Kūdikiui 7 mėnesiai ir 1 savaitė

Judviejų mažylis mokosi suprasti emocijas ir nuotaikas ir suranda naujų būdų, kaip jas išreikšti. Vienas nuostabus pavyzdys: jis gali pradėti jus bučiuoti. Tie bučinukai iš pradžių gal bus seilėti ir lipnūs, tačiau vis tiek tokie saldūs! Kai mažylis nuobodžiaus, jis tikriausiai irzliai klykaus ar spygaus, norėdamas atkreipti tavo dėmesį.

Išsiskyrimo su mama baimė

Paaugę kūdikiai pradeda bijoti išsiskirti su mama, ima šalintis svetimų (net ir giminaičių ar šeimos draugų, kuriuos rečiau mato). Tai vadinama atsiskyrimo arba išsiskyrimo nerimu.

Atsiskyrimo (išsiskyrimo) nerimas gali pradėti reikštis kūdikiui sulaukus maždaug 4-6 mėnesių, tačiau dažniausiai jis ryškiausias tarp 8-18 mėnesių kūdikių ir palaipsniui išnyksta iki 2 gimtadienio.

Mamai nuėjus kūdikis gali būti neramus, pradėti verkti, pykti ir t.t., tačiau toks elgesys normalus, tai natūrali raidos dalis. Kūdikis puikiai pažįsta savo mamą, ji jam labai svarbi ne tik dėl pagrindinių poreikių patenkinimo, bet ir dėl saugumo jausmo suteikimo, emocinio ryšio.

Kūdikis dar tik pradeda suvokti, kad iš akiračio dingę daiktai ir žmonės nepranyko amžiams. Ilgainiui jis suvoks, kad išėjusi mama grįš, o tuo tarpu ir su kitais žmonėmis gali būti smagu ir įdomu!

Objekto pastovumo suvokimas

Pirmaisiais mėnesiais kūdikiai dar neturi pakankamai pažintinių gebėjimų ir negali suprasti, jog tai, ko jie nemato, vis dar egzistuoja. Tad mažyliams kažkas egzistuoja tik tol, kol jie gali matyti tai priešais save.

Kūdikio pažintiniai gebėjimai sparčiai tobulėja ir mažylis ima suprasti, kad po pledu esantis kamuoliukas ar iš kambario išėjusi mama nedingsta amžiams, o tik trumpam pasislepia.

Objekto pastovumo reiškinį kūdikis pradeda suvokti sulaukęs maždaug 7–8 mėnesių. Suprasti, kad kūdikis pradeda suvokti objekto pastovumą, galite, kai jis pradeda ieškoti jūsų ką tik paslėpto žaislo.

Gėrimas iš atviro puodelio

Uždaros gertuvės su snapeliu ar šiaudeliu, žinoma, puikiai pasitarnauja, nes jas patogu pasiimti su savimi, o gerti dar neįgudęs kūdikis neišlaisto vandens ir neapsipila. Nepaisant to, kūdikiui svarbu išmokti gerti iš „paprasto“, t.y. atviro puodelio.

Vaikai iki 2-ejų metų turėtų sugebėti be didelių pastangų visiškai savarankiškai gerti iš atviro puodelio. Tačiau naudinga šį įgūdį įvaldyti dar anksčiau.

Pradėti kūdikį mokyti gerti iš atviro puodelio galima vos pradėjus primaitinimą, t.y. nuo 6 mėn.

Pirmosioms pamokėlėms labiausiai tiktų mažas puodelis, kurį kūdikiui būtų patogu laikyti. Mažyliams lengviau savarankiškai išlaikyti puodelius su dviem ąselėmis. Pradėję mokytis gerti iš puodelio kūdikiai geba praryti tik truputį skysčio, tad į puodelį įpilkite tik kelis gurkšnelius ir būkite kantrūs!

Ar kūdikis supranta, ką jam sakote?

Tikėtina, kad kūdikis jau supranta savo vardą ir į jį ypatingai reaguoja. Savo vardą išgirdęs mažylis tampa aktyvesnis, krizena, juokiasi. Tačiau ar kūdikis supranta ir kitus jam sakomus žodžius?

4-7 mėn. kūdikiai jau ima suvokti kalbą, t.y. pradeda suprasti bent jau pavienių, dažniausiai girdimų ir kūdikiui pačių svarbiausių žodžių prasmę.

8-12 mėn. kūdikis tikrai supranta bent keletą pačių paprasčiausių žodžių - ypač tų, kurie lengvai susiejami su konkrečiais, kasdien matomais objektais ar pasikartojančiais veiksmais. Pavyzdžiui, „atia“ ir mojavimas reiškia atsisveikinimą, išėjimą.

1 metų ir vyresni mažyliai supranta daugelio žodžių prasmę ir patys taria bent kelis nesudėtingus žodžius - kūdikiai iki 1,5 m. amžiaus įprastai geba pasakyti bent 5 paprastus žodelius.

Vaikas išgyvena tėvų emocijas

Tikriausiai žinote pasyvaus rūkymo sąvoką? Ji apibrėžia, kad rūkymas žalingas ne tik pačiam rūkančiajam, bet ir netoliese esantiems, cigarečių dūmais kvėpuojantiems žmonėms.

Kūdikiai labai panašiai išgyvena tėvų ar kitų jais besirūpinančių žmonių neigiamas emocijas. Pastebėta, kad kūdikiai baikščiai ir neramiai reaguoja (sustingsta, gūžiasi, įsitempia, verkia), kuomet šalia esantys suaugusieji pykstasi tarpusavyje, net jeigu negatyvios emocijos ir nėra nukreiptos tiesiogiai į mažylį.

Nuolat tokioje aplinkoje būnantis kūdikis patiria stresą, jo organizme išsiskiria dideli hormono kortizolio kiekiai, galintys slopinti arba sulėtinti nervinės sistemos ląstelių neuronų augimą ir jų tarpusiavio jungčių susidarymą. Tad chroniškas stresas neigiamai veikia vaiko raidą.