Lūšiukė parašė:
Manau trūksta ne tik mokytojams, bet ir tėvams įgūdžių susidūrus su tokia bėda.
Marsiete parašė:
išaiškinti ir prisibelsti į besityčiojančio vaiko širdį yra didelis ir sunkus darbas, kurio niekas nenori daryti.
Nė neketinu visko suversti specialistams. Jei tuo rūpinasi tik socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai, bet namuose nėra tam skiriama nei laiko, nei dėmesio ir prie to neprisideda tėvai - tikrai taip, kaži ar kas nors keisis... ne tik "skriaudžiamųjų" adresu, bet ir "skriaudžiančiųjų". Su pastaraisiais šeimose gal net dar labiau reikia dirbti. Labiausiai gaila, kad kartais tėvai užmerkia akis, ypač jei vaikas elgiasi negatyviai: "mano vaikas taip tikrai nedaro", "na ir gerai, maladiec bachūras", "manau tas kitas vaikas pats prisiprašė ir pan." Arba tėvai priima informaciją, o nusikaltusį vaiką tiesiog baudžia, taip skatindami tik dar didesnį pykti ir agresiją prieš jį paskundusius. Teisingas kelias kaip prieiti prie skriaudėjo - labai sudėtingas ir sunkus. Bet jei iš tiesų myli savo vaiką, gal gi nepritrūksi kantrybės, laiko, jėgų ir MEILĖS belstis tol, kol bus atidaryta... Tik bėda ta, kad tėvams įskiepyti bet ką yra daug sunkiau nei vaikams... Nes jie gi suaugę, protingi ir atsakingi - ar teko matyti kitaip manančių?


nė viena iš jūsų to neturėjo omeny
Čia aš save gyniau - nes prieš tai postuose nusistebėjau kaip gali mokyklos bendruomenei būti viskas dzin.... O gali... Nes būna, kad ir tėvams (kurių meilė SAVO vaikui turėtų būti pati didžiausia) būna dzin





