Tildė parašė:
Dėkui už palaikymą, bet progesteronas mažas. Jau ir antrą kartą, 16 savaitę buvau berniuko netekus
Aš irigi šį kartą nulėkiau pas ginę tikėdamasi prg tyrimo, nes irgi buvau prisiskaičiusi, kad išrašo duphaston ir padeda, bet daktarė nieko neskyrė nei tyrimų nei vaistų, o sakė laukti, deja baigėsi blogai.. Gal nuo daktarų dar daug kas priklauso.. dauguma nenori kištis į likimą.. Bet matyt, gal kai pačios neturėjo asmeninės patirties persileisdamos irgi nesupranta, kaip psichologiškai yra sunku kiekvienai laukti ir nieko nedaryti..
Paul123 parašė:
Tai jau taip... Per kiek laiko ivyko abu persileidimai? Sirgote gal? As vis ieskau priezasciu, bet bandau grizti i gyvenima, darbus, buiti...
Mano istorija tokia, kad metus negalėjau pastoti, pradėjau ieškoti priežasties, spermogramos tyrimas parodė astenospermoja (per mažai judrūs), tačiau nesustojom bandę, nors jau buvau pradėjusi domėtis IUI/IVF.. Po 4 mėn. pastojau, įtariau pakankamai greit, dar likus sav. iki mėnesinių (nes labai buvo silpna ir mieguistumas didelis), bet vis nenustojo mausti pilvo, skaičiavau, kaip 5 sav nėštumo,hcg buvo mažokas, nuėjau pas ginę, nieko nematė, po vizito vis daugiau tepė, skausmai didėjo apie 6,5 sav. persileidau. Visa tai vyko 2017 m. vasario gale. 3 mėn. daktarė rekomendavo padaryti pertrauka ir tada bandyti vėl, taip ir darėm. Bet po pirmo persileidimo sutriko ciklas, labai ilgai neatsistatė, anksčiau buvo pastoviai 29 CD,o pradėjo svyruoti 30-37 CD. Kaip tik prieš šventes vyrui sakiau, kad po naujų gal reiktų pakartoti tyrimus. Paskutinės mm buvo gruodžio 11 d., sausį vėl apleido jėgos, pasidariau NT ir bam dvi ryškios juostelės. Šokinėjau iš laimės! Jaučiausi gerai, buvo dauguma nėštumo požymių (tik nepykino), abu tikėjom, kad šį kart viskas bus gerai. Pradėjau nervuotis tik tada, kai pirmojo vizito metu ginė per echo patvirtino, kaip 4 sav., o aš skaičiavau jau 5,5 sav. Nesupratau kodėl nesutampa, pradėjau įtarti gal vėl blogai vystosi todėl neatitinka dydis savaičių..Galvojau palauksiu pora sav, tada kartosiu echo. Peršalau (sloga, gerklė), laikėsi 37,3 temperatura, tikrai daug gulėjau, natūraliai bandžiau gydytis peršalimą, kad tik nepakenkti vaisiui. Tada pradėjo tepti, bet nežymiai, pirmom dienom daugiau tepė po šlapinimosi, buvo tamsios išskytos, kaip siūlai tokie.. Raminau save, kad tai senas gimdos kraujas (nors man ir nesutapo su sekančiomis mm). Visgi nenusiraminau ir tepimas po truputi didejo, negalėjau gulėti nieko nedarydama, nuėjau pas gine. Deja ji neskyrė jokių tyrimų nei vaistų. Iš jos ilgų tylėjimo pauzių echo metu supratau, kad nėra viskas gerai. Jos žodžiai buvo "aš tavęs nenuraminsiu, beet ir negązdinsiu"- tas jai nepavyko deja..Vėlgi nesutapo mano skaičiavimai ir echo. Pagal mane buvo virš 7 sav, echo rodė kaip 6sav. ir iš pradžių galvojo, kad puslytė tuščia, nematė embriono, bet po to lyg ir pamatė. Bandė suteikt vilties, kad per 1-2sav gali viskas pasikeisti į gerąją pusę. Deja pradėjau nervuotis, mano pačios sveikata blogėjo, prasidėjo lėtinis sinusitas, temperatūra virš 38, pradėjau gerti antibijotikus, temperatūra mušiau su ibuprofenu (daktarė sakė jo negalima tik paskutiniais nėštumo mėnesiais) ir dar tą pačia naktį pradėjau gausiai kraujuoti. Nuo pirmų tepliojimų iki persileidimo užtruk kažkur apie 5-6 d. Šiandiena 6 diena, kaip kraujuoju, jau mažėja, bet pilvo spazmai/skausmai labai smarkūs.. pirmomis dienomis gėriau per parą 3-4 tabletes nuskausminamųjų.Dabar vis dar išgeriu po vieną,kad nesikankinti :/ Laukiu kol praeis, eisiu pasitikrinti ar pilnai išsivalė.
Priežastys persileidimo: konkretaus atsakymo neradau.. Po pirmojo persileidimo dariausi hormonų tyrimus - buvo geri, chlamidijų irgi nerasta, citomegalo virusą irgi atmetėm, žodžiu su gimdos flora viskas ok. Daktarės reziumė buvo, gal vis dar nepakankamai kokybiška vyro sperma, o gal tiesiog vis dar ne laikas. Pirmas pastojimas suteikė vilties susilaukti natūraliu būdu, tačiau labai ilgai išgyvenau, niekados nesupratau, kas tai yra per depresija, bet neradau paguodos nei darbuose, nei buityje, prarado vertę namai, net atitolau nuo šeimos ir draugų. Atsistačiau išvykusi atostogų ir tuo metu viską išsipasakojusi vyrui...Dėl ko antrą kartą pastojus pradėjo tepti,daktarė echo metu nerado priežasties. Manau ir mano susirgimas turėjo įtakos, beet jaučiu, kad yra dar kažkas.. ne vien tai.. Bandysiu ieškoti specialistės, kuri padėtų išsiaiškinti ir susilaukti sėkmingai leliuko
Štai kokia mano 3 metų istorija, gal kažkas ras panašumų, gal kažką paguos, nes jūs tikrai ne vienos panašaus likimo. Svarbiausia neprarasti vilties, kad visos istorijos anksčiau ar vėliau baigtųsi laimingai ;)









