Vienišos mamytės... (Archyvas iki 2012.11.02)

11. @kvietkelis@

    

    

    Saulutė 15 m. 3 mėn.

    Mėnuliukas 22 m. 2 mėn.

    

    2010.12.21 21:07 (prieš 15 m.)

    Tai jums stiprybes geriau vienai, nei su bet kuo, a ne?
12. @kvietkelis@

    

    

    Saulutė 15 m. 3 mėn.

    Mėnuliukas 22 m. 2 mėn.

    

    2010.12.21 21:22 (prieš 15 m.)

    Raskila parašė:
    Na mano istorija tikriausiai nera isskirtine kazkokia. Susituokem ir leliuka pasigimdem labai jauni, as dar nepilnamete buvau. Paskui aisku seke nepriteklius, jo keliones i uzsieni. Mano tevai vezdavo visa nasta tiek musu tiek gimusio sunaus. Man labai nesmagu del to buvo. Paskui kai baigiau profesine mokykla grizau i savo gimtaji miesta. Istojau i kolegija i dienini skyriu. Sunu priziuredavo mociute mano, jis ten daznai likdavo miegoti. Budavo rupestingai priziuretas. tevai mano surado mums nama kur gyventi. Bet kuo toliau tuo labiau jam pradejo rupeti draugai, kas seke negrizimai namo veliau netgi para ir dvi. Verkiau nervojaus, verkdama skambinejau, kad griztu namo ir viena diena prasviesiejo man kazkaip protas ir nusprendziau viska mesti. Tiesiog pavargau nuo visko, nasta viena nesti. Ir buitis man ir finansai man, dar tie nervai visi, studijos.
    Tai vat taip grizau pas tevus i savo saugius ir siltus namucius Aisku jis paskui gailejosi, grasino, kad nusizudys, verkdamas skambinejo, bet pas mane jausmu kazkaip stebuklingai nebeliko, nuzude jis visa meile, nors pries gera menesi buciau del jo ir kitam pasaulio kraste atsiradusi.
    Tada issiskyrem, prisiteisiau alimentus. Kuriu jis aisku nemokejo ir nemoka, gyvena anglijoj. Tiesa sakant mokejo dabar per 4 metus paskutinius 3 menesius, bet vel pradejo nebemoketi.
    Paskui susiradau kita drauga, jam mano sunus nemaise, jo seima ji be proto myli. Pradraugavom 3 metus beveik ir as vel pastojau visiskai neplanuotai. Nusprendziau gimdyti. Dabar gyvenam kartu, nesusituoke, bet istorija is dalies vel kartojasi. Kartais visokiu minciu kyla, bet vis dar kartu. Vel kazkaip pervargstu del visos rutinos. Finansai man, vaikas man, buitis visa tik man ir nuolatiniai draugu susibegimai, kelis kartus negrizimai ir kelias paras. Buna kai paluztu, bet kazkaip vel atsitiesiu. Tikiuosi, kad mano vaikai augs pilnoje seimoje, bent jau stengiuosi is paskutiniuju. Gal ateis laikas kai jis viska ivertins, neabejoju, kad jis mus myli aisku ir mes ji. Visada stengiuos jame rasti ir geru savybiu

    Paskaičiau ir taip liūdna paliko...
13. 

    

    2010.12.22 11:58 (prieš 15 m.)

    sveikos mamytes,gal priimsite ir mane i sia temule ,buvau vienisa mama,zinau ka reiskia tai isgyventi,kaip skaudu ir sunku buna,dabar jau esu istekejusi ir laimingai.....tad nenusiminkite ateis ir i jusu kiema svente ,zinau kad kartais net nesitiki bet tikrai taip nutiks kai krykstausit is laimes
14. 

    

    2010.12.22 14:43 (prieš 15 m.)

    Ir as visada esu tokios nuomones, kad gyvenimas vistiek uz viska atlygina, uz gera - geru, o uz bloga - blogu.

    1
15. 

    

    2010.12.22 19:19 (prieš 15 m.)

    Sveikos mamytes, as pritariu Raskilai,kad gyvenimas visada atlygina taip ,kaip zmogus yra nusipelnes. Malonu skaityti ir matyti,kad esate visos be galo ryztingos ir mylincios gyvenima. Noriu palinketi visoms graziu,siltu svenciu, dzidziausiu noru issipildymu, bei daug daug sveikatos.. O visa kita savaime ateis ;)..
16. 

    

    2010.12.27 02:32 (prieš 15 m.)

    Sveikos mamytes visas su sventemis
    malonu ir klausyt, kad visos esate labai stiprios ir laimingos, malonu, kad uzsuka i sia tema ir tos, kurios buvo vienisos, idomu paklausyt ka patyre ir kas yra dabar...
    Mano istorija ir nera gan linksma, galia sakyt, kad liudnoka
    Bandysiu papasakot kuo trumpiau ... Viena diena susidejau su vienu vaikinu, viskas buvo nerealiai grazu, jauciausi lyg 16 metu mergaite jis mane nesiojo ant ranku, dovanojo lauko geles ir t.t. ir mes nusprendem planuot vaikuti, abu labai laukem, nors buvom kartu dar tik keli menesiukai, bet meile atrode labai didziule vien diena jis man pasipirso, sutikau... po to suzinojua,kad as nescia, dziugavau ir laukiau kada jis gris is darbo, nes norejau pranest i akis ir kur grazioj vietoj, ir taip ivyko.. jis buvo nerealiai laimingas, lyg pametes prota.. bet va viena ryta, man tada buvo 12 savaite, pabudau ir jo nebebuvo, maniau darbe, bet... jis dingo visam galvojau gris... vis laukiau ... laukiau.. bet deja, jau dabar 32 savaite ir jo nera, ir net niekada nepasidomejo kaip mudu augam... tik zinau,kad jis Lt, o as likau uk, kur vaikas ir pradetas... ir snd yra sunku, gal net atleisciau atrodo kad tik gristu.. o kita minute neatleisciau...
    Bet stengiuosi but stipri... mudu su mazyliu busim dar labai laimingi .. as tikiu tuom isaus mums ta diena, lieka tik but stipriai ir vis tiketi...

    1
17. 

    

    2010.12.27 08:37 (prieš 15 m.)

    mano vyras gryzo is uzsienio grynai pries sventes, bet pasikeites, daba labai rupinasi vaiku ir manim. kai gryzo kelenais ejo aplink mane vaiksciojo. daba jau sugebejo paiskinti kodel buvo susirades kita: musu pirmas vaikas mire isgyvenes tik para, tai bijojo kad taip nebutu ir su tuo ir kad nukreiptu demesi nuo to susirado kita.
18. 

    

    2010.12.27 11:50 (prieš 15 m.)

    sima parašė:
    mano vyras gryzo is uzsienio grynai pries sventes, bet pasikeites, daba labai rupinasi vaiku ir manim. kai gryzo kelenais ejo aplink mane vaiksciojo. daba jau sugebejo paiskinti kodel buvo susirades kita: musu pirmas vaikas mire isgyvenes tik para, tai bijojo kad taip nebutu ir su tuo ir kad nukreiptu demesi nuo to susirado kita.</blockqu
    

    sima parašė:
    mano vyras gryzo is uzsienio grynai pries sventes, bet pasikeites, daba labai rupinasi vaiku ir manim. kai gryzo kelenais ejo aplink mane vaiksciojo. daba jau sugebejo paiskinti kodel buvo susirades kita: musu pirmas vaikas mire isgyvenes tik para, tai bijojo kad taip nebutu ir su tuo ir kad nukreiptu demesi nuo to susirado kita.

    pirmiausiai su sventemis tave ,nesupyk kad taip pasakysiu bet tada keistas tavo vyras manau sitokiai nelaimei nutikus,turetumete dar labiau suarteti o ne ieskoti laimes kitos glebi......na cia tik mano nuomone,zinoma tu ji gerai pazysti ir tau viska spresti,mums cia esancioms forume svarbiausiai buti laimingoms manau,ko tau labai ir nuosirdziai linkiu....nesileisk buti skaudinama....sekmes ir stiprybes tau
19. 

    

    2010.12.27 11:58 (prieš 15 m.)

    loenmido parašė:
    pirmiausiai su sventemis tave ,nesupyk kad taip pasakysiu bet tada keistas tavo vyras manau sitokiai nelaimei nutikus,turetumete dar labiau suarteti o ne ieskoti laimes kitos glebi......na cia tik mano nuomone,zinoma tu ji gerai pazysti ir tau viska spresti,mums cia esancioms forume svarbiausiai buti laimingoms manau,ko tau labai ir nuosirdziai linkiu....nesileisk buti skaudinama....sekmes ir stiprybes tau

    tave is su sventem. tai visa nestuma labai ir rupinos manim, tik kai atsiguliau i ligonine subludijo. na siuo metu tikrai esu laiminga. ir tikuosi kad jis liks toks kaip kad daba yra.
20. 

    

    2010.12.27 13:39 (prieš 15 m.)

    Tikekimes, kad taip bus Sima, kad tikrai busi laiminga ir as to linkiu...
    As visas svajones dedu dabar su savo vaikeliu, kad ir paliko mus, bet as laiminga, noriu,kad vaikelis gimtu sveikas ir grazustis, kad ir kiek vargelio laukia mano kely, as laiminga sis vaikas yra ilgai lauktas, anksciau su buvusiu kelis metus planavom nesigavo jau visko buvau prisigalvojus, o va dabar auginu Dievo dovana ir esu laiminga... Vis laukiu vasario menesio, net svenciu nebereik, noriu,kad greiciau jos praeitu, noriu greiciau apkabinti ir pamatyti savo maza mazuliuka

Skelbimai

Visas „Tėvų Darželio“ naujienas
rasi Facebook‘e. Junkis prie mūsų!