Hematoma gimdoje nėštumo metu (1293)

Hematoma (kitaip – subchorioninė hematoma, subchorioninis kraujavimas) – tai tarp gemalo dangalų atsiradusi kraujosruva. Chorioninė membrana yra atokiausias sluoksnis, skiriantis vaisiaus amniono maišelį nuo gimdos sienelės. Ši patologija nustatoma, kai nėštumo metu tarp gimdos sienelės ir chorioninės membranos atsiranda kraujo.

Dažnai ši patologija yra susijusi su kraujavimu iš makšties: jį patiria maždaug 1 iš 4 gimdyvių, o 20 proc. kraujavimo pirmąjį nėštumo trimestrą atvejų – dėl hematomos.

Subchorioninė hematoma dažniausiai pasireiškia 10–20 nėštumo savaitę. Hematomos gali būti smulkios ar stambesnės. Didesnės įprastai sukelia gausesnį kraujavimą ir daugiau problemų.

Gera žinia – jog hematoma gali susitraukti savaime be jokio gydymo. Gydytojai, įvertinę nėščiosios būklę, patars, ką daryti toliau. Dėl hematomos rimtų komplikacijų kyla retai, tačiau viena iš dažniausiai pasitaikančių – persileidimas.

Hematomos nėštumo metu simptomai

Dažniausiai pasitaikantis hematomos simptomas yra kraujavimas iš makšties pirmoje nėštumo pusėje. Kraujavimas gali būti labai lengvas (vadinamasis tepliojimas), tačiau nėščioji gali kraujuoti ir gausiai, su krešuliais. Kraujo sankaupa dažnai aptinkama atsitiktinai atliekant ultragarsinį tyrimą, nes nėščioji gali nejausti jokių kitų simptomų.

Būsimoji mama gali justi dubens spazmus, mėšlungį, tačiau tai – rečiau pasitaikantis simptomas.

Dėl šių simptomų panašumo į mėnesines, kartais moterys (ypač nėštumo pradžioje) nesupranta pastojusios ir kraujavimą traktuoja kaip mėnesines.

Taip pat egzistuoja pakankamai gajus mitas, kad mėnesinės pirmaisiais nėštumo mėnesiais gali tęstis.

Žinoma, tai nėra tiesa, pastojus mėnesinių nebūna, o bet koks kraujavimas (o taip pat ir tepimas, kraujingos išskyros, kraujo pėdsakai šlapime) nėštumo metu turėtų kelti nerimą ir dėl jo reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Kas sukelia hematomą nėštumo metu?

Yra keli pagrindiniai hematomos rizikos veiksniai:

• Gimdos anomalijos (netinkamas išsivystymas);
• Ankstesni pasikartojantys persileidimai;
• Ankstesnės dubens infekcijos;
• Patirtos traumos;
• Ankstyva preeklampsija. Tai rimta nėštumo komplikacija, kuriai būdingas aukštas kraujo spaudimas, padidėjęs baltymo kiekis šlapime, tinstančios rankos ir veidas, staigus svorio padidėjimas, stiprus galvos skausmas ir kt.;
• Aukštas kraujo spaudimas (dėl kitų priežasčių, ne preeklampsijos);
• Pagalbinis apvaisinimas. Tikimybė, kad išsivystys hematoma, didėja, jei moteris pastojo taikant pagalbinio apvaisinimo procedūras.

Kaip hematoma gydoma?

Subchorioninės hematomos gydymas priklausys nuo kelių veiksnių. Pagrindiniai jų – hematomos dydis ir nėštumo trukmė.

Hematomos gydymas iki 20-os nėštumo savaitės

Jeigu hematoma aptinka pirmojoje nėštumo pusėje, gydytojas rekomenduos kuo mažiau judėti, apriboti bet kokias keliones, nekelti sunkių daiktų ir pan. Taip pat, nuodugniai įvertinus kraujavimo ir spazmų stiprumą, nėščioji gali būti guldoma į ligoninę.

Hematomos gydymas po 20-os nėštumo savaitės

Jei hematoma aptinkama po 20-os nėštumo savaitės, gydytojas pirmiausia išmokys atpažinti ankstyvuosius gimdymo požymius.

Esant mamos ir vaisiaus rezus faktoriaus neatitikimui, moteriai laiku turi būti atlikta imunoprofilaktika – 28–30 nėštumo savaitę suleidžiamas imunoglobulinas (anti-D imunoglobulinas3).

Maždaug kartą per mėnesį reikėtų atlikti ultragarsinį vaisiaus tyrimą, padedantį išsiaiškinti, kaip vaisius auga.

Jeigu nėščioji kraujuoja po 24-osios savaitės, ją būtina guldyti į ligoninę.

Ar hematoma gali pakenkti vaisiui?

Daugelis moterų, kurioms diagnozuota subchorioninė hematoma, vaisių sėkmingai išnešioja ir pagimdo. Mažos ir vidutinio dydžio hematomos dažnai „išsivaikšto“ savaime.

Didesnių komplikacijų ir problemų gali sukelti stambesnės hematomos.

Didesnė rizika kyla, jei subchorioninė hematoma aptinkama per pirmąsias 20 nėštumo savaičių.

Bet kuriuo atveju, pastebėjus kokių nors simptomų ir siekiant išsaugoti nėštumą, į gydytoją kreiptis ir gydymą pradėti būtina kuo anksčiau.