Visoms esamoms ir busimoms mamytems dekoju uz Jusu isgyvenimus ir uz tai, kad kalbat.
Pati buvau didziausia svajokle, pastojus po pirmo bandymo, pirmaji trimestra skraidziau ant debesu, kadangi neturejau jokiu nemaloniu nestumo pozymiu, savijauta puiki, o tyrimai visuomet buvo kuo puikiaisi, sulaukusi 16 nestumo savaites buvau labai drasi pasisakyti visiems draugams, veliau darbe kolegoms apie tai, kad uz keliu menesiu iseisiu is darbo ir busiu pirma karta mama.
18 sav. 2 d. iskart po atostogu vykau pas ginekologe, jog apziuretu, taip pat nustatytu lyti. Trumpai pakalbejus, nekantravau atsigulti echoskopui ir pamatyti savo maziuka. Daktares ilgas zvilgsnis i ekrana, veliau gilus atodusis ir apgailestavimas. I ekrana taip ir neteko paziureti, nestumas nustojo vystytis 15 savaite, 3 savaites buvau pati laimingiausia moteris pasaulyje, tikedamasi neuzilgo pajusti judesius, net nenumanydama, kad ta laikotarpi manyje plaka tik viena sirdis. Pasaulis griuvo, apeme sokas, veliau isterija, gailestis, gedulas, savigrauza, viskas apsivijo mane per kelias akimirkas. Jau uz pusvalandzio gulejau palatoje, dar po keliu akimirku geriau skatinamuosius. Kaukem su vyru is skausmo kaip vilkai, milijonas neatsakytu klausimu draske musu sirdis, galiu pasakyti, jog visa valymo medikamentais procedura buvo tokia neskausminga, nes moralinis skausmas buvo uz viska stipresnis.
Praejo kuris laikas.
Siai dienai esu pasiruosusi kitam nestumui, su vyru pripazinome, kad musu meile dar stipresne nei pries tai, tik vienas kito pagalba grizom i realybe. Dabar baisiausia, kad tai nepasikartotu, taciau uz viska skaudziausia sau pripazinti, kad niekada nebebus tokio ramaus ir dziugaus laukimo, skraidymo ant debesu, nes teks skaiciuoti kiekviena diena, tiketis kad kitas vaikelis vis dar gyvuoja manyje, kadangi be jokiu simptomu gali ir 3 savaites nieko nenujausti, nesuprasti.
Egoistiskai pradzioje saves galejau, kaip pripazinti sau ir kitiems, kad esu ta nelaimingoji, ta, kuriai taip nepasiseke, kad esu tiesiog statistiska, kiek daug persileidimu gali ivykti ir jauniems, sveikiems zmonems. Bijojau grizti i darba, bijojau zvilgsniu ir uzuojautu, nezinojau, kaip pabegti nuo visos aplinkos. Bet tik paskaicius visu Jusu isgyvenimus, supratau, kad musu daug ir mes galim likti stiprios, galim tiketi savimi ir puikia ateitimi, kad galime viena kita palaikyti. Aciu Jums.
TV
