10 mėnesių kūdikis

Šiuo metu kūdikis, nors dar nekalba, yra labai imlus kalbai. Kalbėkitės su juo, kaip kalbėtumėtės su bet kokiu pašnekovu, reaguokite į jo skleidžiamus garsus, juos kartais pakartokite, tačiau stenkitės vartoti vis mažiau kūdikiškos kalbos žodelių, tuomet vaiko kalba tobulės sparčiau.

Pirmieji sąmoningi žodžiai

Kūdikis jau kūrį laiką skleidžia įvairius garsus, pakartoja tėvų jam sakomus dviskiemenius žodžius, tačiau dažniausiai nesąmoningai, nesusiejant su konkrečiu daiktu ar žmogumi.

Pavyzdžiui, nuolat girdėdamas „mama“, kūdikis šį (ar panašiai skambantį) žodį gali pakartoti užsiimdamas visai nesusijusia veikla.

Netrukus kūdikis žodžius pradės kartoti sąmoningai ir išgirsite ne tik nesąmoningą kartojimą, bet išsvajotą kreipimąsi „mama“ žiūrint tiesiai jums į akis.

Kalbėkite su kūdikiu suaugusiųjų kalba

Dviskiemenius, kūdikiškus garsus po truputį pakeis suaugusiųjų kalba.

Kalbėtis su kūdikiu jo kalba yra smagu ir patogu, tačiau būtinai kartokite ne tik kūdikio tariamus garsus, bet ir normalius žodžius. Girdėdamas taisyklingą suaugusiųjų kalbą kūdikis sparčiau tobulės ir neįstrings vien dviskiemenių garsų stadijoje.

Pavyzdžiui, jei jau suprantate keletą jo tariamų žodžių – kartokite ne tik juos, bet ir normalius žodžius. Jei kūdikis sako „niam niam“, patvirtinkite, kad jį suprantate ir pasakykite trumpą, paprastą, bet taisyklingą sakinį: „Taip, niam niam. Valgysime jogurtą. Skanus jogurtas.“

Kūdikis seka tėvų žvilgsnį

Kūdikiai nuo pat pirmųjų dienų ima reaguoti į tėvus, o augant ir tobulėjant jų bendravimas tampa vis subtilesniu.

10-11 mėnesių kūdikiai taip įpratę mokytis iš tėvų, kad jie ima sekti tėvų žvilgsnį (be jokio dėmesio atkreipimo balsu ar parodymo pirštu). Pavyzdžiui, jeigu užsižiūrėsite pro langą, kūdikis pastebės, susidomės ir taip pat stengsis pastebėti tai, kas sudomino jus.

Kūdikiui pradėjus sekti jūsų žvilgsnį ir įsižiūrėjus į konkretų objektą, būtinai jį garsiai įvardinkite. Vaikas ne tik lavins pastabumą, koncentraciją, bet ir girdės naujus žodžius.