Sveikos, merginos,
Galbūt Jūs padėsite susidėlioti mintis galvoje. Trumpai situacija tokia: per metus turėjau du persileidimus - vienas savaiminis, kitas - abrazija. Abu apie 8-9 savaitę. Širdies nė vienu atveju dar nebuvo girdėti. Antrąkart gėriau aspiriną. Dabar išsityriau dėl AFS bazinius rodiklius, kariotipų ne. Taip pat pasidariau skydliaukės tyrimus, viskas ok. Pagal genetikę, kadangi pirminiai AFS tyrimai geri, giliau ji eiti nerekomenduoja. Jokių rizikos faktorių nei pas mane, nei pas vyrą nėra, abiem taip pat dar nėra ir 30. Tad jos patarimas - atsipalaiduoti ir viskas turi būti gerai. Pastojus prašyti, kad prižiūrintis ginekologas išrašytų duphastoną, nes ji mano, kad problema su proregesteronu. Vis dėlto pirmąjį kartą jis buvo tikrintas ir buvo geras, tad palaikančių niekas neišrašė (genetikės teigimu vis tiek galima būtų), o persileidimas vis tiek įvyko. Antrą kartą dėl karantino tyrimas nebuvo padarytas, nuėjusi iškart sužinojau, kad tiesiog nesivysto. Taip pat genetikė neigiamai žiūri į aspirino vartojimą, mane prižiūrėjęs gydytojas - atvirkščiai. Žodžiu, esu dabar pasimetusi - ar dar bandyti kažkur tirtis, ieškoti kitų gydytojų? O gal tikrai tiesiog atsipalaiduoti ir galvoti, kad viskas bus gerai? Baisu galvoti, kad gal ne viską padariau, ką galėjau, bet su medicina neturiu jokio išvis ryšio ir norėčiau tiesiog atsiduoti į gydytojų rankas, tačiau visuomet susiduriu tik su visišku neapibrėžtumu, labai skirtingomis nuomonėmis. Gal kas patars ką iš savo patirties?
Dėkui!







