Stangos gimdymo metu
Ko gero jau esi perskaičiusi daugybę literatūros ir išnaršiusi visą internetą ieškodama atsakymų į klausimą kaip lengviau ir kuo neskausmingiau pagimdyti. Tu jau pasikaustei gimtymo etapų ir gimdyvės elgsenos jų metu klausimais. Vis tik pakalbėkim apie tą itin svarbų antrąjį gimdymo etapą, t.y. apie stanginimąsi ir apie tai, kaip teisingai elgtis, norint nepakenkti nei sau, nei kūdikiui.
Ką daryti?
Antrajame etape nuo tavęs priklauso labai daug, juk tavo galiose ne tik dalyvauti, bet valdyti patį procesą. Sąrėmių eiga buvo gera, todėl klausimas ar gimdymo skatinimas kenksmingas tavęs jau nejaudina. Būtent nuo to, ar teisingai elgsiesi, ar tiksliai vykdysi visus gydytojo ir akušerės nurodymus, priklausys gimdymo rezultatas.
Kas vyksta?
Antrame gimdymo etape jau įprastus tau gimdymo sąrėmius pakeis nauji pojūčiai. Tau gali pasirodyti, kad norisi į tualetą “dideliam” reikalui. Tačiau tiesa yra kita. Tai prasideda stanginimasis. Prie gimdos susitraukimų prisideda diafragmos, o taip pat ir pilvo preso susitraukimai. Vyksta tai refleksiškai, kai apatinė vaisiaus dalis spaudžia dubens dugną.
Kaip ilgai?
Jeigu gimdymas pirmas, tai stanginimosi etapas gali tęstis dvi valandas, per tą laiką kūdikis praeina pro gimdymo takus, kurių ilgis 10 cm. Moterims, gimdančioms antrą kartą, šio etapo laikas gali sutrumpėti, nes takas jau “pramintas”. Kodėl yra svarbu, kad tai neįvyktų pernelyg greitai? Todėl, kad staigus vaiko prasiveržimas pro gimdymo takus gali traumuoti vaiką. Vaiko kauliukai labai minkšti ir jie palaipsniui prisitaiko prie moters gimdymo takų, o išėjimas į pasaulį įvyksta mažiau skausmingai tiek mamai, tiek vaikui. Vis tik ir pernelyg užtempti šio etapo nereikėtų, todėl, kad stanginimosi metui kūdikis gauna ribotą kiekį deguonies, o užsitęsęs gimdymo procesas gali iššaukti asfiksijas.
Teisinga elgsena
Stanginimosi metu besiremianti vaisiaus dalis tai pasirodo pro mažųjų lūpų tarpelį, tai vėl pranyksta. Tai vadinama galvutės įsistatymu. Kada stanginimosi metu galvutė pasirodo ir jau nebesugįžta atgal – ji įsistačiusi. Tam, kad šis procesas pavyktų maksimaliai sėkmingai, tu turi pagal gydytojo ar akušerės nurodymus teisingai stangintis. Daryti tai reikia triskart per stangą, taip bus geriau, nei stangintis vieną kartą giliai įkvėpus, nes vaikas negaus deguonies. Orą iškvėpinėti reikia tolygiai ir minkštai, nes staigiai išpūtus orą, mažylis gali atsitrenkti į mažojo dubens kaulus ir susitraumuoti.
Tam, kad išvengtum plyšimų, o po to tarpvietės siuvimo, reikia tiksliai vykdyti medicinos personalo nurodymus ir stangintis tik tada, kada jie sako. Orientyru kada reikia nustoti stanginti tau gali būti tarpvietės deginimo pojūtis, kuomet audiniai maksimaliai įsitempę. Nustojus stangintis audiniai išsitemps ir plyšimų pavyks išvengti. Tai nėra taip jau paprasta, tačiau čia tau į pagalbą ateis kvėpavimo technika, kurią tu turi įvaldyti dar iki gimdymo. Kad stangą būtų lengviau pralaukti, kvėpuoti reikia tankiai “kaip šuniukui”.
Kur link stangintis gimdant?
Labai dažnai gimdyvė stengiasi iš visų jėgų, tačiau vistiek stanginasi “ne ten”. Dėl to trūkinėja veido, akių baltymų kapiliarai. Tam, kad to išvengti, stangintis reikia į apatinę kūno dalį, taip, taip, būtent ten, kur tu pagalvojai. Lyg tau norėtųsi tuštintis. Tarp kitko atmink, kad gali atsitikti ir tokia nelaimė, net jeigu prieš tai ir išsivalei žarnyną. Tačiau tame nėra nieko baisaus! Tai dažnai pasitaikantis reiškinys gimdymuose, tačiau viskas nedelsiant būna išvaloma ir vaikelis neturi jokio kontakto su išmatomis.