Kūdikiui 10 mėnesių ir 3 savaitės

Auginti vietoje nenustygstantį kūdikį - nelengvas darbas, tačiau bus paprasčiau, jeigu laikysitės dienos režimo. Miegas, valgis, ėjimas į lauką tuo pačiu metu leidžia kūdikiui jaustis saugiau, jis rečiau susierzina, jo poreikiai būna patenkinti, tad ir diena praeina sklandžiau.

Kūdikio automobilinės kėdutės kryptis

Kadangi kūdikis ūgtelėjo, noriai bendrauja ir aktyviai domisi aplinka, tikriausiai kilo pagunda persukti jo automobilio kėdutę, kad vaikas pagaliau sėdėtų veiduką atsukęs važiavimo kryptimi.

Tačiau ekspertai pataria neskubėti – kūdikio kaklas ir nugara dar nėra pakankamai tvirti, kad nelaimės atveju jiems būtų garantuota apsauga. Taigi jei jūsų kūdikis dar nesveria 10-13 kg ir nesulaukė 12-15 mėnesių, geriau kol kas jį vis dar sodinti kaip naujagimį – veidu prieš važiavimo kryptį.

Reikėtų žinoti, kad montuojant kėdutę ant priekinės automobilio sėdynės, privalu išjungti oro pagalvę.

Kūdikio socialinis tobulėjimas

Šio amžiaus kūdikiai yra labiausiai prisirišę prie mamos, o žaidimas su kitais vaikais juos sudominti sunkiau. Dažnai kūdikiai tiesiog žaidžia šalia vienas kito, kiekvienas įnikęs į savo užsiėmimą ir tai normalu.

Poreikis socializuotis atsiranda ir stiprėja po truputį. Kūdikis iš pradžių ima atsargiai domėtis kitais vaikais, nori juos tiesiog stebėti išlaikydamas „saugų“ atstumą. Vėliau kūdikis įsidrąsina ir prieina prie bendraamžių, nori paimti jų žaisliuku ar bando mėgdžioti kitų mažylių gugavimus ir garsus (o kartais ir verksmą!).

Taip prasideda vaiko socialinis tobulėjimas. Nereikia šios raidos kaip nors specialiai skatinti. Ji vyksta natūraliai ir laipsniškai. Žinoma, pažaidimų popietės ar susitikimai su kitais vaikais, mamomis ir tėčiais yra naudingi tiek mažyliams, tiek ir suaugusiems.

Mamai skauda nugarą

Didelis ir sunkus vaikelis jau pradeda (arba netrukus pradės) vaikščioti, tačiau pirmieji žingsniai nerangūs, vaikas greitai pavarsgta, tad jį tenka dažnai nešioti, nuolat pakelti.

Saugokite savo nugarą ir keldama vaiką (ar bet kokį kitą daiktą) mažiau lenkitės per liemenį, o sulenkite kelius ir pritūpkite. Sėdėkite tiesiai, nekryžiuokite kojos ant kojos. Miegokite ant kietesnio čiužinio. Jeigu dažnai nešiojate vaiką ant rankų, būtinai įsigykite tikrai patogią ir kokybišką nešioklę.

Jeigu nuolat jaučiate nugaros skausmą, apsilankykite pas kineziterapeutą ir paprašykite išmokyti nugaros nugaros raumenis stiprinančių pratimų. Skausmą gali sąlygoti ir raumenų arba raiščių įtampą, kurią padeda sumažinti tinkamai parinkti tempimo pratimai, masažas ar pagulėjimas šiltoje vonioje.

Faktas

Centrinėje Afrikoje gyvenančios akų genties tėvai paima savo mažylius ant rankų ir pamyluoja juos mažiausiai penkis kartus dažniau nei bet kuriai kitai pasaulio kultūrai priklausantys tėvai.

2025 m. Birželinukai ☀️❤️

  1. deimantenei
    deimantenei prieš 3 sav.

    Arbūzėlis parašė:
    Sveikos,

    Man anyta labai padeda. Bet. Jūsų anyta tikrai neprivalo jums padėti.
    Aš tiek savo mamos tiek anytos visada atsiklausiu ar neturi planų ar nebus sunku ir ar norės pabūti. Jie turi savo gyvenimus, vaikus jau užauginę. Jeigu nenori - neprivalo dalyvauti anūkų priežiūroje ar auginime. Tačiau turi susitaikyti, kad ir ryšys su anūkais nebus toks artimas, o gal ir atvirkščiai. Juk svarbu kokybė, ne kiekybė :))

  2. deimantenei
    deimantenei prieš 3 sav.

    Arbūzėlis parašė:
    Ups ne į ta forumą parašiau🤭 Gal aktualiau kas turi du ir daugiau vaikučių ir mažu skirtumu. Su vienu aš irgi puikiai susitvarkau ir nulekiu kur reikia ir pailsiu. …

    Pas mane pametinukai nebūtų kam padėt - sunku, bet kažkaip išsiversčiau. Iš esmės anytos pagalbos daugiausiai reikia, kad su mažiuku pabūtų kol parsivedu vyresnėlį iš darželio. Kol abu buvo namie - pagalbos man nereikėjo.
    Visus planus ir reikalus tvarkydavausi savaitgaliais arba vakarais kai vyras namie būdavo. Nebent neišvengiami dalykai kaip gydytojai ir mankštos, kurie tik darbo dienon ir darbo valandom būdavo. O šiaip - ganėtinai neblogai rutiną buvau susidėliojus su abiem, net ir tada kai sirgo.
    Aš esu tos nuomonės, kad mes esam tėvai ir privalom auginti savo vaikus patys, seneliai jeigu gali ir nori - su jais pabūna, prižiūri. Bet jeigu nenori - tada su vyru ir dėliojamės viską tarpusavy

  3. Arbūzėlis
    Arbūzėlis prieš 2 sav.

    deimantenei parašė:
    Man anyta labai padeda. Bet. Jūsų anyta tikrai neprivalo jums padėti.
    Aš tiek savo mamos tiek anytos visada atsiklausiu ar neturi planų ar nebus sunku i…

    Ačiū už jūsų nuomonę, bet lieku prie savosios. Jūs nesate mano rogėse, nežinote mano sveikatos, mano nuovargio, naktų, ligų maratono, nežinote kaip psichologiškai būna sunku, koks būna pervargimas ir t.t. Vaikas vaikui nelygu, mama mamai nelygu. Ir nesijaučiu tokia vienintelė, yra daug mamų kurios nesijaučia visada puikios ir šaunuolės, jaučiasi pavargusios ir nori nors kiek pailsėti, pamiegoti ar kt. Man atrodo visai normalu sulaukti pagalbos iš anytų, mamų, draugių ar giminaičių. Žinau esu puiki mama ir esu pakankama mama savo vaikams, nors kartais ir norinti nors kiek pailsėti nuo nuovargio. Esu visiems begalo dėkinga, kas mane supranta.
    O močiutės jos irgi kuria ryšį su anūkais ir kiek įdės tiek ir turės. Man atrodo neužtenka vien girtis, kad turi anūkų, reikia ir mokėti būti močiute.

    Ačiū už pasisakymus. Temą uždarau

  4. Donciuta
    Donciuta prieš 2 sav.

    Arbūzėlis parašė:
    Ačiū už jūsų nuomonę, bet lieku prie savosios. Jūs nesate mano rogėse, nežinote mano sveikatos, mano nuovargio, naktų, ligų maratono, nežinote kaip psichologiškai b…

    Jūs nesupykit, tikrai žinokit jūsų niekas nesmerkia, čia gal visos tik šiaip pasidalino įžvalgom. Visi turi skirtingas patirtis. Aš pilnai jus suprantu. Man labai daug padeda vyras, tiksliau, dalinamės krūvį per pusę, bet jis turi galimybes: lankstus grafikas, darbas iš namų. Jei vyras negalėtų tiek prisidėt - tai būtų tikrai sunku net ir su vienu vaikiuku. Aš linkiu jums kažkaip rasti tą pagalbą, jei ne iš ten kur norisi - tai gal kažkur kitur. Laikykitės! 🤗

  5. deimantenei
    deimantenei prieš 2 sav.

    Arbūzėlis parašė:
    Ačiū už jūsų nuomonę, bet lieku prie savosios. Jūs nesate mano rogėse, nežinote mano sveikatos, mano nuovargio, naktų, ligų maratono, nežinote kaip psichologiškai b…

    Jūs paklausėt nuomonės, aš jums ją pasakiau. Įsižeisti nėra ko. Sunku visoms, kiekvienai skirtingai, bet sunku.
    Jūs taip pat nežinot nei mano sveikatos nei mano psichologinės būklės nei mano vaikų ;)
    Man nėra savaime suprantama pagalba ir, kad visi turi norėti ir galėti padėti. Jeigu man draugės padeda - aš joms atsidėkoju. Nes čia yra elementari pagarba žmogui ir jo laikui. Ir nesvarbu tai mama, teta, anyta ar geriausia draugė.
    Jūs neprivalot nieko ir aplinkiniai taip pat nieko neprivalo.
    Tikiuosi, kad pavyks rasti išeitį ir sprendimą Jūsų situacijoje.