Ar tikrai vieno vaiko negana?

«1 10 1315 20 22 Kitas »

2017.12.18 20:35 (prieš 8 m.)

Puiki tema pamąstymams.
Mes abu su vyru vienturčiai, tad dar pirmam negimus jau pradėjome sulaukti užuominų ir replikų, jog būtinai reiks antrą gamint. Tuo tarpu vyras nusiteikęs turėti tik vieną vaiką, aš kažkiek lankstesnė tuo klausimu, bet tikrai nedegu noru būtinai pradėti ir antrą.
Manau, jog bėda tame, jog vyresnė karta kažkodėl įsitikinusi, kad vienturtis tai jau kaip minimum vargšas vienišas vaikas, bet būtinai labai išlepęs ir savanaudis. Jei tėvai nuperka meduolį ir tu jį suvalgai visą, o ne lauži per pusę kad pasidalinti su gentainiu, tai nemanau, jog tai išlepimas. Būnant vienturčiu daugiau dėmesio, bet kartu daugiau ir atsakomybės bei pareigų. Kaip pavyzdys, jei būnant keliese gali pasidalinti, kuris grįžus iš mokyklos plaus grindis, o kuris siurbs kilimus, tai viską atlieki vienas pats. Tai liečia daugelį dalykų, kaip ir, tarkim, tėvų priežiūra senatvėje. Realiai buvimas vienturčiu nėra nei privilegija, nei skriauda.
Iš tiesų džiaugiuosi už tuos, kuriuos su broliais ir seserimis sieja puikūs santykiai, bet kiek žinom ir tokių atvejų, jog pešasi nuo vaikystės, iš kurios niekaip neišauga ir toliau pykstasi suaugę. Ir nebūtinai dėl tėvų turto. Tad iš tos pusės mano vaikystė praėjo ramiai, ramiai ir dabar gyvenu.
Manau, jog čia svarbiausia turėtų būti ne kiekybė, o kokybė. Geriau deramai išauginti vieną vaiką, negu pasidavus kitų spaudimui vos galą su galu suduriant užauginti kelis, vien dėl to, jog savo gyvenime ties vaikų klausimu padėti varnelę. O šiaip svarbiausia klausyti savo širdies, priimti bendrą sprendimą šeimoje ir nesukti galvos, kas ką pagalvos. Svarbiausia savo šeimos laimė.

11
2017.12.18 20:56 (prieš 8 m.)

2mam parašė:
Ačiū! Ir pabaigai... Pasiryžus antram, jį turėdama manau niekada nesigailėsit, o vat su tuo "gal reikėjo" ... man atrodo gyvent būtų sunkiau :)) Sėkmės apsisprendži…

Ačiukas ?
2017.12.18 21:00 (prieš 8 m.)

PinaColada_ parašė:
As pati turiu dvi seses, mama iskiepyjo, kad drauges gyvenime ateina ir iseina, o seses lieka visam gyvenimui. Tad nuo pat paauglystes visos lyg geriausios drauges.…

ačiū,žinot tas stabilumas irgi gal laikinas,niekada negali žinot kaip kas bus ateity.. na bet reik optimistiškai į viską žvelgt ir bus gerai ?
2017.12.18 21:05 (prieš 8 m.)

vydovy parašė:
Aš tai norėčiau išgirsti argumentus jūsų pusseserių ir pusbrolių kodėl jie sako "geriau jau vieni būtume augę" man suprantama kai vienturtis vaikas sako, …

aš turiu kelias drauges vienturtes.. viena lb pergyvena,kad nieko neturi,kitai dzin,džiaugias gal net..visi mes skurtingi.. aš turiu du brolius,visad svajojau apie sesę,nes jaučiaus vieniša.. broliai sau abu,o aš viena.. o db tokia pat situacija dukrai sudarau
2017.12.18 21:07 (prieš 8 m.)

kiškis krūmuos parašė:
Puiki tema pamąstymams.
Mes abu su vyru vienturčiai, tad dar pirmam negimus jau pradėjome sulaukti užuomin…

bravo!! lb teisingos mintys!?
Pūkuotukas

2017.12.18 21:37 (prieš 8 m.)

Visi mes skirtingi, todėl ir norai, kiek turėti vaikų skiriasi. Aš puikiai suprantu šeimas, iš viso nusprendusias neturėti vaikų, turėti vieną vienintelį ar netgi visą futbolo komandą. Manau, reikia nepasiduoti aplinkinių įtakai ir nuomonei, bet, kaip įprasta, giminaičiai visuomet žino, kada tau reikia kurti šeimą, su kuo, kiek turėti vaikų ir kada jų susilaukti
Iš savo pastebėjimų galiu pasakyti, kad vienturčiui augti visai neblogai - visas tėvų dėmesys yra jo, dažniausiai jis yra aprūpintas nuo galvos iki kojų, keliauti su vienu vaiku yra paprasčiau, nes viešbučiuose dažniausiai dviviečiame kambaryje galima pristatyti lovelę vaikui ir išlaidos neauga daug, todėl ir galimybės keliauti yra didesnės. Trūkumai yra tokie, kad vienturtis mažiau išmoksta diplomatijos, tolerancijos, gebėjimo dalintis, bet juk viskas yra išugdoma. Gal rimtesnis trūkumas yra tėvų požiūris į vienturtį - į jį nori nenori sudėtos visos viltys ir lūkesčiai, jis turi būti ir gražus, ir protingas, ir susikaupęs, ir iškalbus. Žodžiu, tobulas vaikas. Tai tokiam vaikui tenka didelė tėvų lūkesčių našta. Kai vaikų yra keli, labiau pastebi kievieno privalumus: vienas labiau susikaupęs ir linkęs mokytis, kitas galbūt padūkęs, bet turintis iškalbą ir t.t. Tada gal net lengviau suvokti tėvams, kokius vaikų sugebėjimus ugdyti, kur jo yra stipriosios pusės ir t.t.

4

PinaColada_

Spurgytė ❤️ 5 m. 8 mėn.

Spindulėlis ;*** 9 m. 5 mėn.

*Pumpuriukas;*~* 11 m. 1 mėn.

2017.12.19 10:16 (prieš 8 m.)

Bagyriux parašė:
ačiū,žinot tas stabilumas irgi gal laikinas,niekada negali žinot kaip kas bus ateity.. na bet reik optimistiškai į viską žvelgt ir bus gerai ?

Na zmones ir miršta netikėtai, bet tai nestabdo susilaukti vaiku. Nei vienas nežinom, koks rytojus musu laukia

2017.12.19 12:50 (prieš 8 m.)

vydovy parašė:
Aš tai norėčiau išgirsti argumentus jūsų pusseserių ir pusbrolių kodėl jie sako "geriau jau vieni būtume augę" man suprantama kai vienturtis vaikas sako, …

Esu ne vienturte, mus augino pametinukus, gyvenom kaip dvynukai. Atvirai pasakysiu, taip ir uzaugau svajodama buti vienu vaiku seimoje, nes brolis man buvo kliuvinys, be proto nesutarem, be galo skirtingi visada buvom, mamos telefonas darbe liepsnodavo nuo mano asarojanciu skambuciu. Neturejau privatumo, nuolatine konkurencija del bet ko, konfliktu provokavimas, turbut nebuvo meto, kada galedavau ramiai ruosti namu darbus. Uzaugus ir man issikrauscius, pykciu nebeliko, bet artimo rysio taip pat nera. Jei nutiktu beda ir reiketu pagalbos, brolis nebutu tas, kuriam pulciau skambinti. Jiedu su zmona atvyke i sostine apsistoja pas draugus, pas mane net neuzsuka, is mamos suzinau, kad buvo. Pas tevus susitike graziai pabendraujam, bet kai tevu neliks, esu tikra, kad ir to bendravimo nebebus. Na gal as retkarciais paklausiu per soc tinkla, kaip jiems sekasi.
Sunkiausia turbut, kai nesutampa sutuoktiniu nuomone del vaiku skaiciaus seimoje. Tevai, seneliai, visokio plauko kaimynes problemu savo bambejimu ir pastabomis nesudaro, va kai vyras reikalauja antro, tuomet jau sudetinga, nes tas neispildytu lukesciu kamuoliukas gali pavirsti dideliu kamuoliu ir sunaikinti seima.
Draugei sitaip buvo. Pasigimde vaika - dukryte - nukrito roziniai akiniai, grieztai nusprende daugiau nebegimdyt, vyrui vieno vaiko maza, tos zydros svajones apie sunu kamavo, drauge nepasidave, todel visi konfliktai ju seimoje prasidedavo del antro vaiko ir taip nuzygiavo iki skyrybu. Na ir ka, zydraja svajone veliau ispilde kita, bet vaikutis su autizmo sindromu, tas tetukas vel nelaimingas, lukesciai liko nepateisinti.

4

lailai99

Girl :) 11 m. 4 mėn.

2017.12.19 13:06 (prieš 8 m.)

Bagyriux parašė:
Kokia Jūs šaunuolė, žaviuosi tokiomis moterimis, ir dukrytė šaunuolė Jūsų na aš labai tikiuosi, kad pas mus irgi viskas bus gerai ir nuspręsim teisingai o tok…

Tai kad dar nesat net 40m, kad sakytumet, jog per seni pietu salyse gimdyti 40m yra normaliau nei normalu, aisku, kartais gatveje nesuprasi, ar mama eina su vaiku, ar mociute, bet jiems taip iprasta - gimdai, kol gali. O ir vaiku turi dazniausiai po kelis, o ne 5, kaip galima butu isivaizduoti. Net vyrai tik sulauke 40m susimasto, kad jau reikia ieskoti zmonos. Kadangi gyvenu ne lt, man ir atrodo, kad jei dar noresiu ir galesiu, gimdysiu kad ir 40-eties.. (o tai, beje, visai ne uz kalnu).

lailai99

Girl :) 11 m. 4 mėn.

2017.12.19 13:19 (prieš 8 m.)

Bagyriux parašė:
aš turiu kelias drauges vienturtes.. viena lb pergyvena,kad nieko neturi,kitai dzin,džiaugias gal net..visi mes skurtingi.. aš turiu du brolius,visad svajojau apie …

Tai nebutu ta pati situacija - tureti viena broli ir tureti du brolius - didelis skirtumas. Turint viena broli, jam esi vienintele, nes daugiau, be tevu, jis nieko seimoje neturi. As ir uzaugau su 2 broliais, su vienu - pametinuku - sutarem NEREALIAI, o su 5metais jaunesniu... ech... sunku buvo ir net uzaugus tie santykiai nera baisiai geri, kartais susirasom, ir tiek. Nepalyginciau su pametinuku broliu, kuris ir is svecius dazniau atvaziuoja, ir siaip.. Nors,aisku, jie abu tarpusavyje daug daugiau bendrauja.