2014.11.18 23:50 (prieš 11 m.)
Kai buvau maža, mudvi su pussesere slapta užsidėjom senelės skrybėlę. Iš tiesų ten buvo daug skrybėlių viena į kitą sumautų, tik mes to nesupratom, nes ten buvo prieblanda ir visa tai darėm slapta. Kai išgirdom senelę ateinant greit puolėm nuiminėt skrybėlę nuo mano galvos. Imam vieną, o dar lieka, imam kitą, ir dar lieka. Man buvo striokio, o pussesere leipo juokais.
Vėlgi iš vaikystės. Mano pusbrolis, labai gražus berniukas buvo, o aš tokia šiaip sau. Jis kartą prisiklausęs suaugusių šnekų maivosi prieš mane ir sako: "aš labai gražus: riesytė nosta, pulytes luptos" (nosyte riesta, lupytes putlios). As leipau juokais. O jis isižeide ir dar karta pakartojo, lyg patvirtindamas, kad jis tikrai gražus, o tada supratęs ką pasakė pats juokėsi iki ašarų.