Na mamytes, perskaiciau visas gimdymo istorijas ir su kiekviena nauja istorija atrodo pati vel ir vel isgyvenau savo gimdyma.
Mano terminas buvo 08.15. Suejus siai tiek ilgai lauktai datai, kaip ir planuota, apsilankiau pas savo gine. Bet tik zengus pro kabineto duris, isgirdau, kad daktare isvykusi i nenumatyta konferencija ir nzn kada gris i Lietuva. Pagalvojau, tiesiog nuostabu
Pasiule nuvykti i ligonine, kad apziuretu ir nusprestu kiek galima laukti jei gimdymas neprasidetu. Is pradziu labai dziaugemes su vyru, nes laukem betkokiu ziniu apie busima
.
Ligonineje apziurejo, kamstis buvo pasisalines ir atsidarymas 2 cm, jokio skausmo nejutau. Bet sako, jei atvaziavai, tai jau pasilik
. Bandziau sakyti, kad jei niekas nevyksta tai vaziuoju namo ir lauksiu kol prasides, bet akusere, taip gan griestai atsove, kad nereikejo vaziut, sesutes ramino, kad vos ne kasantrai po kamscio pasisalinimo ir atsidarymo 2 cm, ilgai laukti nereikia. Nenustepk, kad sia nakti pagimdysi. Na po tokiu zodziu, kaskaip nusiraminau ir pasnekeje su vyru nusprendem, kad pasilieku.
Kitos dinos vakare, ziuriu niekas nesikeicia, guliu tam stacionare, kaip durnele, pradejau nervuotis, neturiu ka veikti, visi skambineja, klausineja nu ar jau, gal jau, tai kada.... Nu zodziu... Pradejau skaityti zurnalus kaip ten reiketu suskatint ir pn. Tai prisiskaicius genialiu istoriju, neturdama ka veikti ir zinoma is nevilties pradejau veikti. Kadangi gulejau 3 a, tai pradejau vaiksciot is 3 i 1 ir taip, kad jau iki prakaito. Pries eidama miegoti mankstele, bet taip su protu, kad nepadauginciau. Pries nakti nusimaudziau, nusilakavau nagus
ir nuejau miegoti. Kaip nujausdama kaska. Nu ir ka jus galvojat? 1val nakties nubego vandenys. Nzn, bet itariu, kad padejau pagreitinti, o gal tai tik sutapimas. Personalas nebuvo patenkintas, kad juos sutrukdziau jau imigusius, o budintis daktaras, kurio pavardes neminesiu, net buvo pasipiktines, kad sugalvojau gimdyti nakti. Bet man buvo nusispjaut, as jau galvojau apie leliuka ir man buvo visai dzin ten ju nuotaikos. Isitikine, kad tikrai nubego vandenys, 3 val atsiduriau gimdykloje.
Paskambinau vyrui, pasakiau, kad esu gimdykloje ir kad atvestu sudeta tasyte. Kol vyras vaziavo i ligonine, akusere mane apziurejo, buvo atsivere tie patys 2 cm, jokiu saremiu nesimate. Paklausiusi vaikucio tonusus, mane paliko, sako pamiegok, pailsek, tokiu pat laiku diena gal jau prieisim prie pacio gimdymo ir isejo. Pasirode vyras, bet neuzilgo akusere pasiule grist jam namo, pamiegoti, nes iki dienos jis cia netures ka veikti. Nenorejau, kad isvaziuotu, bet logiskai mastant, jei istikro dar tiek laukti, tai galvoju isties lai issimiega, kad galetu man padeti, kai reikes. Ir isleidau i namus. Sesutes vaiksciojo kas pusvalandi ziureti mano ir vaikucio sveikata. Man prasidejo saremiai ir iskart skaudus, vos iskesdavau atsigulusi, joms isejus lipdavau is lovos, trindavau nugaros apacia, nes butent ja labai skaudejo. Po paguldimo i gimdykla buvo praejusi tik valanda, as jau negalejau iskesti skausmu, man jie atrode nereguliarus tai didejantys, tai mazejantys. Vos besulaukiau to pusvalandzio iki sesutei pasirodant, pasakiau, kad neiskentesiu iki dienos, darykit epidiura, nes neturesiu jegu pagimdyti. Sesute, sako einu pranesiu akuseriai apie situacija ir ji suleis. Po keliu minuciu sugrizo sesute ir pranese, kad akusere yra uz naturalu gimdyma ir kad skausmas apmazetu liepe naudotis kamuoliu, vonios proceduromis, muzika. Zinokit, galvojau, kad patraksiu is pykcio, kaip gali nedaryti epidiuros??? Taip besikankindama sulaukiau 9 ryto. Zinoma nepagelbejo jokie kamuoliai ar vonios, jau nekalbu apie muzika, jos visai negirdejau. Dar siek tiek pratraukiau laiko, kai pasirode vyras, patryne nugara, palaike uz rankos ir pn. Net nzn kaip butu reikeje be jo istverti. Atesjus sesutei, pasakiau, kad viskas, NEBEGALIU !!!!! Skauda, numirsiu nesulaukus leliaus... Tai ji sako, kad 9 val keiciasi daktarai, akuseres, tai neuzilgo ateis kita akusere, prasyk, kad ji suleistu ir viskas bus gerai. Tos naujos akuseres laukiau, kaip isganymo. Jai pasirodzius, galvojau viskas, kancios baigesi. Pries pradedant kalbeti su manimi, pirmiausia pasiziurejo kiek kaklelis atsidare. Ir spekit, kaklelis atsiveres 9-10 cm, pamirsk visus vaistus, sako sesk ant kedes (tokia tipiska kede, bet su skyle, kad vaikutis nusileistu, kuo zemiau) ir ant stalo. Vyras pries pat veiksma pasisalino is gimdyklos (buvom susitare, kad iki veiksmo tikrai bus, o po to kaip jis nores, jei pasidarys silpna te eina i koridoriu). Visa laika per saremius labai skaudejo nugaros apacia, o dabar tas skausmas dar pavirto i nora taip gerai gerai pakakoti. Nu akusere greit pravede instruktaza (nors girdejau tik puse), pradejom veiksma. Sulaukus saremi, girdziu akusere rekia stumk, as ka stumiu, ka stumiu, tai ji i mane pasiziurejo praejus saremiui ir sako, jei taip toliau, ilgai ir nuobodziai teks stumti, tai tada susikaupiau, paprasiau, kad vel papasakotu kaip ka reikia daryti ir per antra stumima isstumiau galvyte, liepe sustoti, sustojau, liepe stumti, tai ir stumiau. Viskas!!!!! Lygiai 10 val. (ne 15-16val, kaip sake) gime sveikas sunus. 9-10 balu, Istikro, gerai pamenu, kaip skaudejo, kai lindo galvyte ir vos tik jai islindus, nebejauciau jau jokio skausmo, o islindus visam kuneliui, nebejutau jokiu skausmo pozymiu, kai naujas zmogus. Aisku kirpo mane, bet nepamenu kada, nieko nejutau, tik kai pradejo siuti, taip nemaloniai buvo, bet lelius jau buvo ant mano krutines ir man niekas neberupejo. Ziurejau i ji ir kaip dabar prisimenu galvojau, tai va kaip tu atrodai. Ta momenta dideliu sentimentu nejutau, buvo keistas jausmas, bet dabar prisiminus, pagalvoju, nuostabesnio dalyko gyvenime nera. Verta nesioti 9 men ir kenteti skausmus, kad tai pajustum. Tai buvo beveik pries du metus, dabar laukiuosi antro ir jau nesulaukiu, kol pamatysiu nauja gyventoja ant savo krutines.
Taip, kad merginos tikrai nera ko bijoti, tie skausmai ne perpus neprilygsta rezultatui. Visom dideles sekmes.