8 mėnesių kūdikis

Vis daugiau judesių išmokstantis ir vis protingesnis kūdikis nuolat nori žaisti ir pažinti pasaulį, tad įtikinti jį veikti ką nors kitą gali būti sudėtinga. Pasistenkite laikytis įprasto režimo, užtikrinsiančio, kad kūdikis bus ne tik pažaidęs, bet ir pailsėjęs bei sotus.

Miego regresas 

Jums jau teko susidurti su ~ 4-ąjį gyvenimo mėnesį pasireiškusiu miego regresu, o ~ 8-ąjį gyvenimo mėnesį reikėtų laukti antrojo miego regreso. 

Miego regreso laikotarpiai yra būdingi tam tikro amžiaus kūdikiams ir mažiems vaikams. Dažniausiai jie pasireiškia apie 4, 8, 11, 18 mėnesį ir apytiksliai 2 gyvenimo metais.

Miego regreso metu kūdikis arba mažas vaikas, kurio miegas, atrodo, jau buvo „susitvarkęs", pradeda dažniau pabusti naktimis (kūdikis gali pabusti tik 1-2 „papildomus“ kartus, bet gali pradėti keltis ir dažniau), būdrauja nakties metu, dienos metu būna irzlus, atsisako miegoti arba jo dienos poguliai pailgėja ar sutrumpėja.

Tikslios vaikų miego regresų priežastys nėra žinomos, tačiau manoma, kad tai yra normalus vaiko raidos etapas, kurį lemia kelios pagrindinės priežastys: kintantys kūdikio miego ciklai ir jų fazių trukmė, mažėjantys miego poreikiai ir labai aktyvi kūdikio smegenų veikla bei naujai įgyti įgūdžiai. 

Kūdikį sunkiau paguldyti dienos pogulio

Kūdikis yra vis aktyvesnis ir kasdien išmoksta naujų dalykų. Jis vis sparčiau ir įvairiau juda, rankutėmis laiko ir mėto įvairius daiktus, nori bendrauti. Veikla mažylį labai domina, tad jį vis sunkiau prikalbinti pamiegoti dieną. Dienos miegą apsunkina ir 8-ąjį gyvenimo mėnesį pasireiškiantis miego regresas. 

Pasistenkite kūdikį kaskart guldyti tuo pačiu metu, pavyzdžiui, 9 - 10, o vėliau - 13 val. Artėjant miego laikui, neleiskite kūdikiui įsismarkuoti ir perdėm įsižaisti. Verčiau paruoškite kūdikį miegui, užsiimdami ramia veikla - paskaitykite knygelę, pabūkite gryname ore.

Jeigu nepavyko kūdikio paguldyti dienos poguliui arba jeigu jis išmiegojo labai trumpai, paankstinkite nakties miego laiką. Pavargęs vaikas turėtų išmiegoti visą naktį. Kitą dieną ir vėl grįžkite į įprastą režimą.

Kūdikis mokosi kūno kalbos

Suaugę žmonės bendrauja ne tik žodžiais, bet ir gestais. Pavyzdžiui, linktelime pasisveikindami, pamojuojame atsisveikindami, gūžčiojame pečiais abejodami ir pan.

Kūdikis jau pakankamai protingas, patyręs ir geba neblogai koordinuoti judesius, tad jis vis dažniau bando atkartoti tėvų ir kitų suaugusiųjų kūno kalbą.

Tiesa, judesiai dar nėra tobuli... Pavyzdžiui, kai kurie kūdikiai, ypač iš pražių, mojuodami „atia atia“ tik atgniaužia ir ištiesia pirštukus, bet delno nejudina arba ištiesia rankutę, tačiau „mojuoja“ judindami galvą.

Kartais pastebėsite, kad mažylis pamojuoja tik praėjus kuriam laikui, žmogui, su kuriuo buvo atsisveikinta, jau seniai nuėjus. Tai geras ženklas, nors ir sukelia šypseną. Vadinasi, mažylis „virškina“ atsisveikinimo sąvoką ir bando padaryti atitinkamą gestą. Netrukus jis pamojuos reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje.

Kūdikis tranko galvą

Maždaug 20% kūdikių 8-9 gyvenimo mėnesį pradeda gąsdinti tėvelius trankydami galvą į sieną, lovelę, maitinimo kėdutę ir pan. Šis įprotis dažniau pasitaiko berniukams ir įprastai išnyksta iki 2-3-iojo gimtadienio.

Galvos trankymas gali būti vienas iš autizmo požymių, tačiau dažniausiai nerimauti nereikėtų. 

Įprastai tai yra būdas atsipalaiduoti, nusiraminti, kartais - nukreipti dėmesį nuo skausmo dantų dygimo metu ar susirgus ausies uždegimu.

Savarankiškas kūdikio žaidimas

Kūdikis kaip atskirą individą save identifikuoti gali sulaukęs ~ 8 mėn., tad tokio amžiaus kūdikius jau galima vis intensyviau pradėti skatinti žaisti vienumoje, mat tai padeda stiprinti tapatumo jausmą. 8 mėn. ir vyresni kūdikiai jau tikrai gali jaustis jaukiai ir patogiai žaisdami vieni.

Savarankiškas žaidimas kūdikiui yra naudingas. Jis lavina kūdikio gebėjimą priimti sprendimus, savarankiškai nugalėti iššūkius, padeda įgyti daugiau savarankiškumo ir labiau pasitikėti savo jėgomis. 

Savarankišką žaidimą galite paskatinti, visų pirma, žaisdami kartu ir parodydami skirtingus žaidimo būdus bei leisdami juos išbandyti vaikui. Vaikui parodžius susidomėjimą ir „užsižaidus“, atsitraukite kiek toliau ir leiskite vaikui žaisti vienam. 

Kita svarbi savarankiško žaidimo sąlyga yra tinkamas žaislų parinkimas ir „patiekimas“. Siūlykite vaikui žaisti su jam įdomiais, rečiau matomais, tačiau be suaugusiųjų pagalbos įveikiamais žaislais bei juos sudėkite taip, kad vaikas galėtų pats juos pasiekti.