GyvenantiPuikiai parašė:
Pritariu. Niekada nesuprasiu patyčių iš kitų. Kai neesi pakankamai subrendęs protu, tai ir nesupranti, kad bet kokios patyčios yra patyčios ir jų išvis neturėtų bū…
Krikščioniškos datos paprasčiausiai yra adaptuotos iš daug archaiškesnių, pagoniškų, susijusių su gamtos ritmais, ir dėl to universalių per visą Europą bent jau (geografiškai švenčiami tie patys natūralūs metų ritmo įvykiai - saulėgrįžos ir t.t.). Dėl to visos krikščioniškos šventės sutapo ir asimiliavosi su senųjų tikėjimų apeigomis (velykų kiaušiniai tikrai NIEKUO su Kristaus prisikėlimu nesusiję
ir t.t. )
Šventų raštų interpretavimas pažodžiui yra labai primityvus ir veda į labai primityvius rezultatus. Negalima mitų ir pamokančių rašinėlių kaupinio priimti kaip mokslinio veikalo, ir rakinėti ten detalių tikslumo.
Mano asmeniškai požiūrio grandinė yra tokia - bažnyčią niekinu kaip instituciją, pridariusią daug blogio, raštai man neįdomūs, nes mes turime ir savų protėvių išmintį, turime savas istorijas, pamokymus, sakmes, dainas ir dievų reikšmes, apeigas - galim apsieiti be hebrajų - arabų iš dykumų dulkių, kurie ir kultūriškai mums didžiai netiko ir netinka - pvz lietuviai moteris daug labiau gerbė ir vertino ir t.t. tiesiog tai yra ne mūsų, o primesta, atvežta, moralinės kultūros tradicija, apsimetusi kažkokio dirbtinio pranašumo ir elito karūna (patys neužsidėjo yos karūnos, čia jau romėnai padarė "paslaugą", steigdami savo imperiją su vienu iš įrankių), ir pasiskelbusi savo misija "nešti Dievo žodį". Europoje dar nieko, o kitur pasaulyje tai sukėlė tragiškas destrukcines pasekmes - krikščionybė išnaikino daugybę mažesnių kultūrų, ir už tai aš jos nekenčiu, kaip reiškinio.
Įvairiausios atšakos yra visdar iškrypusios kiekviena savaip iki šiol. Pažiūrėkit kaip Lietuvos ortodoksai vartosi iš šūdo dabar. Graudu žiūrėt, tiesiog norisi patapšnot per nugarą jiems.
Asmeninis tikėjimas dievu ar dievais ar tiesiog žmogaus dvasia ir pan - visai kitas dalykas. Jis yra asmeninis kiekvieno reikalas ir atskiras nuo aukščiau aprašytos bažnyčios/krikščionybės problemos.
Kai (daugelis) nežino tikros istorijos, nesuveda galų ir tiesiog eina bsžnyčion iš inercijos - tai dar nieko. Aš, deja, pasidomėjau - ir dabar žinant, ką žinau, ten eit būtų jau visiškas iškrypimas. Kas dar ironiškiau - kunigai yra teologijos "mokslininkai", jie ŽINO, ir jie vistiek pasirinko būti to dalimi, tęsto ir prisidėti. Nežinau ar pagausit, kelių sluoksnių tai yra duobė, ir kaip labai blogai viskas - bet pabandžiau truputį apibūdint.