2014.10.29 13:56 (prieš 11 m.)
Darželį lankiau tarybų laikais, tai tekdavo patirti patyčių. Ir dabar galvoju, kur tuo metu auklėtojos būdavo, kad nematė kas darosi. O mokykloje tai viskas buvo gerai. Turejome labai gerą pradinių klasių mokytoją, kuri tik išgirdusi, kad kuris vaikas pasityčioja iš kito, tai viešai, bet subtiliai jį sugėdindavo. Pvz aš buvau apvaloka ir dar raudonplaukė, kažkas iš berniukų ant manęs pasakė "ryža", tai mokytoja pareikalavo, kad berniukas pasakytų, ką reiškia tas "ryža", paminėjo kad plaukai yra kaštoniniai ir labai gražūs ir šiaip, kad niekas nepasirenka savo plaukų spalvos. Žodžiu raudonavo prieš visą klasę. Šiaip ši mokytoja išugdė visai klasei nepakantumą patyčioms, vėliau patys vieni kitus drausmindavome, jei kam kokia netinkama frazė išsprūsdavo. Šiuo keliu visi ėjome ir iki mokyklos baigimo, nors klasėje buvo tikrai "kitokių" vaikų.
Manau nepakantumas patyčioms turi prasidėti dar šeimoje, o mokykla ir visuomenė turi šį procesą tęsti.
Augau tikrai ne idealioje šeimoje, buvo ir smurto ir pykčių ir kitų blogų dalykų, bet tyčiotis iš kitų, buvo netoleruotinas dalykas, na aš to ir nedariau, tiesiog man tai buvo nesuprantama.