2013.01.14 21:38 (prieš 13 m.)
Sveikos merginos
aš ir turiu šitą bėdą. su Perliuke jau planuojančių temoj išiskalbėjom, bet manau reikėtų, gal čia keltis.
Aš irgi trumpai papasakosiu savo istoriją.
neįprastai dvi savaites prieš mm patepliojau, pasipasakojau šeimos daktarei, tai ji liepė nueit pas gine. lapkričio viduryje nuėjau pas ginekologę ir diagnozavo endometriozės III stadiją ir visišką nevaisingumą, paskyrė operaciją tą pačią savaitę (tikrai nepažadėjo palikti, bent vieną kiaušidę). Aš supanikavau ir pradėjau keliauti pas kitus daktarus, nes nedavė raybės mintis, - kaip man galima diagnozuoti nevaisingumą, kai mes nei nebandėm niekada susilaukti vaikelio. Na galiausiai suradau ginekologę, kuri davė man laiko "pabandyti" ir pažadėjo mane stebėti, kaip situacija kinta (taip pat radau ir chirurgą, kuris palaikė mano nuomonę ir norus). - 2 nuomonės iš keturių jau šis tas. Nežinau gal ir kvaila, kad nesutikau operuotis... (nes dvi nuomones turėjau, kad operuot skubiai) Bet na gal... o gal pavks ? Jei po operacijos atsikelčiau be "nieko" tikriausiai niekada sau netaleisčiau...
Pirmos dvi savaitės po žinios buvo žiaurios, nes labai staigiai reikėjo pakeist visus planus, visada galvojau, kad aš sveika... reikėjo susivokt ir jau norėt (vyras jau seniai norėjo) vaikų. ginekologė matė, kad ovuliacija viskas vyksta, pas mane mėnesinės visada buv
žodžiu nežinojimas ar noriu išaugo į didelį didelį norą... net sapnuot vaikus pradėjau
ir tikrai tikrai tikiu, kad mum pavyks. net neabėjoju.