ringa parašė:
Gerb. gydytojau, perkeliu savo asmenine zinute i foruma, kaip ir prasete. Aciu, uz demesi ir laika!
''...turiu 5 savaiciu suneli. Didziai musu abieju laimei, maitinu krutimi.
Deje, susiduriau su ganetinai didele beda. Pradzioj kamavo nerealiai skaudus, suzaloti speneliai. Bet si problema nublanksta, pries sunelio kazin koki nesveika nora ir siekima zisti. Pakutine savaite diena is dienos tas pats: nori zisti visa diena. Nenori bendrauti, nenori miegoti, nors matau, kad pavarges. Tik verkia, kol neduodu krutines. O tada pazinda minute ar dvi ir uzmiega. Istraukus, arba pamiega minutele ir pabunda, arba iskart prasimerkes, iskart paleidzia dudas. Ir visa tai vyksta, po jo normalaus pavalgymo. Tesiasiu kelias valandas, kartais net 5 ir galbut daugiau.
Nereikia net sakyti, kokia esu pervargusi ir issekusi. Juo labiau, kad vyro namuose praktiskai nebuna niekada ir esu vienut vienutele su maziuku ir visa kita kruva, buities darbu.
Rodos, bandziau viska: istisai raminu, glausdama prie saves, nesiodama, niuniuodama ir kitaip ramindama. Visa tai nebeveikia, kai pradeda niurneti ir galiausiai verkti. Bandziau duoti sauspapi, bet jo neima. Bandziau naudoti antspenius, nes speneliai vis skaudantys, iki melynumo. Bet su jais dar blogiau: sukanda jous, kartu su mano speneliu, pasiraivo ir pradeda klykti.
Tad jei suteiktumete man, savo brangaus laiko ir isreikstumete nuomone, ka tureciau sioj situacijoj daryti, buciau labai dekinga.
Labai, labai, labai, labai noriu, visa sirdim trokstu, maitinti. Bet taip pat noriu kazkaip grizti i gyvenimo tekme. Nes kolkas tik sedziu su sunuku, mieganciu, ant krutines...''
Sveika RInga,
Perskaitytas Tavo laiskutis sukele sypsena, nes puikiai pamenu tas dienas, kai manasis sunukas elgdavosi taip pat. Apskritai, jau seniai "palaidojau" vilti apsitvarkyti namus taip kaip noreciau, nes manajam jau dabar 4,5 men., o rankinukas :)) vajei! O dabar dar kai dantukai dygsta isvis demesio reikalauja. Tad sededavau sau ramiai (buvo mazdaug tiek laiko, kiek ir Tavajam, ir net pas mus buvo keli tokie periodai) isitaisiusi fotely ir derinausi prie jo, man tada atrodziusio "nesveiko" apetito. Taip leisdavom laika kol tetukas grizdavo, tuomet siek tiek mane atlaisvindavo. Zmones sakydavo - gal toks augimo periodas (Mes per men. po ~kg priaugdavom). Svarbiausia, pasistenk nurimti ir priimk tai kaip naturalu dalyka ;) Man budavo laime suvalgyti pusrycius, visa kita, grizus vyrui (visa laime, vyras siuo atzvilgiu be galo supratingas). Tad ir pati ten pasnausdavau, kartais keisdavau padeti - eidavau i lova. Sunelis daznai laika leisdavo man ant krutines... Gera prisiminti tuos laikus! Megaukis tuo! ;)
Visu antra, galiu Tave paguosti, esi ne viena! Pati maitinu sunu nuo pat gimimo, nes jam norisi suteikti visa ka geriausia, daugiau nieko kito nera gaves: soskytes ar misinuku, retais atvejais man prireikus iseiti, buvo maitinamas is buteliuko mano pienu, arba dar tuomet kai is skausmo beveik alpdavau, mat, ir man ta pati problema buvo - skausmingi, pazeisti speneliai. Tiesa sakant, prasikankinau 7 sav. Veliau, kai pakirpo jam liezuviuka, nes gime su prisegtu, pasidare kur kas lengviau. Man LABAI LABAI padejo Lansinoh HPS lanolino kremas. Tiesa, jis nepigus (~ 50 lt.), bet sakyciau sioje vietoje nereikia skaiciuoti
Dar karta pasiskaitinejau visus patarimus del zindymo, patikek, kokius tik akrobatinius elementus isdarinejau ieskodama kuo neskausmingesnes pozos.
Gal isbandyk vaikjuoste? Jis tada butu nuolat salia Taves. Juk sakoma, berniukai yra kur kas reiklesni, savinasi savo mylimas mamytes... Jam siuo metu Tu esi jo nuostabus pasaulis.
Laikykis RInga, vaikuciai l. greitai auga. Toks laikas yra judvieju. Tai praeis, o veliau net spesi pasiilgti siu akimirku ;)
Esi saunuole! Stiprybes ir kantrybes!!!!!