Gal yra cia vienisu mamyciu ?
gintariuke21 parašė:
Sveika, saulexx yra,as irgi vienisa mama
Sveika, na ir kaip nutiko, kad tu viena? Gak turi istorija, jei ne paslaptis? Kaip jautiesi budama vienisa?
Mamyte_35 parašė:
Labutis, manau,kad galiu papildyti Jusu gretas. ;)
na Mamyte_35 jai tu esi vienisa mama tai tave tik pagyrti galima 3 vaikelis ir viena augini nu stypri moteris
...aplamai skaitau tos moteris kur vienos augina savo vaikučius stiprios asmenybes yra
Taip ir as sakau reikia kiekvienai po aukso medali pakabinti. As taip pat ilga laika buvau vienisa, bet dabar jau turiu drauga nuo kurio laukiuosi
biskeli busiu paskubejuis, nes toks statusas retkarciais vel nusimato
labas, as ir ragavau vienisos mamos duonos, o daba nezinau ar as vienisa ar ne. nors mano sunus mazas mane vyras buvo palikes kaip tik po gimdymo. ir istikruju net nezinau ar as beturiu vyra, nes po to iskart isvaziavo i uzsieni. visos sakot kad vienisos tai papasakokit kaip tapot vienisomis, jei nelabai skaudu.
as irgi ragavau vienisos mamos duonos. Is dalies tokia ir tebesu, bent jau tebesijauciu. Pirmas vaikas yra ne mano vyro, tai kaip ipratau viena pati su juo visur tasytis, tai taip ir tebesitasau-nesvarbu, kad dabar jau turiu vyra. Vistiek i darzeli, treniruotes, repeticijas, varzybas, sventes ir kt. einu tik as, maudau, valgyti darau, migdau, pasaka skaitau, zaidziu tik as. Nesakau, kad vyras blogas zmogus, bet man labai truksta sitoj vietoj ir palaikymo, ir paramos.
O kaip tapau vienisa net prisiminti nenoriu, nors tai buvo mano pacios pasirinkimas, ne vaiko tevo. O vienisavau nuo vaiko gimimo praktiskai...
Na mano istorija tikriausiai nera isskirtine kazkokia. Susituokem ir leliuka pasigimdem labai jauni, as dar nepilnamete buvau. Paskui aisku seke nepriteklius, jo keliones i uzsieni. Mano tevai vezdavo visa nasta tiek musu tiek gimusio sunaus. Man labai nesmagu del to buvo. Paskui kai baigiau profesine mokykla grizau i savo gimtaji miesta. Istojau i kolegija i dienini skyriu. Sunu priziuredavo mociute mano, jis ten daznai likdavo miegoti. Budavo rupestingai priziuretas. tevai mano surado mums nama kur gyventi. Bet kuo toliau tuo labiau jam pradejo rupeti draugai, kas seke negrizimai namo veliau netgi para ir dvi. Verkiau nervojaus, verkdama skambinejau, kad griztu namo ir viena diena prasviesiejo man kazkaip protas ir nusprendziau viska mesti. Tiesiog pavargau nuo visko, nasta viena nesti. Ir buitis man ir finansai man, dar tie nervai visi, studijos.
Tai vat taip grizau pas tevus i savo saugius ir siltus namucius
Aisku jis paskui gailejosi, grasino, kad nusizudys, verkdamas skambinejo, bet pas mane jausmu kazkaip stebuklingai nebeliko, nuzude jis visa meile, nors pries gera menesi buciau del jo ir kitam pasaulio kraste atsiradusi.
Tada issiskyrem, prisiteisiau alimentus. Kuriu jis aisku nemokejo ir nemoka, gyvena anglijoj. Tiesa sakant mokejo dabar per 4 metus paskutinius 3 menesius, bet vel pradejo nebemoketi.
Paskui susiradau kita drauga, jam mano sunus nemaise, jo seima ji be proto myli. Pradraugavom 3 metus beveik ir as vel pastojau visiskai neplanuotai. Nusprendziau gimdyti. Dabar gyvenam kartu, nesusituoke, bet istorija is dalies vel kartojasi. Kartais visokiu minciu kyla, bet vis dar kartu. Vel kazkaip pervargstu del visos rutinos. Finansai man, vaikas man, buitis visa tik man ir nuolatiniai draugu susibegimai, kelis kartus negrizimai ir kelias paras. Buna kai paluztu, bet kazkaip vel atsitiesiu. Tikiuosi, kad mano vaikai augs pilnoje seimoje, bent jau stengiuosi is paskutiniuju. Gal ateis laikas kai jis viska ivertins, neabejoju, kad jis mus myli aisku ir mes ji. Visada stengiuos jame rasti ir geru savybiu
labas kvietkeli mazas, as tip pat nuo vikelio gimimo likau viena mamyte su suneliu, bet tai buvo mano pasirinkimas o nebuvusio draugo jis iki pat siol noretu buti kartu.. bet deje.. nemanau kad taip gali atsitikti