikrinti reikiamą maisto medžiagų kiekį tiek jums, tiek augančiam vaisiui.

Rinkitės lengvai paruošiamą, sotų ir skrandžio neapsunkinantį maistą.

• Užkandžius, patiekalus, kuriuose gausu baltymų: kietai virtus kiaušinius, graikišką jogurtą, keptus avinžirnius, įvairių rūšių sūrį, vištieną, kalakutieną, kumpį ir kt.
• Daržoves, kuriose gausu vertingų maistinių medžiagų, o ypač skaidulų: saldžiąsias bulves, šparagines pupeles, morkas, špinatus ir kt.
• Saldžius maistingus užkandžius: šviežias uogas, džiovintus vaisius, pieno produktus, pavyzdžiui, saldų varškės sūrį.
• Grūdų produktus: ruduosius ryžius, viso grūdo makaronus ir kt.
• Bulvių patiekalus: be riebalų keptas bulvytes, košę.

Kiti problemos sprendimo būdai

Jei apetitą praradote dėl varginančio pykinimo ir vėmimo, pabandykite valgyti mažomis porcijomis, venkite aštraus ir riebaus maisto (dėl pastarojo kyla rūgštys), taip pat į racioną įtraukite vitamino B1 turinčių produktų. Tinka ir imbieriniai sausainiai, imbierinė arbata (tik būtinai – nedideliais kiekiais).

Jei apetitą nėščioji prarado dėl maistinių medžiagų trūkumo, reikia atlikti tyrimus ir nustatyti, kokių konkrečiai vitaminų ir mikroelementų organizme trūksta, ir vartoti gydytojo skirtus maisto papildus, padedančius atkurti trūkstamų medžiagų kiekį.

Apetito praradimas nėštumo metu: kada reikėtų sunerimti?

Jei apetito nėra tik retkarčiais arba jei tam tikru metu nenorite konkretaus maisto, neverta nerimauti. Trumpalaikis apetito praradimas neturėtų sukelti didelio tam tikrų maistinių medžiagų trūkumo, ypač jei valgote maistingus produktus, o svoris po truputį auga.

Tačiau jei nuolat nevalgote pusryčių, pietų ar vakarienės, apetitą praradote ilgiau nei parai ir per ją nieko nevalgėte, reikėtų pasitarti su specialistais. Tokiu atveju tiek nėščiajai, tiek vaisiui gali pradėti trūkti svarbiausių maistinių medžiagų. Norint, kad vaisius vystytųsi sklandžiai, su maistu (prireikus – ir vartojant maisto papildus nėštumo metu) būtina gauti visų vitaminų ir mikroelementų.

Prastas apetitas nėštumo metu siejamas su:

• vaisiaus augimo sutrikimais;
• mažu naujagimio svoriu;
• nėščiosios svorio kritimu;
• nėščiųjų anemija;
• priešlaikiniu gimdymu;
• menkesniais vaiko intelektiniais gebėjimais ir elgesio problemomis ateityje.

Taigi apetito sutrikimai būdingi nėštumo pradžioje. Jei apetitą praradote ilgam ir pradėjo kristi svoris, būtinai kreipkitės į gydytojus.