2021.10.28 19:27 (prieš 4 m.)
kaktuse90 parašė:
Aciu uz geras mintis, noris taip tiketis kad ivyks stebuklas, bet tikrai mazai tiketina. Dar kaip tik atvaziuoja savaitgaliui gimines svente pas mus, butume pasake…
Apie pirma mano nesivystanti nestuma niekas nezinojo tik mudu su vyru. Nustojo 6 sav ir kelios dienos, pranesiojau dar 3 sav kol suzinojau. Verkiau ir gedejau viena pati ilgai.
Po dvieju metu vel isdrisom pamegint, 16 sav suzinojau, kad sirdele sustojo 14 sav. Jausmus sunku nupasakot ka jauciau tuo metu kai gydytoja uzdejo echoskopa ant pilvo, is jos veido tada iskart supratau, kad leliukas nebegyvas. Sunkausia buvo vyrui pasakyt, kuris lauke uz duru, kad mums ir vel nepavyko.. Iskart pagulde i skyriu, is pradziu viskas manyje uzsiblokave buvo, net neverkiau. Pratrukau tik para po persileidimo. Sesutes vis nese man raminamuosius.. Grizus is ligonines savaite nevedziau sunaus i darzeli, nes nenorejau buti viena namuose. Tai rupinamasis sunumi, veikla su juo manau man padejo. Veliau grizau i darba. Siandien lygiai dvi savaites. Kai prisimenu, vis asara nubraukiu. Bet gyvenimas tesiasi, namai, seima, buitis, darbas.. Planuoju eiti pas ginekologe, tirtis ir bandyti vel. Mintys, kad man pavyks antra karta tapti mama, kad galesiu vel priglausti kudikeli mane labai palaiko.