2013.11.20 15:15 (prieš 12 m.)
o aš maitinau tik iki 3mėn. Kankinaus, kol išmokom, kol įsivažiavom (problematiški speneliai, bet buvau labai užsispyrus).. Verkiau, kai sumažėdavo. Džiaugdavaus, kai užtekdavo. O po 3mėn - bac ir sukvailiojo hormonai, dėl kurių turėjau gert vaistus pusę metų ir nutraukt maitinimą. Per ašaras tada kelio nemačiau. Bet.. yra kaip yra. Mergaitė mano užaugo taip pat, kaip ir visi kiti vaikai, serga tikrai mažiau nei kai kurie maitinami ir ryšys tarp mūsų tikrai yra.
Aš, pavyzdžiui, už maitinimą. Bet kartais būna visokių priežasčių. O ir giminėj turiu pavyzdžių, kai mama, gimus vaikui, specialiai nutraukė pieno gamybą. Ir pykau tada, ir nervas ėmė, kad neatsakingai elgiasi. Bet.. išsakiau gal tik porą kartų ir labai taktiškai. Galų gale žmogus gal turi savo priežasčių. Kaip skiriasi požiūris į auklėjimą, taip skiriasi ir požiūris i maitinimą. Auklėjam irgi visi skirtingai. Dar klausimas, kad geriau - ar maitinanti ir tuo nesidžiaugianti mama, ar nemaitinanti, bet užsiimanti su vaiku ir skirianti jam daug dėmesio bei meilės.