2017.12.18 19:06 (prieš 8 m.)
As pati turiu dvi seses, mama iskiepyjo, kad drauges gyvenime ateina ir iseina, o seses lieka visam gyvenimui. Tad nuo pat paauglystes visos lyg geriausios drauges. Vyriausia buvo ramiausia, bet is jos sulaukdavom daugiausia logišku patarimu. O su viduriniaja seserim labai daznai kartu leisdavome laika, kartu linksmindavomes, kartu susipažindavome su naujais žmonėmis, kartu dabar turime daug atsiminimu ir pasijuokiam is ju
niekada nenorėčiau buti gimusi kitoje seimoje. Dabar kai uzaugom ir jau turim savu vaiku, esam lyg vienas kumštis. Myliu begalo savo seses. Pati irgi neįsivaizdavau savęs su vienu vaiku. Nors skirtumas nera didelis, ir visad, manau, kad antram pasiryžti lengviau kol toks mažas skirtumas, negu jusu atveju, po desimt metu. Vyras sako, kad noretu dar pagranduko po keletos metu, ir žinokit, as net dabar pagalvoju, kad jezau, nezinau ar pasiryzciau būtent del tos laisvės, kai tau jau atristos rankos nuo bemiegiu naktų, nuo maitinimo, nuo pastovaus saugojimo.
na bet pati pagalvokite, svarstote ne apie 4-to vaiko, o dar tik antro vaiko atėjimą i seima. Esat finansiškai stabilus, tad nera cia ka daugiau svarstyti.
sekmės ir lengvo laukimo jusu šeimai!