2 mėnesių kūdikis

Dabar, kai judviejų kūdikiui du mėnesiai, bendravimas su juo teikia vis daugiau džiaugsmo – žinoma, jeigu jis viskuo patenkintas.

Jo veiksmai nebepriklauso nuo įgimtų naujagimio refleksų: jis mokosi pats valdyti savo kūną ir protą. Mažylis įsiklauso į naujus, negirdėtus garsus, dairosi po kambarį norėdamas pamatyti ką nors įdomaus. Susidomėjęs stebi daiktus, kurie patraukia jo dėmesį, tačiau neilgai. Labiausiai jis mėgsta žiūrėti į savo rankytes, viena rankyte sugriebti kitą ir kišti jas į burną.

2 mėnesių kūdikio skiepai

Sulaukus 2 mėnesių ateina metas vėl ruoštis pas gydytoją. Medikas įvertintis kūdikio sveikatos būklę, jo augimą bei raidą, o taip pat (tėvams pageidaujant) paskiepys reikiamomis vakcinomis.

2 mėnesių kūdikiai skiepijami nuo kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, pneumokokinės ir B tipo Haemophilus influenzae infekcijų bei rotaviruso. Šie skiepai kūdikiui yra nemokami, jie įtraukti į profilaktinių skiepų planą.

Reikėtų stebėti skiepo dūrio vietą ir vaiko savijautą. Normalu, jeigu dūrio vieta truputį parausta, patinsta (raudonas „guziukas“ turėtų išnykti per 1-3 dienas), iki 38,5°C pakyla temperatūra, kūdikis yra neramus, irzlus, neturi apetito, dažniau tuštinasi. Jeigu dūrio vieta arba aplink ją esantys audiniai patinsta ypač stipriai, pakyla aukšta temperatūra, kūdikis verkia be sustojimo, prasideda traukuliai ar kiti neįprasti simptomai, nedelsiant kreipkitės į gydytoją!

Kūdikis seilėjasi

Kūdikiui augant jis vis daugiau seilėjasi, pučia seilių burbulus, gargaliuoja. Seilėtekis paprastai yra dygstančių dantukų ženklas, tačiau jie anksčiausiai ima dygti tik nuo 3 mėnesių, o įprastai - sulaukus 4-7 mėnesių. Smarkus seilėtekis dažnai prasideda likus 1-2 mėnesiams iki dantukų dygimo pradžios.

Jeigu gausiai seilėjasi mažesnis kūdikis, o jokių kitų neraminančių simptomų nėra, jaudintis nereikėtų. Mažylis vystosi visapusiškai, tad tobulėja ir jo seilių liaukos. Jos pradeda ypač intensyviai „dirbti“, taip pat yra „paskatinamos“ į burnytę kišamų pirštukų, dažno žindymo, čiulptuko naudojimo. Seilėse yra fermentų, kitų bakterijas naikinančių medžiagų, tad jos yra ir dezinfekcinė priemonė.

Kartais gausus seilėtekis gali būti ligos simptomas. Apžiūrėkite kūdikio burnytę, ieškokite paraudimų, pūslelių, baltų dėmelių, kurios yra virusinių arba grybelinių susirgimų požymiai.

Epšteino perlai - dantukus primenantys dariniai kūdikio burnoje

Tėvai naujagimio arba kūdikio burnoje gali pastebėti baltus nedidelius darinius, dar vadinamus Epšteino perlais. Mamos ir tėčiai neretai šiuos mažus „perliukus“ sumaišo su pieniniais dantimis, taip pat mano, kad tai kūdikių pienligė ar kokia kita burnos ertmės liga.

Epšteino perlai – tai smulkūs, maždaug kelių milimetrų (įprastai ne daugiau nei 3 mm) skersmens gerybiniai dariniai (dažnai dar vadinami ir cistomis ar mazgeliais) naujagimių arba kūdikių burnoje. Jie dažniausiai pastebimi ant dantenų arba ant gomurio.

Epšteino perlai dažniausiai aptinkami naujagimių burnytėse, tačiau jie gali atsirasti ir iki 3 mėn. kūdikiams. Vėliau Epšteino perlų paprastai nebeatsiranda.

Pastebėjus Epšteino perlus nieko daryti nereikia. Jie per kelias savaites išnyksta savaime.

Padidėjęs kūdikio raumenų tonusas

Pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais padidėjęs raumenų tonusas – įprastas reiškinys: daugelis naujagimių kumštukus nuolat laiko sugniaužtus, kojytės ir rankytės – beveik nuolatos sulenktos, tačiau kūdikiui augant jis po truputį turėtų „atsileisti“.

Padidėjusį raumenų tonusą galima įtarti, kai kūdikis būna įsitempęs, sunku sulenkti jo rankytes ir kojytes, išvalyti pažastis / kirkšnis, kyla sunkumų mažylį rengiant.

Esant padidėjusiam kūdikio raumenų tonusui gali vėluoti kūdikio raida, todėl problemos nereikėtų ignoruoti ir pasikonsultuoti su specialistais. Efektyviausios priemonės, padedančios esant padidėjusiam raumenų tonusui yra masažas ir mankšta.

Žemas kūdikio raumenų tonusas

Žemas raumenų tonusas reiškia, kad raumenys yra pernelyg suglebę, judesiai – nekoordinuoti, kiekvieno judesio metu jaučiama, lyg galūnės būtų nuolatos atpalaiduotos.

Žemą raumenų tonusą galima įtarti, jeigu naujagimio ar mažo kūdikio pirštukai ištiesti, delniukai nesugniaužti, kūdikis dažnai guli atsipalaidavęs ir ištiesęs rankytes bei kojytes į šalis, jis net trumpam nepakelia ir neišlaiko galvytės ir kt.

Esant žemam kūdikio raumenų tonusui, kaip ir esant padidėjusiam raumenų tonusui, gali vėluoti kūdikio raida, tad būtina pasikonsultuoti su specialistais. Žemo raumenų tonuso problema sprendžiama taip pat, kaip ir padidėjusio, t.y. kūdikiui skiriamas masažas, mankšta, didelę naudą teikia ir baseinas.