2014.02.11 11:23 (prieš 12 m.)
Karallaite parašė:
Nu bet ir keista tu
šneki,kaip ne apie savo vaika,gi čia tavo kunas ir kraujas!Kaip gali būti šlykštu,kai ištraukia tavo angelėli ir padeda ant krutinės??či…
Na, butent tas momentas kai uzdejo leliuka ant manes, man nebuvo pats paciausias. Nezinau, gal del to, kad gimdymas sunkus buvo, gal del to kad vos uzgimusi skubiai atjunge nuo manes ir staigiai atsiurbinejo, gal del to, kad gavau 4ta epiduro doze siuvimui (mano nuomones del jo nieks neklause, o as dar truputi sunkiau aplinkoj gaudziausi del nuovargio.. pilnai sprendziau tik del pirmos dozes ir pacio durio, paskui situacija diktavo savo). As suneli jau atgavau apvalyta, visas geltonas buvo, nes oda nuo vandenu nusidaze, pedutes ir delniukai su atbrizgusia oda. Mama kai paziurejo nuotraukas is gimdyklos, sake "vaikas kaip kokio menesio ar dvieju" - grazus, apvalia galva ir didelem akim.... pirmas kelias minutes kazkoks abejingumas buvo, tarsi sunku suvokti, kad cia mano vaikas.. net kiek sudvejojau ar tikrai turiu motiniska instinkta.
Dar kuri laika buvo kazkaip keista, nemoku paaiskint to jausmo.
Paskui kazkas kazkur susijunge teisingai.. vaikutis toks mielas mielas sirdziai pasidare, man labai pakilo nuotaika, jegu atsirado tiek, kad buvau pasiruosus dar viena is karto gimdyti
nuovargis sugrizo tik kita para, kai nei koju nei pilvo raumenys is nuovargio nenorejo klausyti.
O jau bunant palatoj, kiekvienas sunaus verktelejimas man sirdi plese.. kai per vizitacijas apziurint vaikas stipriai verkt pradedavo, as skraidyt ismokdavau - pora sekundziu ir as prie vaiko
nors taip tai ir vyro pagalbos keliantis reikejo, ir vaiksciot sunku, ir atsistojus bei stovint akyse temt pradedavo.. bet kai vaikui kas ne taip - galejau ir galiu viska. Va tai yra motinisko instinkto galia...