Kūdikiui 10 mėnesių ir 2 savaitės

Spartus kūdikio tobulėjimas dažnai nustebina net ir kiekvieną akimirką su juo praleidžiančius tėvelius. Kūdikis netikėtai ištaria naują žodį, sumaniai žaidžia, nė nespėjus mirktelėti atsiguria kitame kambario gale...

Kūdikio kalbos tobulinimas

Kūdikiui pradėjus sąmoningai kalbėti, pirmieji jo žodžiai bus sunkiai suprantami ir ne visada turintys tikslią reikšmę. Pavyzdžiui, „katė“ gali reikšti bet kokį gyvūną su keturiomis kojomis, o „baba“ gali reikšti močiutę, puodelį, riestainį („baronką“) ir panašiai.

Stenkitės mokyti mažylį naujų žodžių, dažnai kalbėkitės su juo: keisdami sauskelnes, maitindami ir žaisdami su juo sakykite jam daiktų pavadinimus. Lavinti kalbos įgūdžius labai padeda lopšinių dainavimas, paprastų, vaikiškų eilėraštukų deklamavimas, skaitymas garsiai.

Gerinkite vaiko artikuliaciją, skatindami jį ne tik daugiau kalbėti, bet ir daryti įvairias grimasas, lavinti kalbos padargus: iškišti ir pajudinti liežuvį, caksėti liežuviu, papūsti lūpas, išpūsti žandus, plačiai nusišypsoti ir pan.

Vaikai suvokia daiktų paskirtį

Stebėdami suaugusiuosius ir aplinką vaikai supranta, kuo skiriasi įvairūs daiktai, gyvūnai ir ką su jais galima nuveikti.

Atlikto eksperimento metu 9-11 mėnesių kūdikiams buvo pasiūlytos kelios žaislų poros: vaikams pažįstami gyvūnai ir jų guoliai, dubenėliai bei automobiliukai ir lėlės, rakteliai.

Dauguma vaikų žaislus suporavo ir jais žaidė logiškai, t.y. gyvūnus girdė iš dubenėlių ir guldė miegoti į guolį, o automobilius užvedė rakteliais ir juose vežiojo lėles.

Įdomu, kad vėliau mokslininkai eksperimentą pasunkino ir vaikams davė jiems nepažįstamus, nematytus žaislinius gyvūnus (skruzdėdą ir jautį) ir transporto priemones (krautuvą ir traktorių). Vaikai, matyt, sugebėjo atpažinti gyvūnams ir transporto priemonėms būdingus bruožus (pavyzdžiui, keturias kojas ir ratus) bei su užduotimi taip pat susitvarkė puikiai.

Supažindinkite kūdikį su šeimos tradicijomis

Pasak psichologų buvimas su šeima ir šeimyninės tradicijos vaikams suteikia bendrumo jausmą, padeda jaustis saugiai.

Kiekvieną sekmadienį galite organizuoti bendrus šeimos pietus ar vakarienę, o prie bendro šeimos stalo būtinai atraskite vietos ir mažyliui. Jeigu esate tikintys, vakare su visais šeimos nariais pasimelskite, maldai sudėkite ir kūdikio delniukus. Savaitgalio rytą visi įsitaisykite tėvų lovoje ar ant sofos ir drauge pasižiūrėkite filmą, išgerkite po puodelį arbatos ar kakavos.

Kūdikis nesupras daugelio tradicijų prasmės, bet puikiai jausis šeimos rate, susidomėjęs stebės, ką veikia šeimos nariai, bandys juos kopijuoti.

Faktas

Tikriausiai jūsų mažylis užaugęs neprisimins to, kas vyko jo gyvenime iki trejų metų. Tačiau šie ankstyvieji potyriai formuoja jo pasaulėžiūrą.

2025 m. Birželinukai ☀️❤️

  1. deimantenei
    deimantenei prieš 3 sav.

    Arbūzėlis parašė:
    Sveikos,

    Man anyta labai padeda. Bet. Jūsų anyta tikrai neprivalo jums padėti.
    Aš tiek savo mamos tiek anytos visada atsiklausiu ar neturi planų ar nebus sunku ir ar norės pabūti. Jie turi savo gyvenimus, vaikus jau užauginę. Jeigu nenori - neprivalo dalyvauti anūkų priežiūroje ar auginime. Tačiau turi susitaikyti, kad ir ryšys su anūkais nebus toks artimas, o gal ir atvirkščiai. Juk svarbu kokybė, ne kiekybė :))

  2. deimantenei
    deimantenei prieš 3 sav.

    Arbūzėlis parašė:
    Ups ne į ta forumą parašiau🤭 Gal aktualiau kas turi du ir daugiau vaikučių ir mažu skirtumu. Su vienu aš irgi puikiai susitvarkau ir nulekiu kur reikia ir pailsiu. …

    Pas mane pametinukai nebūtų kam padėt - sunku, bet kažkaip išsiversčiau. Iš esmės anytos pagalbos daugiausiai reikia, kad su mažiuku pabūtų kol parsivedu vyresnėlį iš darželio. Kol abu buvo namie - pagalbos man nereikėjo.
    Visus planus ir reikalus tvarkydavausi savaitgaliais arba vakarais kai vyras namie būdavo. Nebent neišvengiami dalykai kaip gydytojai ir mankštos, kurie tik darbo dienon ir darbo valandom būdavo. O šiaip - ganėtinai neblogai rutiną buvau susidėliojus su abiem, net ir tada kai sirgo.
    Aš esu tos nuomonės, kad mes esam tėvai ir privalom auginti savo vaikus patys, seneliai jeigu gali ir nori - su jais pabūna, prižiūri. Bet jeigu nenori - tada su vyru ir dėliojamės viską tarpusavy

  3. Arbūzėlis
    Arbūzėlis prieš 3 sav.

    deimantenei parašė:
    Man anyta labai padeda. Bet. Jūsų anyta tikrai neprivalo jums padėti.
    Aš tiek savo mamos tiek anytos visada atsiklausiu ar neturi planų ar nebus sunku i…

    Ačiū už jūsų nuomonę, bet lieku prie savosios. Jūs nesate mano rogėse, nežinote mano sveikatos, mano nuovargio, naktų, ligų maratono, nežinote kaip psichologiškai būna sunku, koks būna pervargimas ir t.t. Vaikas vaikui nelygu, mama mamai nelygu. Ir nesijaučiu tokia vienintelė, yra daug mamų kurios nesijaučia visada puikios ir šaunuolės, jaučiasi pavargusios ir nori nors kiek pailsėti, pamiegoti ar kt. Man atrodo visai normalu sulaukti pagalbos iš anytų, mamų, draugių ar giminaičių. Žinau esu puiki mama ir esu pakankama mama savo vaikams, nors kartais ir norinti nors kiek pailsėti nuo nuovargio. Esu visiems begalo dėkinga, kas mane supranta.
    O močiutės jos irgi kuria ryšį su anūkais ir kiek įdės tiek ir turės. Man atrodo neužtenka vien girtis, kad turi anūkų, reikia ir mokėti būti močiute.

    Ačiū už pasisakymus. Temą uždarau

  4. Donciuta
    Donciuta prieš 3 sav.

    Arbūzėlis parašė:
    Ačiū už jūsų nuomonę, bet lieku prie savosios. Jūs nesate mano rogėse, nežinote mano sveikatos, mano nuovargio, naktų, ligų maratono, nežinote kaip psichologiškai b…

    Jūs nesupykit, tikrai žinokit jūsų niekas nesmerkia, čia gal visos tik šiaip pasidalino įžvalgom. Visi turi skirtingas patirtis. Aš pilnai jus suprantu. Man labai daug padeda vyras, tiksliau, dalinamės krūvį per pusę, bet jis turi galimybes: lankstus grafikas, darbas iš namų. Jei vyras negalėtų tiek prisidėt - tai būtų tikrai sunku net ir su vienu vaikiuku. Aš linkiu jums kažkaip rasti tą pagalbą, jei ne iš ten kur norisi - tai gal kažkur kitur. Laikykitės! 🤗

  5. deimantenei
    deimantenei prieš 2 sav.

    Arbūzėlis parašė:
    Ačiū už jūsų nuomonę, bet lieku prie savosios. Jūs nesate mano rogėse, nežinote mano sveikatos, mano nuovargio, naktų, ligų maratono, nežinote kaip psichologiškai b…

    Jūs paklausėt nuomonės, aš jums ją pasakiau. Įsižeisti nėra ko. Sunku visoms, kiekvienai skirtingai, bet sunku.
    Jūs taip pat nežinot nei mano sveikatos nei mano psichologinės būklės nei mano vaikų ;)
    Man nėra savaime suprantama pagalba ir, kad visi turi norėti ir galėti padėti. Jeigu man draugės padeda - aš joms atsidėkoju. Nes čia yra elementari pagarba žmogui ir jo laikui. Ir nesvarbu tai mama, teta, anyta ar geriausia draugė.
    Jūs neprivalot nieko ir aplinkiniai taip pat nieko neprivalo.
    Tikiuosi, kad pavyks rasti išeitį ir sprendimą Jūsų situacijoje.